|
|
|
Mūsų žmonėsKolekcionieriaus lentynose – 300 žiebtuvėlių
Skulptoriaus kūryba – su žemaitiškais „nikiais“
Prieš kelias savaites Salantų miesto centrą papuošusios akmeninės meškutės Nikos šeimininkas, septintą dešimtį bebaigiąs skulptorius mėgėjas Juozas Karčiauskas, – pats užsispyręs ne mažiau negu miestui dovanotas Žemaitijos simbolis: pensijai pasibeldus, į rankas čiupo kaltą ir kieme vieną po kito ėmė rikiuoti akmeninius gyvius, traukiančius tiek vietinio, tiek prošal vykstančio akį.
Vydmantiškių lūpomis prašneko senieji Virkštininkai
Vydmantai dažnai vadinami gyvenviete be šaknų ir šiam jos bruožui priskiriamos visos vietinių bėdos. Iš tiesų, stipri ekonominė buvusio agroprekybinio tarybinio ūkio padėtis bei kurorto kaimynystė į Vydmantus traukė naujakurius. Tačiau kaime iki šiol gyvena ir 5 ar 6 kartos vydmantiškių, kurių šeimų istorijos mena Virkštininkus – istorinę, nuo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimą gyvenvietę, išauginusią Vydmantus.
Naujas muzikos kūrinys – šventosios Klaros garbei
Kretingiškis pedagogas chorvedys kompozitorius Aloyzas Žilys savo kūrybos kraitę papildė nauju muzikos kūriniu – „Mišiomis šv. Klaros garbei“, kurios skirtos atlikti lygių balsų chorui arba ansambliui su vargonų pritarimu.
Diplominių darbų paroda – įžanga į meno renginių ciklą
Kretingos meno mokyklos absolventų diplominių darbų paroda Kretingos muziejuje ne tik dar kartą užtvirtino šių įstaigų pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, bet ir pradeda naują renginių ciklą, kuriuo krašto visuomenei bus siekiama parodyti, kokį meną sugeba kurti Meno mokyklos auklėtiniai.
Barbora Žiliūtė – Medomiškių kaimo gailestingoji globėja
Darbėnų miestelio žydų bendruomenė, pasauliui davusi vieną garsiausių sionizmo veikėjų Dovydą Volfsoną (1856–1914), 1941 m. birželio 22 d., Lietuvą okupavus nacistinės Vokietijos armijai, nacių ir jų vietinių talkininkų pastangomis, kaip ir dauguma Lietuvos miestų bei miestelių žydų bendruomenių, buvo sunaikinta per keletą mėnesių.
Dvejojantiems metė baltą pirštinę
Lietuvai prabilus apie galimas Rusijos karines grėsmes, kretingiškė 23-jų Aurelija Galminauskienė apsisprendė būti tarp tų, kurie prireikus už tėvynę stotų ginklu. Kario savanorio kelią pasirinkusi jauna motina, auginanti 2 metų dukrą, tarsi metė baltą pirštinę jauniems vyrams, pasisakantiems prieš šauktinių prievolės grąžinimą.
Įamžins pasaulyje žinomiausią kretingiškį
Skvere priešais Pedagogų švietimo centrą pradėta statyti Laisvės kolona, kretingiškiams priminsianti iš mūsų miesto kilusią pasaulinio garso žydų tautos asmenybę, kovotoją už tautų laisvę, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių. Paminklą iškilmingai atidengti numatyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10-ąją, 13 val.
Parapijos šeimas vienija bičiulystė ir meilė Dievui
Kretingos katalikų parapijos šeimų tarnybos iniciatyva tikinčios kretingiškių šeimos šį vasarį, prieš Gavėnios pradžią, savo laisvalaikį praturtino svariais renginiais.
Išleido knygą apie garsųjį archeologą
Garsaus šalies archeologo Vytauto Daugudžio darbai ir jo nuopelnai mūsų kraštui atsispindi Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko iniciatyva išleistoje monografijoje „Archeologas Vytautas Daugudis“.
|
|