Žyda paaugle Miegovuos gatvie priešas sinaguoga (dešinie) ėr betmidraša (kairie). XX a. pr. atvėroks. Kretinguos muziejos.

Žemaite šmokoli muokies ėš žydu

Šius metus Seims yr paskelbės Vilniaus Gauona ėr Lietuvuos žydu istuorėjės metas. Vyriausybė patvėrtėna plana – būs daug vėsuokiū miniejėmu, konferėncėju tėik mūsa šalie, tėik ožsienie. Kretinguos moziejaus ėstuorėks Julius Kanarsks ėr ėš Salontū kėlės, nu vaikystės sava gimta krašta kraštuotyra besiduomintis, Vėlniou gyvenontis Paulios Vaniuchins papaskuojė apie žemaitiu ėr žydu gyvenėma Kretinguo, kas anus siejė, kou vėini ėš kėtū muokies.

Krautovies pėrka ėr grafa

Kap sakė J. Kanarsks, Kretinguos miests nu anuo ikūrėma XVII omžiou bova daugiatautė gyvenvėitė. Didžiausė tautėnė bėndruomėnė XIX a. pab.–XX a. per. sodarė žyda. Anū dvasėniu, kultūrėniu ėr administracėniu cėntru tapa Miegovuos gatvė, katruo stuoviejė sinaguoga (malduos noma), betmidrašus (malduos noma-muokykla), cheders (relėgėnė pradėnė muokykla), mikva (ritualėnė pėrtis), gyvena ta bėndruomene vaduovavės rabins.

So vėitas gyventuojes žemaites žydus rėša bėznis. Žydu pėrkle ėš žemdirbiū žemaitiu sopėrkiniejė ožauginta žemės ūki pruodukcėjė, katrou realizoudava daugiausia Vuokietėjės miestūs. O ėš užsieni žyda parveždava ėr vėitas gyventuojams pardoudava padargos, nomū buitėis reikmenis, trikuotaža, papoušalos ėr kėtas prekės, netgi kontrabandėnės.

Iki Pėrmouji pasaulėni kara žydu bėndruomenė valdė vėsus Kretinguos prekybas taškos, teikė maitėnėma ėr nakvynės paslaugas. Turgavėitie stuoviejė žydu kiuoska, o aplinkou aikštė bovosiūs nomūs veikė krautovės. Žyda tėn dėrba patis, diel prekės kainas so anas bova galėma derietėis. Krautovininka pasitikiedava sava pirkiejes, dažna prekės doudava i skuola (ont barga).

Vėins stombiausiu XIX a. II posės ir XX a. pradiuos prekybininku bova Bers Kacenelenbogens, katras verties avalynės, vyna, degtėnės, audiniū, kolonialiniu ėr manufaktūras prekiu prekyba. Pas anū pėrkdava netgi Kretinguos grafa Tiškeviče.

Žyda tapa pėrmasias Kretinguos gydytuojes ėr juridiniu paslaugu teikiejes. XX a. pėrmuo posie kretingėške labiause pasėtėkiejė gydytuoju Duovydu Karlinskiu, o advokata paslaugū ejė pas Chaima Šmuškuovičiu.

• Rašyti komentarą (13)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (4)

Roma Luotienė papasakuojė, kokės gamtuos galės slepas mažuo oužuola gėlie.

Kretinguos muziejos sava lonkytuojams rėng ivarės edukacėnės pruogramas. Ateinontius 2020-ūsius Seims yr paskelbės gydytuojės žuolininkės Eugenijės Šimkūnaitės metas. Ta pruoga nuorintims sveikatintėis muziejus sogalvuojė edukacėnė pruograma „Žaliuosės parka vaistinelės“.

Oužuola gerb

„Vo kuoki gyvybės eliksyra so šarongės dyvas mes šėndėin galietumiem pasisėmt ėš pulsoujonti gamtuos jiegū šaltėni, katrū išgrynėna, apšvėitė ėr mums palėka neužmėrštama vyriausiuoji tautuos žiniuonė E. Šimkūnaitė? Mūsa džiaugsmou, tas šaltėnis dar tebier gyvs ėr pulsou šalia – žėidū, žėiviū, lapu, stėibū ėr šaknū gausa Kretinguos dvara rūmus supontiam parkė“, – džiaugies muziejaus Informacėjės ėr edukacėjės skyriaus kultūrėnės veikluos vadybininkė Roma Luotienė. Ana prėsėmėnė perskaitytos žuolininkės žuodius, ka a gera, a bluoga bova praeitis, anuos pakeistė negalem. Dabartis esous nepastuovus ir trumps laiks tarp vakar ėr rytuo. Diel tuo ėr bonduom atspietė ateiti. Vo spieliuodami mūsa pruotieve daugiause atsižvelgdava i augalus, ypač ryškesnius – medžius.

