|
|
|
Mūsų žmonėsGyvenimo laimė – sutikti savąjį žmogų
„Šis lapkritis – lygiai toks pat, kaip ir prieš 50 metų: lyja, rūkas, tamsu“, - teigė kretingiškiai 68-erių Regina ir 79-erių Vladas Vičiuliai, atšventę savo santuokos auksą. Kaip ir prieš penkis dešimtmečius, jie savo šventę pakartojo Kartenos bažnyčioje.
Nukaldinę geležinę laimės pasagą
Tūbausiuose, atokiame vienkiemyje, gyvenantys 82-jų Petronėlė ir 87 metų Pranas Rimkai savo gyvenimo laimės recepto nedalina nei vaikams, nei anūkams. „Kai santuokoje pragyvens tiek, kiek mes, tada ir sužinos, kas ta tikroji laimė“, - sakė P.Rimkienė, su vyru Pranu santuokoje išgyvenusi 65 metus.
„Laisvės” fabrikas – nutrūkusi siūlo gija
Jau daugelį metų vilnonių audinių fabrike “Laisvė” neberūksta kaminai. Pro išdužusius langus negirdėti staklių gaudesio, o kieme nelaukia sunkvežimiai, į kuriuos krovėjai tuoj, tuoj sukraus ritinius puikiausios medžiagos. Tačiau ne vienas kretingiškis šį fabriką prisimena lyg nuolat dūzgiantį bičių avilį, kuriame darbas sukosi kaip vejama siūlo gija – tik spėk sekti iš paskos.
Iš žmonių pasakojimų bando atkurti istorinę tiesą
„Norėjome sužinoti, kokio skonio yra žmogaus kraujas... Jis buvo sūrus, kaip žmogaus ašaros“, - šios prisiminimų eilutės tik dar kartą paliudija, kokia skaudi ir tragiška buvo pokario rezistencija
Piliakalniai atgijo parodoje
Piliakalnio pagrindinėje mokykloje surengta ligi šiol nematyta paroda, kurioje eksponuojami piliakalnių vaizdai. Paveikslų autorius – kretingiškis architektas ir dailininkas Edmundas Giedrimas. Į parodą jis atgabeno 7 paveikslus, kuriuose užfiksuoti Senosios Įpilties bei Nagarbos piliakalniai.
Raganaitėms įkvepia gyvybę
Kretingiškė Rūta Grigaitienė jau penkerius metus „žaidžia“ su lėlėmis – raganaitėmis, kurias siuva tik iš lininio audeklo. Visos jos – skirtingos: dydžiu, rūbais ir net – veido išraiškomis. „Nė labiausiai norėdama neatkartočiau tokio pat lėlės veido ir kūno, nes neturiu jokių iškarpų, ir raganaites kuriu pagal savo vaizduotę“, - teigė 46-erių savamokslė kūrėja.
Medžio virtuozas, valdęs žodį ir meškeres
Kretingos Garbės pilietis Juozas Lukauskas gimė prieš daugiau negu šimtmetį – 1906 metais - Vaiteliuose. Ir nors šį pasaulį paliko prieš vienuolika metų, per gimtadienį - sausio 14 dieną - tautodailininko, medžio drožėjo dvasia tebėra gyva ne tik įsimintinuose ir išskirtiniuose meno kūriniuose, bet ir artimųjų prisiminimuose bei storiausioje viso gyvenimo knygoje.
Liga įkalino, knyga – išlaisvino
„Keturiolika metų, kai nedirbu, niekur neišeinu. Kartena teoriškai jau turėjo būti mane pamiršus – juk per tiek metų nauja vaikų karta paaugo. Nuostabu – nepamiršo“, - sakė karteniškė ilgametė gydytoja Dalija Kiliesienė, iki ašarų sujaudinta žinios, kad Kartenos gyventojai už savus pinigus pasiryžo išleisti jos kūrybos rinktinę. Šiandien, savo 70-ojo gimtadienio dieną, D.Kiliesienė naująją knygą pristatys visuomenei – Kartenos vidurinėje mokykloje organizuojamas jos autorinis vakaras.
„Gintare“ virė gyvenimas ir aistros
Šiugždančios suknios, dangų siekiančios šukuosenos, prislopintas juokas, skimbčiojančios šampano taurės ir iš anksto užsakytas restorano staliukas – tai tarsi sustabdytas seno holivudinio filmo kadras. Tik šis gyvenimo filmas – gyvas, tviskantis, kvepiantis, intriguojantis – keletą dešimtmečių sukosi pačiame Kretingos centre. Ir į jį patekti galėdavo ne kiekvienas.
Erlėniškis kalvis tęsia prosenelio amatą
Imbarės seniūnijoje, Erlėnų kaime gyvenantį 65-erių Algimantą Jonutį aplinkiniai žmonės vadina auksinių rankų kalviu ir civilizacijos nepaliestu mohikanu, o jo meilė arkliams – paveldėta iš tolimos giminės.
|
|