|
|
|
Mūsų žmonėsMedžio virtuozas, valdęs žodį ir meškeres
Kretingos Garbės pilietis Juozas Lukauskas gimė prieš daugiau negu šimtmetį – 1906 metais - Vaiteliuose. Ir nors šį pasaulį paliko prieš vienuolika metų, per gimtadienį - sausio 14 dieną - tautodailininko, medžio drožėjo dvasia tebėra gyva ne tik įsimintinuose ir išskirtiniuose meno kūriniuose, bet ir artimųjų prisiminimuose bei storiausioje viso gyvenimo knygoje.
Liga įkalino, knyga – išlaisvino
„Keturiolika metų, kai nedirbu, niekur neišeinu. Kartena teoriškai jau turėjo būti mane pamiršus – juk per tiek metų nauja vaikų karta paaugo. Nuostabu – nepamiršo“, - sakė karteniškė ilgametė gydytoja Dalija Kiliesienė, iki ašarų sujaudinta žinios, kad Kartenos gyventojai už savus pinigus pasiryžo išleisti jos kūrybos rinktinę. Šiandien, savo 70-ojo gimtadienio dieną, D.Kiliesienė naująją knygą pristatys visuomenei – Kartenos vidurinėje mokykloje organizuojamas jos autorinis vakaras.
„Gintare“ virė gyvenimas ir aistros
Šiugždančios suknios, dangų siekiančios šukuosenos, prislopintas juokas, skimbčiojančios šampano taurės ir iš anksto užsakytas restorano staliukas – tai tarsi sustabdytas seno holivudinio filmo kadras. Tik šis gyvenimo filmas – gyvas, tviskantis, kvepiantis, intriguojantis – keletą dešimtmečių sukosi pačiame Kretingos centre. Ir į jį patekti galėdavo ne kiekvienas.
Erlėniškis kalvis tęsia prosenelio amatą
Imbarės seniūnijoje, Erlėnų kaime gyvenantį 65-erių Algimantą Jonutį aplinkiniai žmonės vadina auksinių rankų kalviu ir civilizacijos nepaliestu mohikanu, o jo meilė arkliams – paveldėta iš tolimos giminės.
Meilę futbolui matavo ne pinigais
Kretingiškių gerai žinomas futbolo treneris Algirdas Andriuškevičius šį rudenį atsisveikino ir su trenerio darbu, ir su Kretingos sporto mokykla, kurioje dirbo nuo pat jos įkūrimo 1965 metais. „Kad ir kaip buvo sunku atsisveikinti su darbu, reikėjo tą padaryti – vietą reikia užleisti jaunimui“, - kalbėjo treneris, rugsėjo pabaigoje švęsiantis 72-ąjį gimtadienį.
Suvienyti to paties likimo
„Stiprūs žmonės“, - tokia pirmoji mintis ateina į galvą, bendraujant su tremtiniais. Žmonėmis, kurie išgyveno tremtį, joje patirtas netektis, nepriteklius, tačiau niekada neišsižadėjusiais tvirto tikėjimo ir meilės Lietuvai.
Jonas Gricius: „Reikėjo sulaukti 100 metų, kad išgarsėčiau“
Gargždelės kaime, greta Salantų, pas dukterį Augeniją Narvaišienę gyvenantis Jonas Gricius rugsėjo 4-ąją su giminėmis jau atšventė savo 100-mečio jubiliejų. Tačiau šimtamečio dokumentuose įrašyta kitokia gimimo data – rugsėjo 20-oji: šią dieną jį ir ketina pasveikinti Kretingos rajono savivaldybės bei seniūnijos atstovai.
Gaisras nesudegino tikėjimo žmonių gerumu
„Galėčiau išvardinti daug žmonių, kurie mums padėjo. Tačiau nenoriu, kad šiame sąraše vieno pavardė būtų paminėta pirmiau negu kito – visiems vienodai esu labai dėkingas“,- teigė Kęstutis Lukauskas, kurio šeima po gaisro 2009 metų gruodžio 30 dieną liko be namų. Po nelaimės atsitiesianti ir iš naujo gyvenimą kurianti Lukauskų šeima sakė patyrusi, kad už juodus gaisro dūmus daug aitresnės buvusios žmonių apkalbos.
Įžiebusi švietimo ugnį Kretingoje
Garsių žmonių kalvė, dvasinė tvirtovė, inteligentijos lopšys – taip, vaikštant istorijos takais, galima vadinti Pranciškonų ordino gimnaziją. Jos atsiradimui 1932 metais „taip“ tarė pats popiežius. Per keturis mėnesius pastatyta mokykla visiems laikams pakeitė ne tik išorinį, bet ir dvasinį Kretingos miesto veidą.
Į kunigystę – dramatiškų išbandymų keliu
Laukžemėje užaugęs 27-erių Ernestas Želvys šį rugsėjį – penktakursis Kauno kunigų seminarijos klierikas. Vaikinas tikisi, jog kitą pavasarį jau galės priimti kunigystės šventimus. Mat, jo gyvenime žiaurius likimo smūgius keitė dramatiški lūžiai: kūdikystėje jis buvo paliktas girtaujančių tėvų, po to - įvaikintas. Sykį įstojęs į Kunigų seminariją, ją metė ir vos nenusivedė prie altoriaus savo vaikystės draugės. Po audringų jaunystės išbandymų E.Želvys antrąkart sugrįžo į kunigystės kelią.
|
|