Apie oužuola daug kas žėna, kap sakė R. Luotienė, yr girdiejė apie anuo išdėdoma, tvėrtoma, ka yr sunke kertams, ka tink gynybiniams statiniams. Bet gal ne vėsi žėna, ka oužuolynė uors būn lėngvesnis, sveikesnis, švaresnis, ka tėn, kor daug oužuola lapu prikrėtė, – mažiau bakteriju. „Oužuola mes dėdėle gerbam, ne be rekala vėsū lonkytuoju prašuom, ka, iedami i dvara parka oužuolyna, išsijungtu sava muobiliūsius telefuonus“, – sakė vadybininkė.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Kaime gyvena tuokė puskloikė p pana Kuotrė. Ne tep jau gatava dorna, bet be vėina šriūba. Gražoma bova graži, bet vės tėik vyra būtom negavusi. O ka gava dėdėli skarba ėš Amerikas, ėš gėmėniū, ė dar daug auksėniu piningū, toukart išdyga ė kavalierios. Tas Kuotrė ė pagrobė ož torta. Vakū prėdėrba cielus devynis.

Ka gyvenuom pri rusa, žmuonės Ožgavieniu nikumet neužmėrša. Sosėrenk, būdava, vyru būrys, apsimausta lėčynuom ė duj po vėsus kėimus. Tep jau nutėka, ka vėsos polks žydeliu subrazdiejė i Kuotrės kėima. O Kuotrė bova ožaugėnosi poikė dokteri Magdūsė. Ėr vėinam, ė kėtam, ė partėnė šuoferiou dėdėle tėka ta Magdūsė. Ėr vėsė žyda noriejė suvėrstė i truoba. O doris bova senas, vėsas sutrešosės, lyg ėr apipovosės. Vėins žydelis norėjė doris atidarytė, pastūmė, ėr anuos išvėrta. Kažkatras netyčiuom dar ėr longa stėkla ėškūlė.

Kuotrė pradiejė šaukti gvaltas. Žyda ėšsėgonda ėr išskyda kuožns sau. O Kuotrė aiške pažėna tou Magdūsės nuoriejusi šuofereli. Sogniaužė kūmsti. „No, palauk!“, – pagrūmuojė.

Kuotrė onkstėi atsėboda. Pasiėmė ėlga žiuogri ėr nurėtėna tėise pri šuoferi, katruo pati bova vyr. buhalterė.

Bar bar bar su žiuogrio i longa. Atsilėipė žmuona. „A tas tava k... parejė nomėi?“ „Ku nuori? Kou padarė?“ „Dar klausi? Doris solaužė čysta“. „Mauk nomėi“. „Ne, ne nomėi. O ryta meta tėise – i rajuona“. Ėšsėgonda buhalterė. Gėrtė bova, rasi ku ėr padarė? „Vo kėik nuori ož tou ėškada?“ „Atriežk palti lašiniū. Stuorū. Ėr nemaža gabala. O je ne, teismou neužteks ėr vėsa bekuona“.

Buhalterė pamatė, ka so tou kloika joukū nebūs. Atriežė tū lašiniū, magaryčiuoms pridėjė da ėr sūri.

Ėr ta puskloikė Kuotrė tep jau bova ipratusi – ož menkas padarytas baikas žmuonis nukėntiedava skaude. O ta Kuotrės doktie tėkra bova graži. Patėka ėr kolchuoza pėrmininkou Beniou. So Benio Kuotrė leda Magdūse draugautė. Žadiejė Magdutė irėdyte i raštėnė skaičioutė darbadėiniu.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

„Vėini žmuonis pro akmenis ėr praen, kap pro akmenis, o kėtė ont anū ėšskaita gamtuos duovanuota rašta“, – sakė akmenuorios Jozė Žilinskis.

