|
|
|
Mūsų žmonėsBalandžiai surado naujus namus
Kretingiškis Jonas Valiulis iki pat šiol stebisi, kaip į jo kiemą atskridę du balti balandžiai čia kaip niekur nieko ir apsigyveno.
Žmogaus gyvenimo ciklas pagal šventojiškių tradicijas
Lietuvos ir Latvijos pasienyje įsikūrusios Šventosios gyventojai, vadinami kuršininkais, iki šiol išsaugojo savitus papročius, kuriuose persipina liuteronų, pagonių bei savitas, pajūrio gamtos suformuotas požiūris į gyvenimą bei jo vertybes. Amžinas žmogaus gyvenimo ciklas - gimimas, branda ir mirtis. Šventojoje gimęs, augęs ir iki šiol gyvenantis kraštotyrininkas, archeologas bei kolekcininkas Mikelis Balčius papasakojo, jog savo krašto giminių švenčių bei tradicijų Šventojoje žmonės dar tvirtai laikėsi iki praėjusio amžiaus vidurio.
Juodaodžiams legionieriams atrodo, kad lietuviai kalba per greitai
Į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atvykę Frymanas Teiloras ir Andre Smitas dar tik apsipranta su mūsų šalimi, į kurią atskrido prieš gerą mėnesį. Abu vaikinai – krepšininkai legionieriai, šį sezoną žaidžiantys Palangos “Naglio-Adakrio” krepšinio komandoje, startavusioje NKL. Abu krepšininkai – to paties amžiaus – 26-erių. Ir abu jie galvoja apie tolimesnę karjerą aukštesnėse krepšinio lygose.
Išgyti nuo ligų yra tik vienas kelias – perkeisti save
Vladislava Katkuvienė į Karteną atsikraustė prieš dvejus metus. Miestelio žmonės ėmė šnekėti, jog ji yra aiškiaregė. „Jeigu pasakyčiau, ką aš galiu, ką įvaldžiau, būčiau tikra išpuikėlė. Ne į puikybę keltis yra mano gyvenimo tikslas, o - padėti žmogui“, - tvirtino 44-erių moteris.
Nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikoje
Mūsų kraštietis, kunigas misionierius Hermanas Šulcas, jau daugiau kaip 30 metų dirba tolimojoje Ruandoje, Afrikoje. Ten jis įkūrė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai išžudyti per tarpusavio genčių karus ar mirę iš bado. Nesyk matęs, kaip žudomi jo globojami vaikai, naikinama sodyba, ir pats vos per plauką išsigelbėjęs nuo mirties, 68-erių kunigas pasakė: „Kur daugiausiai iškentėjai, ten labiausiai ir traukia“. Toks buvo jo atsakymas, paklausus, ar per tiek laiko nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikos šalyje.
Ambasadorius ištikimas savo gimtinei – Kretingai
„Labai norėjosi paskutinįjį savo aktyvaus gyvenimo etapą paskirti Kretingai. Norėjau kandidatuoti į Seimą, kad galėčiau atstovauti savo gimtajam miestui. Bet man buvo duota suprasti, kad po ambasadoriaus darbo Estijoje savo veiklą turėčiau pratęsti ir Latvijoje, - Lietuvos ambasadoje Rygoje pasitikęs „Pajūrio naujienų“ darbuotojus bei jų šeimos narius, kalbėjo Lietuvos ambasadorius Latvijoje, mūsų kraštietis Antanas Vinkus. – Tačiau ir dirbdamas Latvijoje degu noru padėti savo šaliai, jos žmonėms ir ypač - savo gimtinei“.
Juozas Stuopelis – geriausių šalies policininkų trejetuke
Iš Klaipėdoje dvi dienas vykusio Geriausio šalies viešosios policijos pareigūno konkurso Kartenos seniūnijos apylinkės inspektorius Juozas Stuopelis grįžo laimėjęs trečiąją vietą. Pirmą kartą šiame konkurse dalyvavęs pareigūnas tokio įvertinimo nesitikėjo.
Paveldėję policininko darbą
„Užaugome komisariate“, - juokėsi Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos Renata Druskinytė ir Alina Jonutienė bei apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas Kostas Rapalis, policininkais tapę sekdami tėvų pėdomis. Šiandien švenčiamą Angelų sargų arba Policijos dieną jie paminės kartu su kolegomis ir savo tėvais, buvusiais policijos pareigūnais.
Pirmasis telefono skambutis - Kretingoje
Niekas negali pasakyti, kas Lietuvoje pakėlęs naujo išradimo – telefono – ragelį, pirmasis ištarė „alio“. Tačiau žinoma, kad tai nutiko Kretingoje, grafo Juozapo Tiškevičiaus dvarą pirmąja Lietuvoje telefono linija sujungus su kunigaikščio Oginskio dvaru Rietave. Šaižus telefono skambutis dvaruose suskambo apytikriai spalio pabaigoje, 1882-aisiais. Buvo praėję vos šešeri metai po to, kai amerikietis Aleksandras Belas pasauliui pristatė savo svarbiausią išradimą – telefoną.
Vestuvės: be panikos ir vestuvių planuotojų
Vasara ir ankstyvas ruduo – pats darbymetis muzikantams, fotografams ir kavinių savininkams. Šiuo metų laiku kelti vestuves jau tampa nauja lietuviška tradicija. Išsivadavusios iš kankinančio papročio švęsti visą savaitę, lietuviškos vestuvės įgauna vis daugiau vakarietiškų bruožų, tačiau neatsisakoma ir senoviškų tradicijų.
|
|