|
|
|
Mūsų žmonėsKolekcionierius labiausiai vertina atvirukus su Napoleonu
93-jų kretingiškis Mykolas Gižas stebina ne vien tokio garbaus amžiaus žmogui nebūdinga sportiška laikysena, puikia sveikata, neįtikėtinai gera atmintimi, bet ir savo aistra kolekcionuoti. Per pusšimtį metų kaip kolekcionierius jis išbandė save daugelyje sričių: rinko medalius, monetas, kriaukles, pašto ženklus, atvirutes. „Kiekviena sritis – jau pereita. Dabar kolekcionuoju tik atvirukus. Jų turiu apie 10 tūkstančių. Tarp jų - net ir 100 - 200 metų senumo atvirukų. Labiausiai vertinu tuos, kuriuose pavaizduotas Napoleono gyvenimas“, - kalbėjo M.Gižas.
Su nauja diena,
2008-aisiais jus sveikins “Pajūrio naujienų” kalendorius. Neįmantrus, bet patogus - visi metai telpa ant rašomojo stalo arba šaldytuvo durelių, prispaudus magnetuku. Kaip įprasta, kalendorių dovanojame prenumeratoriams.
Klubo veiklos pradžią pažymėjo geru darbu
Besikuriantis Palangos moterų “Lions” klubas savo veiklos pradžią pažymėjo geru darbu: klubo moterys pasirūpino, kad dviem vaikams – 5 metų Jorintui ir 17 metų Deivydui – būtų perduoti bendrovės “Zepter” gaminami inhaliatoriai.
Išrinkime “Pajūrio naujienų” Metų žmogų
Kasos nekirpo pusę šimto metų
„Kiek sykių važiavau kirpti savo plaukų, bet vis sugrįždavau su tuo pačiu svoriu ant galvos – pasidarydavo gaila kasos. Juk nuo pat gimimo jos nekirpau“, - iš savo neapsisprendimo juokėsi 55-erių Justina Buivydienė iš Nausėdų kaimo Darbėnų seniūnijoje.
Eksperimentuoti mėgstantis vienuolyno virėjas per Kūčias broliams būtinai išvirs avižų kisieliaus
Tadas Darulis Pranciškonų vienuolyno virėju dirba jau 9 mėnesius, tačiau 27-erių metų vaikinas tvirtina, kad jokių virėjo mokslų nėra ragavęs ir niekada niekas jo šio amato nemokė. Dirbti vienuolyno virėju Tadą Darulį pakvietė brolis Benediktas. “Kaip viskas buvo, nelabai ir atmenu. Tik žinau, kad kartą nebuvo virėjo, ir aš paruošiau valgį. Tikriausiai broliams patiko. O gal žodį kokį, kad moku gaminti, pasakė ir mano brolis Evaldas”, - svarstė pašnekovas.
Moteris žodžius lengvai sudėlioja į posmus
„Rašau, kai liūdna, graudu. Gyvenime ir eilėse nesitaikstau su negerovėm: matyt, tas teisybės troškimas ateina iš mano šeimos ir vaikystės“, - tvirtino septyniasdešimtmetė kretingiškė Janina Veidmonienė. Moteris ligi šiol teberašo ir šmaikščius, politiniu atspalviu atmieštus, ir moteriškai lyriškus eilėraščius. Ji tebesaugo ir jai itin brangų dar Sibire sukurtų posmų sąsiuvinį.
Trys broliai gyvena kurčios ir nebylios tylos pasaulyje
Stasės ir Antano Čyžauskų namuose Nausėdų kaime tvyro neįprasta tyla: trys iš keturių jų suaugusių sūnų – Ričardas, Andrius ir Stasys – yra kurčnebyliai. Atsvara šiam Čyžauskų tylos pasauliui – šeimos narių santarvė bei gražiai tvarkomi bendri namai ir jų aplinka.
Nepasiklydusi likimo vingiuose
“Gyvenime man buvo brangiausia meilė Lietuvai, knygoms, Dievui. Visa tai gavau iš savo mamos. Jeigu ji nebūtų buvusi tokia, kokia buvo, aš ir pati nežinau, kur šiandien būčiau”, - sako mūsų kraštietė, publicistė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltistikos centro direktorė Jūratė Laučiūtė. Savo žvalumu ji stebina, ir net apsirikęs neduotum jai 66-erių. Savo amžiaus moteris neslepia ir pripažįsta: visa tai – vėlgi iš mamos, kuri daugybę metų mokytojavo Darbėnų mokykloje.
Globotinių šventė – be dirbtinių šypsenų ir pompastikos
Norint ne tik pamatyti, bet ir širdimi pajausti, kokia yra tikra šventė – jos laukimo džiaugsmas, susitikimų klegesys ir pasirodymų jaudulys, – reikia pabūti tarp žmonių, kuriems globos įstaigos pakeičia savus namus, o jų darbuotojai – artimuosius. Susitikti su to paties likimo draugais iš kitų globos namų jiems – nelyginant pamatyti tikrus brolius ar seseris. Tokia diena jiems būna tik sykį per metus, kai švenčiama tradicinė Klaipėdos apskrities globos įstaigų meno šventė.
|
|