Važioujėnt nu Salontu miesta pro Pestius Kretinguos link, kairie keli posie diemesi patrauk privatiuo suodybas terituorijuo ont nedėdėli nomeli stuoga ėšsėtėmpės ėr vasaras saulie besišėldontis dėdėlis metalėnis drėižs.

Stuoga papoušals

„Nu kumet čia gyvenontis ėš natūralaus lietovėška rausva kūli paminklos ėr vėsuokės menėnės skulptūrelės suodybuoms pouštė dėrbous, akmenuoriu savėm vadėnontis Žilinskis Jozė pradiejė tarnautė dar ėr metalou?“ – tuokė pėrmuojė mintis atpoulė i galva.

O ons tik joukies, ėšgėrdės. Vėsu pėrma sakė, ka akmou ėr metals vėins pri kėta tink tep, kap bruolis pri bruoli, vėsu ontra – pats tik sogalvuojė, ka drėiža rek, o padėrba dėdėle vykės kalvis ėš Muosiedi Audrios Kaspars. Bet Jozė žadiejė dar bėški patuobulintė – i ruopli itaisys lėmputės, ka švėisto ėš vėdaus ėr pravažioujėntius pro šali intrigouto dar daugiau. Tėisa sakont, sostuojontiu, ėš mašinu ėšlėpontiu pažiuopsuotė ėr dabar yr galybė, bet ka šeimininks ne so vėsas gal normale sosėruokoutė – dažniause klausinie ta anglėška, ta vuokėška...

Nuors drėižs nier lietoviu kultūras dalis, tas gyvūns sava filuosuofėjė torintiou Joze patink. Gal diel tuo anuo ožsėmanė, ka anuo diedė omžėna atilsi Vėlius Orvids kažkumet bova sogalvuojės padėrbtė, bet tep ėr nebpadėrba, slėbėna? Nu, drėižs, žėnuomas, – ne slėbėns, bet, sakė, vės tėik iduomi būtybė, o padaryts ėš metala, ont stuoga geriau žiūras.

Ėš kartuos – i karta

Pats J. Žilinskis akmėns neišdavė ėr neišdous. „Mon atruoda, ka mūsa gėmėnies kartū kartuoms tuokėj darba yr ėš aukščiau priskėrti, – svarstė. – Dar mona pruosenelis Juons Žilinskis Salontū bažnyčės pamatams akmenis yr tašės“. Jozė paruodė istuorini duokumėnta – irieminta 1905 metas pruoseneli pasėrašyta sotarti diel bažnyčės statybas. Ož vėina akmeni pamatou bova pažadieta somuokietė tris so posi robli.

So žmuona Salontu gimnazėjės pradėniu klasiu muokytuojė Daiva ožaugėnės tris paduorios vakos, katras šėndėin gal didžioutėis. Jozė jaut, ka bėnt vėinam meilė akmeniou būs iskiepėjės. Kol muokykluo sūnus muokies, vėsas atuostuogas dėrbtovie anodu karto pralesdava, ne tik, kap akmeni tašytė, paauglys veiziedava, bet ėr pats so nuoro bondydava. Tas sūnos dabar jau yr muokslos baigės jūreivis, plaukiuo po tuolėmū šaliū vondinis, bet, kas žėna, gal kumet pravers ėr amats, katruo ėšmuokėna tievs.

O pats J. Žilinskis sava vaikystės vasaras prisėmen seneli Kazimiera Orvida suodybuo Gargždelės kaimė – tuo garsiuojuo, katruo šėndėin vėsuo Lietovuo žėnuoma mozieju kūrė vieliau praciškuonu Gabrielio patapės Jozės diedė Vėlius Orvids.

„Bovau mažos, bet prėsėmenu, kap mona buočios Kazimiers akmenis kėimė skaldė. Aš ont anū šuokiniedavau – ot atrakcijė būdava“, – pasakuojė. Kumet Jozė paauga – pats i ronkas akmenuoriaus ironkius paiemė, tėn pat besėdarbavosiam Vėliou, kuo tas prašė, padiejė – nešė, vėlka, kielė. „Paskiau, būdava, aš jau ėr pats kalo, o Vėlius per peti veiz. Tep po bėški ėr ėšmuokau akmeniou tarnautė“, – atvėrava pašnekuovs.

