|
|
|
Mūsų žmonės„Širdukai“ galėjo paliesti dangų
Ramų trečiadienio vakarą Kretingos rajono kraštovaizdžiu iš paukščio skrydžio grožėjosi Vaiko širdies asociacijos nariai.
Mažais darbais keičia pasaulį
„Kai pasiseka padaryti gerą darbą, juk norisi tai daryti ir vėl?“- šypsodamasi paprastą gyvenimišką tiesą priminė Šv.Antano dienos centro direktorė Margarita Lizdenytė, pakalbinta apie savanorystės veiklą ir prasmę.
Motobolo legendą tęsia sūnūs
Kretingos motobolo legenda 51 metų Stasys Večerskis nors ir nutraukė aktyvią sportinę karjerą, tačiau dalyvauja kiekvienose motobolo komandos „Milda“ varžybose: vyras per kelias dešimtis metų sukaupta patirtimi dalijasi su jo pėdomis pasekusiais abiem savo sūnumis Mantu ir Aivaru.
Deimantines vestuves švenčianti pora: piršlys nemelavo
Raguviškiuose gyvenantys Jadvyga ir Antanas Telšinskai atšventė deimantines vestuves. Pora kartu – jau 60 metų ir sako: jei jau iki šiol nesusipyko, nesipyks ir ateityje, ir galbūt sulauks geležinių vestuvių.
Grožį kūrė dėl tų, kurie – šalia
„Visą gyvenimą dirbusi negi sėdėsiu rankas sudėjusi“, - sako kretingiškė tremtinė Aleksandra Kleinauskienė, kurios suvinių bei nėrinių paroda Kretingos viešojoje bibliotekoje sutapo su dviem prasmingomis jos gyvenimo datomis: moteris ne per seniausiai atšventė savo gimtadienį, o sekmadienį kartu su vyru Kazimieru artimųjų ir bičiulių būryje paminės savo santuokos deimantinį jubiliejų.
Duonos kelias kirto ir Kretingą
Į Kretingą užsuko penktą kartą rengiamo dviračių žygio „Duonos kelias“ dalyviai. Sveikuoliai iš Jokūbavo, Kretingos, Baublių, Vydmantų, Kretingalės, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus šiuo žygiu kasmet pamini Onines ir iš Kretingos rajono keliauja prie jūros, kur traukdavo ir lietuvių protėviai, į svečias šalis išvykdami ieškoti duonos.
Atostogų mozaikoje – ir darbo reikalai
Ir per atostogas mūsų rajono seniūnai – ranka pasiekiami. Dažnas seniūnas, vasaros atostogas leidžiantis namų ūkyje ar trumpose kelionėse po Lietuvą, neišjungia savo mobiliojo darbo telefono, o esant reikalui užsuka ir į darbovietę. Į vasaros svaigulį pasiners vienintelė Kartenos seniūnė Aistė Ivanovaitė, ketinanti per atostogas aplankyti dar nematytas užsienio šalis.
Laikas - griauti, laikas - statyti
Sakoma, kad šioje žemėje nieko amžino nėra – akmuo sudyla, medis sutrūnija, žmogus išeina. Lieka tik istorija. Tačiau ją per šimtmečius neša laikiniausios būtybės – žmogaus – palikti ženklai: užrašytas pasakojimas, dovanotas daiktas, išsiųstas laiškas. Kol ir tai galų gale prapuola amžių verpetuose ir pasilieka, kas buvo pradžioje – ištartas žodis.
Nekaltų žmonių krauju alsuojanti 1941-ųjų vasara atgyja prisiminimuose
Kretingiškė pedagogė 75-erių Genovaitė Šveikauskaitė nei sau, nei sūnui Dariui neleidžia užmiršti tragiškos savo šeimos istorijos: skausminga ir nekaltų žmonių krauju alsuojanti 1941-ųjų vasara atgyja prisiminimuose, vartant šeimos relikvijomis tapusias nuotraukas, dokumentus bei kasmet po kelis kartus apsilankius prie paminklo fašizmo aukoms atminti Kvecių miškelyje.
Tylusis archeologijos darbininkas, atvėręs istorijos gelmes
„Tėvas išeidavo rytą į kiemą, kad pasižiūrėtų, koks oras. Jei jis prastas – diena prarasta, nes negalės važiuoti į ekspediciją. Jis buvo savo darbo fanatikas“,- prisiminimais apie savo tėvą, Kretingos rajono Garbės pilietį Igną Jablonskį, pasidalijo dukra Žibutė Vaivadienė. Kolegos, bičiuliai, bendraminčiai I.Jablonskį atsimena kaip savo darbui atsidavusį tylųjį darbininką, sukaupta kraštotyrine medžiaga praturtinusį muziejų fondus. Šiemet I.Jablonskiui būtų sukakę 100 metų.
|
|