|
|
|
Mūsų žmonėsKai nauji įspūdžiai tampa rutina
Naujų iššūkių nebijanti mūsų kraštietė salantiškė Dovilė Zubytė nesuabejojo ir tuomet, kai reikėjo pasirinkti studijas. Lietuvą ji paliko žinodama, kad visada čia galės sugrįžti. Dovilė susikrovė daiktus - tiksliai 20 kg į vieną lagaminą - ir išskrido į Angliją. Ten jos laukė fotografijos studijos, nauji žmonės, kitoks požiūris į gyvenimą ir daugybė netikėtumų.
Nuo skulptūrų – prie velykinių kiaušinių
Kretingiškio tautodailininko 55-erių Lino Puškoriaus šeimos Velykų stalas šiemet bus papuoštas ne vien įprastais margučiais, - atskiroje pintinėje puikuojasi krūva įvairiais raštais pačios motinos gamtos išmargintų ir meistro rankomis ištekintų medinių kiaušinių.
Pasaulio krašto beieškant
„Plytelės… Daug plytelių: metro stotis, pasipuošusi plytelėmis, šaligatviai iš plytelių, namų sienos, dekoruotos plytelėmis. Truputį aptrupėjusios, kartais kreivokos, pasitaiko net su išblukusiais piešiniais. Tačiau išties žavingos ir spalvingos. Greta esantys pastatai retai kada susiderinę. Bet negi jie turėtų taikytis vienas prie kito?“ – tokios padrikos mintys pirmiausia sklando galvoje nusileidus oro uoste ir pradėjus klaidžioti Portugalijos gatvėmis.
Garsinęs Kretingos vardą jūrose
Nors lietuviai ir žemaičiai nuo seno gyveno prie Baltijos jūros, tačiau iki pat XX amžiaus III-iojo dešimtmečio buvo nuo jos atitolę, skirtingai negu taip pat prie jūros gyvenę lenkai, latviai ir estai. Turėdama priėjimą prie Baltijos jūros, Lietuva niekada neturėjo savo laivyno.
Lietuviškasis Homeras aktualus ir šiandien
Kretingos pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojų iniciatyva buvo surengta konferencija „Lietuviškasis Homeras: Kristijono Donelaičio hegzametro aidai modernioje epochoje“. Šis renginys skirtas K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms
Pirmojo tarpukario burmistro nuopelnai miestui
Mažai kas šiandieną žino, jog už tai, kad Kretingos miesto centre yra Rotušės aikštė ir Nepriklausomybės paminklas, o pagrindinės gatvės pavadintos Vilniaus, Kęstučio, Birutės, Vytauto, turime būti dėkingi pirmajam tarpukario burmistrui Jonui Paulauskui, kuris taip pat ėmėsi iniciatyvos elektrifikuoti Kretingą.
Nuo tautinio kostiumo – prie pagoniškų rūbų
Kretingiškės siuvėjos Ievos Garjonienės vardą šiandieną žino dauguma šalies etnokultūros puoselėtojų – jau devynerius metus ji kuria tautinius kostiumus, o pernai už tai įgijo tautinio paveldo sertifikatą. Tačiau, neslėpė kūrėja, jos akys jau krypsta į dar senesnius – pagonybės laikų - drabužius.
Nes gimtinės dangus – pats plačiausias
Kretingoje gimusios ir užaugusios, savo kraštą taip karštai mylinčios, jog, pačios sako, ar tai nebus įskiepyta jų genuose, pedagogės seserys Janina Šidlauskienė ir Marija Bučkienė sutelkė savo kūrybingus mokinius į bendrą parodą „Gimtinės paveikslas“. Jo spalvomis tapo mokinių poetinis žodis ir meninė fotografija.
Lietuvybės šauklys tolimojoje Armėnijoje
Kretingiškis skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga buvo pakviestas koncertuoti ir populiarinti lietuvybę vienoje iš Kaukazo šalių - Armėnijoje.
Visą gyvenimą ištikimas vienai aistrai
Kretingiškis Albertas Gužauskas mūsų rajono sporto istorijoje įrašė ne vieną prasmingą puslapį: teniso treneris visuomenininkas, šiai sporto šakai paskyręs beveik du dešimtmečius, suskaičiavo, jog teniso žaisti bus išmokęs arti pusę tūkstančio šio sporto mėgėjų.
|
|