Paminkla J. Žilinskiou vėsumet bova ėr yr materialos dalyks, pragyvenėma šaltėnis. Bet, sakė, anėi, kap kūrine, ėrgi gal būt ėškalbingi, je tik ožsakuovs autuoriaus nevarža, led ipintė anuo filuosuofėjės ėr šėrdėis šėlomuos.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Jūzaps MAKSVYTIS

Lietovuos Respublėkas Seims 2019-ūsius metus yr paskelbės Žemaitėjės metas. Tou nuor primintė, kad priš aštounis šimtus metu (1219 m.) Žemaitėjės vards bova pėrma karta pamėnavuots rašytiniūs istuorėniūs šaltėniūs.

Dėdėlis džiaugsmos, kad tuokiū svarbiū metū išvakaries pasėruodė baise vertinga kninga – „Žemaite“. Anou sodarė ėr maketava Danutė Ramuonaitė-Mukienė, katra gėmė ėr ožauga Skouda rajuonė Sriauptū kaimė, netuolėi Lėnkėmu. Bėngosi Vėlniaus universiteta, ėlgus metus dėrba žornalistė Skoudė, vieliau – Palonguo, kor ikūrė ėr pradiejė redagoutė pėrmouji Lietovuo tarmėška leidama laikrašti – Žemaitiu koltūras draugėjės laikrašti „A mon saka?“ Dabar žornalistė gyven Vėlniou ėr darboujės Lietovuos dailės moziejou.

Kninga išlesta 1 tūkst. egzėmpliuoriu tiražu. čia sodietė menėne teksta, parašytė žemaitėška. Antuoluogėjie „gyven“ beveik pėnkėsdešimtėis autuoriu vertingiausė menėnė kūryba. Kūrieje daugiause kėlė ėš Vakarū Žemaitėjės regijuona.

Pėrmuojė kningas dalis – ižongėnis straipsnis. Ons pavadints „Žemaitėška žuodė kels“. Anuo autuorė – Danutė Ramuonaitė-Mukienė. Čia pagrindėnė mėslės – nuoras skaitytuojams pasėpasakuotė, kap pradiejė duomietėis žemaitėškas tekstas. Pasėruoda, kad vėskas prasėdiejė no darba redakcijuo: sosėtėkėma so skaitytuojes, anū atsiūstė laiška jauna žornalistė paskatėna sosėduomietė raštas, katrėi parašytė yr tarmėška. Pravertė ėr aktyviu palongėškiu paragėnėma išleistė žemaitėška kninga. Naujės versmės poetėniou tarmėniou žuodiou atsivierė, kumet Lietova atgava nepriklausuomybė. Pradiejė leistė žemaitėškus laikraštius, per radėjė translioutė žemaitėškas laidas, ypač dėdėli darba tas metas atlėka ėš Salontu kėlosi žornalistė Jūratė Grabytė, katra kelis metus vedė laida „Žemaitiu būds“. Net rajuona laikraštiūs atsėrada tarmėne poslape. Duomietėis tievū kalba paskatėna ėr Žemaitiu moziejou „Alka“ isteigts Žemaitiu koltūras draugėjės, katrū cėntros bova Telšiūs. Baise vėsus išjodėna svarbus koltūrėnis rėngėnys, kap onta: Dorbės mūšė 755-ūjū metėniu pamėnavuojėms. Nepamėrštė bova ėr senesniū laikū rašta: Stasė Anglėckė sodaryta žemaitiu kūrybas antuoluogėjė „Žemaičiai“, katalėku laikraštis „Žemaičių prietelius“, Ontroujė pasaulėnė kara metas Telšiūs ejės savaitraštis „Žemaičių žemė“ ėr kt. Prigėmtėni žuodi i aukštomas pakyliejė žemaitėškas kūrybas konkursa Skouda kraštė ėr žemaitėškė skaityma Nasrienu kaimė (Kretinguos rajuonė) veikontem M. Valončiaus memuorialėnem nomė-moziejou, katram spektaklios paruodė beveik vėsė miegieju teatra.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

„So vakas parėngiem tris mažus žemaitėškas kūrybas almanakus ėr vėina geruoka dėdesni, katrou ypač didžiuojamies“, – sakė Jadvyga Miežetienė.

