|
|
|
Mūsų žmonėsAtkūrė senovinius sietynus
Kretingos muziejaus lankytojams Šilutės krašto kultūros paveldo puoselėtojas Vytautas Rauktys suteikė galimybę pamatyti 5 originalius, pagal senųjų meistrų tradicijas sukurtus, vestuvinius sietynus.
Ko nesuspėjo istorikai – imasi jaunimas
„Atiduok Tėvynei, ką privalai!” - taip savo projektą pavadino entuziastingai nusiteikę kretingiškiai 21 metų Aurelija Simukaitytė, 22-ejų Julija Monika Toleikytė, 17 m. Artūras Macius, 25-erių Tomas Tamašauskas ir 21 m. Brigita Barkauskaitė. Šis jaunų žmonių penketas ėmėsi to, ko dar nesuspėjo padaryti istorikai: iš liudininkų pasakojimų renka medžiagą apie Kardo rinktinės partizanus, kad pažymėtų mūsų rajone esančias vietas, susijusias su Lietuvos laisvės kovų istorija.
Ant medžio patupdė stebuklingą žąsį
Darbėnų seniūnijoje, Auksūdžio kaime, gyvenanti 73-jų tautodailininkė Jeronima Savickienė šioms Velykoms namus pasipuoš kone metro aukščio velykiniu medžiu, ant kurio, kaip pati juokavo, patupdžiusi stebuklingą žąsį, o ši padėjusi net 70 skirtingų ir vienas už kitą gražesnių kiaušinių.
Darbėniškės rankoms paklūsta vyriški kaltai
Darbėnuose gyvenančios 58-erių Benaditos Skaivydienės namai apstatyti jos pačios sukurtais, pagamintais ir originaliai drožinėtais baldais. Negana to, moteris neseniai ėmėsi skulptūros, ir pirmuosius savo darbus jau išvežė į velykinę parodą Skuodo muziejuje.
Kai nauji įspūdžiai tampa rutina
Naujų iššūkių nebijanti mūsų kraštietė salantiškė Dovilė Zubytė nesuabejojo ir tuomet, kai reikėjo pasirinkti studijas. Lietuvą ji paliko žinodama, kad visada čia galės sugrįžti. Dovilė susikrovė daiktus - tiksliai 20 kg į vieną lagaminą - ir išskrido į Angliją. Ten jos laukė fotografijos studijos, nauji žmonės, kitoks požiūris į gyvenimą ir daugybė netikėtumų.
Nuo skulptūrų – prie velykinių kiaušinių
Kretingiškio tautodailininko 55-erių Lino Puškoriaus šeimos Velykų stalas šiemet bus papuoštas ne vien įprastais margučiais, - atskiroje pintinėje puikuojasi krūva įvairiais raštais pačios motinos gamtos išmargintų ir meistro rankomis ištekintų medinių kiaušinių.
Pasaulio krašto beieškant
„Plytelės… Daug plytelių: metro stotis, pasipuošusi plytelėmis, šaligatviai iš plytelių, namų sienos, dekoruotos plytelėmis. Truputį aptrupėjusios, kartais kreivokos, pasitaiko net su išblukusiais piešiniais. Tačiau išties žavingos ir spalvingos. Greta esantys pastatai retai kada susiderinę. Bet negi jie turėtų taikytis vienas prie kito?“ – tokios padrikos mintys pirmiausia sklando galvoje nusileidus oro uoste ir pradėjus klaidžioti Portugalijos gatvėmis.
Garsinęs Kretingos vardą jūrose
Nors lietuviai ir žemaičiai nuo seno gyveno prie Baltijos jūros, tačiau iki pat XX amžiaus III-iojo dešimtmečio buvo nuo jos atitolę, skirtingai negu taip pat prie jūros gyvenę lenkai, latviai ir estai. Turėdama priėjimą prie Baltijos jūros, Lietuva niekada neturėjo savo laivyno.
Lietuviškasis Homeras aktualus ir šiandien
Kretingos pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojų iniciatyva buvo surengta konferencija „Lietuviškasis Homeras: Kristijono Donelaičio hegzametro aidai modernioje epochoje“. Šis renginys skirtas K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms
Pirmojo tarpukario burmistro nuopelnai miestui
Mažai kas šiandieną žino, jog už tai, kad Kretingos miesto centre yra Rotušės aikštė ir Nepriklausomybės paminklas, o pagrindinės gatvės pavadintos Vilniaus, Kęstučio, Birutės, Vytauto, turime būti dėkingi pirmajam tarpukario burmistrui Jonui Paulauskui, kuris taip pat ėmėsi iniciatyvos elektrifikuoti Kretingą.
|
|