|
|
|
Mūsų žmonėsAptiko autentišką grafaitės atviruką
Į vienos kretingiškės kolekcininkės rankas pakliuvęs senovinis palangiškio fotografo Igno Stropaus 1927 m. išleistas atvirukas pasirodė turįs dvigubą vertę – mat, jis siųstas grafaitės Marijos Tiškevičiūtės, jame išliko jos ranka lenkiškai užrašytas tekstas.
Jūrų kapitonas Bronius Krikštopaitis ir Kretinga
„1936 metų vasario 1 dieną iš Klaipėdos uosto išplaukė pirmasis jūrinis garlaivis, kalbantis lietuvių kalba, – „Maistas“. Tokį pranešimą išspausdino visi to meto didieji šalies dienraščiai.
Skulptorių Antaną Mončį prakalbino kitų lūpomis
Tie kiti – tai istorikas ir menotyrininkas Petras Šmitas, skulptoriai Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas ir Klaudijus Pūdymas, dailininkas Romas Klimavičius, A.Mončio žemietis iš Grūšlaukės kilęs dailininkas Augustinas Virgilijus Burba, kolegos dailininkai Vytautas Karčiauskas, Danius Drulys, kretingiškis tautodailininkas Adolfas Viluckis, jaunas dailininkas Alfonsas Lekavičius, skulptorius Algirdas Bosas, rašytojas Juozas Šikšnelis. Pamario krašto menininkai su A.Kukliu pasidalino įžvalgomis apie A.Mončio darbus, asmenybę, tą įspūdį, kurį ilgam palieka tikro žemaičio, norėjusio „pakratytė kuojės Žemaitėjuo ėr ilsėėtė y kapa mona tieva“, kūryba, kuri, anot P. Šmito, „yra labai savita, originali ir tuo ji įdomi, todėl kelianti ir vertinimo problemų...“. O išsakytas pamariečių mintis į visumą, sukurdamas filosofinę jungtį, susieja pats rašytojas, taip tapdamas bendro menininkų pokalbio apie A.Mončį dalyviu. „Dėl savito, originalaus menininkų požiūrio į Antaną Mončį man pavyko įgyvendinti savo idėją – per įvairias nuomones suformuoti menininko paveikslą. Ši, mano jau penktoji knyga apie kraštiečius menininkus, virto savotiška galerija, kuri, tikiu, prisidės ir prie Antano Mončio įamžinimo“, - kalbėjo knygos autorius, kuriam, matyt, ne šiaip sau į knygos pavadinimą „atšoko“ A.Mončio pasakyta mintis, jog skulptūra – vienuoliktasis Dievo įsakymas... Juk menininką rašytojas surado tą įsimintiną akimirką, kai pirmą kartą Palangoje apsilankė skulptoriaus namuose-muziejuje, kai išvydo jo skulptūras, piešinius, asmeninius daiktus.
Patirties ir draugiškumo mainai Olandijoje
Daugiašalės mokyklų partnerystės projektui Comenius persiritus į antrą pusę, ketvirtasis iš šešių vizitų darbėniškius nuskraidino į moderniąją Olandiją. Šalyje, kur karaliauja dviračiai, o tradiciniai blyneliai kainuoja 65 litus, lietuviai pasijuto laukiamiausiais svečiais.
Patriotizmas, suvešėjęs užjūryje
Penktasis vizitas į Ameriką kretingiškei Onai Paulauskienei tapo išskirtiniu – moteris ne tik aplankė gyvenimą už Atlanto kuriančią dukrą, bet ir sudalyvavo JAV lietuvių bendruomenės susirinkime, dar kartą įsitikindama, kokia didžiule varomąją jėga gali tapti tėvynės ilgesys.
Gyvenę vargingiau, bet buvo platesnės sielos
Laukžemiškės šeimininkės 76-erių Zita Jašinskienė ir 53 metų Eugenija Lukošienė bei jų bičiulė 75-erių Petronėlė Gedrimienė, šį bei tą atmenanti iš Laukžemės dvaro praeities, pripažino: pasaulis ir žmonės keičiasi nevaldomu greičiu. Ir jeigu anksčiau kaime tradicijos buvo šventas dalykas, tai dabar niekas per daug ir nebesistebi, kai joms nusižengiama vis dažniau.
Istorinių paieškų keliu – į Varšuvą
Kretingiškė bibliotekininkė Jolanta Klietkutė jau parengė knygą apie du garsius prieškario fotografus Pauliną Mongirdaitę ir Igną Stropų, ir jai išspausdinti laukia geradarių paramos. Tačiau kūrybinis procesas vis dar pateikia autorei staigmenų – neseniai ji vyko į Varšuvą, kur aptiko unikalių dokumentų.
Paryžiuje netapęs ikona
Dviem lietuvių menininkėms – grafikei Jūratei Stauskaitei-Sakalauskienei ir aktorei Karolinai Masiulytei-Paliulis – nusišypsojo lemtis gerai pažinoti iškilųjį skulptorių Antaną Mončį, mūsų kraštietį, kilusį nuo Grūšlaukės, bet gyvenusį ir kūrusį Paryžiuje.
Krašto savanorių atminimas - gyvas
„Kalneliai, kloniai, gintarinės brastos/ Pajūrio kopos, upės, ežerai./ Žinau, nedidelis gimtasis mano kraštas/ Bet išmatuoti jį tiktai širdim gali“, - poetiniu žodžiu savo meilę tėviškei išreiškusio Kazimiero Viršilo, savanorio, atminimas, pasirodo, yra dar gyvas jo kraštiečių atmintyje.
„Kretingiškiai“ prancūzai, išsilaipinę Normandijoje
Šiais metais pasaulis iškilmingai paminėjo sąjungininkų kariuomenės išsilaipinimo Normandijoje 70-ąsias metines. Tarp 1944 metų vasarą išsilaipinusiųjų buvo ir prancūzai, kuriuos likimas 1940-1941 metais buvo atvedęs į Kretingą. Kas jie – „kretingiškiai“ prancūzai, prisidėję prie nacistinės Vokietijos sutriuškinimo?
|
|