Kumet dar ni sapnė nesapnavuom, ka Seims 2019-ūsius paskelbs Žemaitiu kalbuos metas, ėr tėik daug diemesi skėrsem sava buočiu, prabuočiu, tievū prigimtėne tarme, Kretinguos Jorgi Pabriežas universitetėnės gimnazėjės lietoviu kalbuos ėr literatūras muokytuojė Jedvyga Miežetienė so sava vaduovaujamu Žemaitiu kalbuos būreliu tyle rame tū darė vėsa 20-meti. Šėndėin anuos ronkuos – „Vakarū Lietovuos“ spaustovie išlests almanaks, i katrou sodieta 5 metu geriausi žemaitėška kūryba – vaizdingė pasakuojėma, eilierašte.

Konkursa tapa laukiamuom švėntiem

Muokytuojė sakė, ka kortė žemaitėška lėngviau yr priprašytė mažesniūsius vakos – darželėnokos, pradėnokos. Bet vėskas čia – normale. Jog pate Jadvyga jaunystie yr bovės perijuods, kumet vėngė rokoutys žemaitiu tarmė ėr, kap anuos tieva sakydava, aukštaičioudava. „Ypač kumet griždavau iš universiteta – savaimė soprontama, jaučiaus kap „tėkra vilnietė“, nuoriedavuos paruodyt, ka aš jau eso nebe iš tuo nuošalaus Skouda rajuona Gailėškiu kaima“, – prisiminėmas pasėdalėna Jadvyga. Ana nesliepė – tievams gieda bovusi, ka duktie tep „aukštaičiou“ – kaimė nesakydava, ka bėndrėnė kalba kalb. Bet, muokytuojės isėtėkėnėmu, aten laiks, kumet žmuogos pats praded soprastė, kas ons yr, kor anuo šaknis, praded idėntifikout savėm so tievū šaknim, prisėmen, kuokės gražės kaimė būdava dainioujamas dainas, o vaikystie – mamas luopšėnės. Kaimyna vakaras pasakuodava vėsuokiausės istuorėjės gyva žemaitiu tarmė. J. Miežetienės žuodes, Skouda rajuons yr ėšskėrtėnis, tėn net miestė ėr dabar reta kumet gėrdiesi ka kas kalbietu literatūrėška, nes tėn gyven tėkri dounininka, ožkėitiejė žemaite, geriause ėšlaikė sava tarmė.

Dėrbont muokykluo, Jadvyga iemies organizoutė menini skaityma žemaitiu kalba konkursus, nes tuokiū rajuonė dar nieks nebova sogalvuojės. Tėi konkursa palaipsniou vėrta i žemaitiu kalbuos švėntės. I muokykla, katra tumet dar bova vadėnama trečė vėdorėnė, kuožnas metas ėš vėsa rajuona atvykdava vakuteliu so sava mažytiem pruogrameliem – mozėkoudava, dainioudava, pasakuodava. Aktu salė lūždava nu dalyviu gausuos, o švėntė ožsėtesdava geras 5 ar 6 valondas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

B. Gėrtienė (sied) ėr E. Tamuošaitienė džiaugas gīvendamas sāva tievėškė ėr Napriklausuomuo Lietovuo.

Rēk baise sāva kaima žmuonis mīlietė, kad rūpietu išsauguotė anu atsėmėnėmus, katrėi palėktu na tik vākams, bet ėr vāku vākams. Grėbžėniu kaima bėndruomėnės pėrmėninkė Milda Kiaulakienė tor tėksla pasakuojėmus apie gimtoji kaima, eilieraštius sodietė krūvuon ėr išlēstė kninga. Vėina žėimuos dėina čia gėmosės, čia augosės Bėrutės Gėrtienės šėltuo truobuo klausiaus istuorėju, katras ana pakaituom pasakuojė so jaunu dėinu draugė Elėna Tamuošaitienė.

