|
Mūsų žmonėsNuo tautinio kostiumo – prie pagoniškų rūbų
Kretingiškės siuvėjos Ievos Garjonienės vardą šiandieną žino dauguma šalies etnokultūros puoselėtojų – jau devynerius metus ji kuria tautinius kostiumus, o pernai už tai įgijo tautinio paveldo sertifikatą. Tačiau, neslėpė kūrėja, jos akys jau krypsta į dar senesnius – pagonybės laikų - drabužius.
Nes gimtinės dangus – pats plačiausias
Kretingoje gimusios ir užaugusios, savo kraštą taip karštai mylinčios, jog, pačios sako, ar tai nebus įskiepyta jų genuose, pedagogės seserys Janina Šidlauskienė ir Marija Bučkienė sutelkė savo kūrybingus mokinius į bendrą parodą „Gimtinės paveikslas“. Jo spalvomis tapo mokinių poetinis žodis ir meninė fotografija.
Lietuvybės šauklys tolimojoje Armėnijoje
Kretingiškis skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga buvo pakviestas koncertuoti ir populiarinti lietuvybę vienoje iš Kaukazo šalių - Armėnijoje.
Visą gyvenimą ištikimas vienai aistrai
Kretingiškis Albertas Gužauskas mūsų rajono sporto istorijoje įrašė ne vieną prasmingą puslapį: teniso treneris visuomenininkas, šiai sporto šakai paskyręs beveik du dešimtmečius, suskaičiavo, jog teniso žaisti bus išmokęs arti pusę tūkstančio šio sporto mėgėjų.
Restauruoja senąjį Palangos rojalį
Ilgus dešimtmečius džiuginęs klausytojus garsių muzikantų atliekamais kūriniais, Palangos vasaros koncertų salės rojalis atsidūrė pas Vydmantuose esančios bendrovės „Pirklio baldai“ restauratorius.
Biografijos nuotrupose – idealizmo ir patriotiškumo pamokos
Pranciškonų gimnazijos mokinės Marija Neverauskytė ir Goda Račinskytė, istorijos mokytojo Vaido Kuprelio paskatintos pasidomėti Lietuvos laisvės armijos (LLA) Žemaičių legiono įkūrėjo Adolfo Kubiliaus-Balio asmenybe, nesitikėjo, kad jo biografiją teks tarsi mozaiką dėlioti iš atskirų pabirų fragmentų įvairiuose istoriniuose šaltiniuose. Šį kantrybės ir tyrinėtojo nuojautos pareikalavusį darbą jau atlikusios trečiokės gimnazistės prisipažįsta: Adolfo Kubiliaus-Balio, kuris taip pat mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje, kaip ir jos, idealizmu bei ryžtu nesižavėti neįmanoma.
Krašto istoriją lipdo lyg bitė korį
Kretingiškė 42-jų Jolanta Klietkutė apdovanota ypatinga dovana: jos darbas bei pomėgis persipynę, vienas kitą papildo ir panardina į tolimesnę ieškojimų gelmę. Ji – internetinės „Kretingos krašto enciklopedijos“, kuriamos M.Valančiaus viešojoje bibliotekoje, sudarytoja bei žinovė ir tuo pat metu – fotografė, kolekcininkė ir dviejų spausdinti rengiamų leidinių autorė.
Iš kraštiečio generolo širdies pulsavusi lietuvybė
Pirmuosius savo gyvenimo žingsnius Kretingos žemėje žengęs Vladas Nagevičius (1880-1954) paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje: kūręs Lietuvos valstybingumo pamatus, savo gyvenimą paskyrė lietuvybės puoselėjimui ir visuomeninei veiklai. Vladas Nagevičius garsėjo savo polėkiu siekti užsibrėžtų tikslų, jo nueito gyvenimo kelio mozaikoje – daugybė pasiekimų: per itin trumpą laiką užsitarnauja generolo laipsnį, tampa garsiu arcehologu, karo gydytoju, politikos bei visuomenės veikėju, taip pat jis – ir dešimčių organizacijų bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas.
Kai gyvenimui atmatuotas šimtmetis
Ilgas žmogaus amžius – didžiulė Dievo dovana. Ypač tada, kai senkant fizinėms jėgoms, žmogui dar duota išsaugoti sveiką protą ir gyvenimo geismą. Tokia šiandien tebėra vyriausia Kretingos rajono gyventoja 105-erių sulaukusi salantiškė Elena Mikutienė. Iš viso Kretingos rajone gyvena 5 ilgaamžiai, jau perkopę šimtmetį.
Filmuoti – su entuziazmu ir meile Kretingai
Savivaldybė vis neranda pinigų Kretingą reprezentuojančiam filmui sukurti. Tačiau finansai - visai ne kliūtis mėgėjams entuziastams: jie filmuoja Kretingą, montuoja trumpus filmus, juos viešina internete ir džiaugiasi sulaukę gražių atsiliepimų. Tokių filmų autoriai tikina – jie tiesiog negali neužfiksuoti dabartinės Kretingos, juk visai netrukus tai taps istorija.
|