Tor tėksla

„Ka muokiaus Grėbžėniu muokīkluo, pradiejau rašītė pruogėnius linksmus 3–4 puosmeliu sveikėnėmus. Na vėina ėr rimtiesni eilierašti eso parašiosi, ėr Grėbžėniu himna“, – sāka B. Gėrtienė, katron nuors išlėitė jausmus eiliem līd vėsa gīvenėma – ėr ka muokslus ējė, ėr ka dėrba vėsa nepuoetėška zootechnikės darba, ka pėnkė sūna da vėsa mažė bōva, ėr dabar, kai jau tor būri anūku ėr pruoanūkiu. Anuos māma miegosi knīgas skaitītė, bet eilieraštiu narašiosi, o Bėrutė vėina dėina pasėrīža ožrašīti ėr Grėbžėniu kaima istuorėjė.

„Mēdžiaga rinkau na iš archīvu, bet iš žmuoniu. A pavīks mon darba ožbaigtė, nažėnau“, – sāva somanīma atsklēdė B. Gėrtienė, atėdāvosi tus prisėmėnėmus sesėrėi Virginėja, katra Vėlniou gīven ėr renk anus kompiuteriu.

Ož aktīvė vėsuomenėnė veikla, krāšta kultūras puoseliejėma ėr sauguojėma 2012 m. švėntont Gargždu gimtadėini atmėnėma medaliu apduovanuota grėbžėnėškė B. Gėrtienė 2013 m. Muotinas dėinuos pruoga kaima turizma suodībuo „Grėbžė“ sāva eilieraštius skaitė kaima žmuonims, dalėjuos prisėmėnėmas. B. Gėrtienės tievielis Stepuons Mažeika doktėrėi īr pasakuojės, kad nu 1918 iki 1940 mētu Grėbžėnius gīvēna 35 ūkėninka, katrėi valdė nuo 5 iki 35 hektaru žēmės. Kaims kap ir daugoma Lietovuos kaimu bōvės riežėnis. Žēmė bōvosi padalinta i atskėrus laukus, o lauka mažas rieželes – vėsims kaima ūkėninkams. Sklīpa kaimė bōvė pradieti formoutė 1921–1924 m. Tik ketoriu ūkėninku žēmė soformouta dvėjus sklīpus: vėins pri gīvenamas suodības, kėts ož 500–700 metru nu pėrmuoji.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Kumet aš buvau maža, nieka negaliejė gautė: ni drabūžė, ni dounas, ni žaislū. Lioub pasiūtė iš skarmalū lielė – ė žaisem.

Bet vėina syki parnešė mon iš torgaus meški. Sakė, kažkuoks diedė siov ė torgavuo. Meškis bova dėdėlē gražus: rods, minkšts, akiū vėituo guzikelē isiūti.

Nagaliejau atsėdžiaugtė, nešiuojau, šuokdėnau, sava luovelie miginau.

Vakarė atejė Adelė. Žaidiev su meškiu: goldiev, kieliev, visep kavuojov. Dėdelē ons Adelē patėka.

– Atidouk monėi, – paprašė.

– Nadouso, – sakau. – Aš anou mylu.

– A tou meški? Tuoki bjauri?!

– Pati to bjauresnė. Ek nomėi ė gali nabatetė.

– Ė nabatesio. Mamā pasakyso.

Kėta deina par peitus Adelė viel atejė. Atejė linksma, dainioudama, gliebie apkabėnusis laikė lielė. Bet kuokė lielė: plaukā balti garbiniouti, soknelė geltuona, žondā rauduoni. Vo akys! Dėdėlės, mielynas, ka gol – ožsimerk, ka sied – atsimerk.

– Papa krautovie nopėrka, – gyries Adelė. – Gava alguos, bova paiemės, linksmos, ė nopėrka. Grāžė, na kap tava!

Vo tuos akys! Goldau – blapt – ožsimerk. Suodėnu – plast – atsimerk. Je gretiau: bla–pla–bla–pla. Dar gretiau – bla–pla–bla–pla–pla–pla. Pla – lielie veizas dėdėliausiuoms – a pasuodėnė, a pagolda. Soportinau – neužsimerk.

– Kuo tep draska? – supyka Adelė. – Atidouk!

Vo lielie veizas sava išspruogosiuoms akims, ė neketėn ožsimerktė.

Adelė – kriuoktė. Pasigruobė lielė ož kuojē, bieg nomėi šaukdama:

– Mamā pasakyso!

Aš ėšsėgondau. Daba gal atimtė mona meški. Ė bliaudama:

– Nadouso meškelė, nadouso, – muoviau nomėi.

Mama nuejė pri Adelės. Parejusi sakė, ka Adelės papa pasiemė žėrklės ė nuoriejė pataisytė tas akis, bet vėina nokrėta gėlē i kramė ė daba baršk, ka pajodini.

– Vėinas biedas su tas vākās, – pasakė mama.

Aš pasiiemiau žėrklės, nuoriejau paveizietė, kor nukrės meškė akis. Bet žals gozikelis nurėidieje po luova ė prapoulė.

Siediejau ė mėslėjau: vėinas biedas so tās žaislās – bieda, ka natori, bieda, ka tori.

Regina Lyda PETRUTIENĖ

• Rašyti komentarą (9)

Nuors gintarėnės stintas šeštadėini nekėba, meškeriuotuoje, tarp katrū ė pagal omžiu vyriausis Juons Rimkevičius (ketvėrts ėš kairies) vės tėik nebluogu duovanu gava.

Gal bluogas uoru pruognuozės, gal baimė apsėkriest grėpu, o gal ė dėdėlės kainas noliemė, ka i tradėcėnė Stintu švėntė Palonguo žmuoniu privažiava bėški mažiau, kap liob būt kėtas kartas, kumet pagrėndėnie čėrškėnamuom žuvim kvepontiuo J. Basanavičiaus gatvie negaliejė nė prasilėnktė. Bet tėi, katrėi atvažiava, nesėgailiejė. Kap vėins iš pagrindėniu švėntės organizatuoriu Stintu ordina kancleris Nerijus Stasiulis žadiejė, bova daug vėsuokiausiu žvejėšku muonu, varžybu, jouku, mozėkas, garse ė plate skombiejė žemaitiu šnekta.

Ne tarmie, o kalba

N. Stasiuli teigėmu, Stintu švėntė tor gėlė prasmė diel tuo, ka vėsus Palonguos ėr Švėntuosės gyvenėms kažkumet prasėdiejė nu žvejybas amata, o žemaitiu kalba ši meta ypač akcėntoujama diel tuo, ka sukank 800 metu nu tuo laika, kumet Žemaitėjės vards pėrma syki pamėnavuots rašytinius šaltėnius – Ipatijaus kruonikuo.

Ka ši, 16-uoji, švėntė ypač žemaitėška, pastebiejė ė Lietuvuos etnėnės kultūras gluobuos tarybas pėrmininkė Dalia Urbonavičienė. Ana priminė, ka Lietuvuo yr 5 skirtingi etnuografine regijuona, katrėi kiekvėins tor sava tarmės.

„Atsėprašau, bet mes Žemaitėjuo torem ne tarmė, o tėkra kalba!“ – pertraukė N. Stasiulis, i scena Jūratės ė Kastyti skvere paliūdyt pakvėitė kalbininka ėš Šiauliu Juoza Pabrieža, katras parašė „Žemaitiu kalbuos gramatika“. I prietelius žemaitius ėr svetius kreipdamasis pruofesuorius lėipė nikumet neožmėrštė, ka kiekveina tauta laikuos ont triju kertėniu stolpu, žemaitėška – ont kūliu. Tėi kūle tai – kalba, papruote ė tradicijės, tep pat – istuorijė. „Mes, žemaite, ėškielė galvas galem sakytė, ka vėsus tus kūlius torem“, – akcentava J. Pabrieža. Anam, kalbininkou, sakė, dėdėle maluone, ka žemaitiu kalba yr tuoki gyva ė stėpri, ė ka pagaliau pavyka parašytė „Žemaitiu kalbuos gramatika“. Vėina sava knygas egzempliuoriu so dėdėliu nuoru ons iteikė pabūtė žemaitiu kalbuos ekspertu anu pakvėitusiam Stintu ordina kancleriou N. Stasiuliou.

„Žemaitėjė bova, yr ė būs per omžius“, – neabejuojė J. Pabrieža, o tumet rėngini vedontieji vėsi karto so publika garse, ka musiet net jūra gėrdiejė, suskandava: „Kas būs, kas nebūs, bet žemaitis nepražūs!“.

• Rašyti komentarą (13)
• Plačiau ...

1 / 7 2 / 7 3 / 7 4 / 7 5 / 7 6 / 7 7 / 7