|
|
|
Mūsų žmonėsKūrybos vakarą apvilko gerumo rūbu
Jau kelintus metus besitęsiančio gerumo projekto „Iš širdies į širdį“ iniciatoriai pakvietė kretingiškius į Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtą susitikimą su klaipėdietėmis kūrėjomis – poete Dalia Bielskyte bei dailininke Danute Žalnieriūte.
Mokinį paverčia tyrinėtoju bei mąstytoju
Vydmantų gimnazijos istorijos mokytojo eksperto Dariaus Petreikio rankose – jo paties su kolegomis sudarytas ir „Šviesos“ leidyklos šį rudenį išleistas vadovėlis „Istorija“ bei pratybų sąsiuvinis „Jaunojo istoriko užrašai“, skirti V klasių mokiniams. Anot pedagogo, naudodamas šias knygas, mokinys pasijunta tikru istorijos tyrinėtoju.
Į akmenį sudeda žmogaus atminimą
Pirmąjį antkapinį paminklą išliejęs savo žuvusiam tėvui, 72-jų Antanas Kližentis jau kone 50 metų rūpinasi kretingiškių kapavietėmis: kelis dešimtmečius pats kalė iš akmens paminklus, o dabar, ragavęs emigranto duonos ir ilgesio sugrąžintas į tėviškę, pataria, kaip sutvarkyti artimųjų kapavietes tiems, kurie tėviškėje bebūna reti svečiai.
Tėviškės šiluma nusveria ilgesį Nors visi trys A.Kliženčio ir jo žmonos Stefanijos Eugenijos vaikai gyvena užatlantėje – Vita ir Eugenijus – JAV, o Eneida – Kanadoje, kretingiškis sakė pats į užjūrius daugiau sparnų nebekelsiąs. Mat, išsyk po Nepriklausomybės jų vaikams laimėjus „žaliąsias kortas“, netruko paskui juos išvykti ir jiedu – Čikagoje su pertraukomis praleido kone 10 metų. Išvyko jau būdami pensijoj, gyveno kartu su vaikais, padėjo jiems auginti anūkus. Bet ilgainiui Amerika jiedviem pabodo. „Ir kalba, ir žmonės, o paskutiniais metais jau ir dangus, žolė, medžiai atrodė nebe tokie - šitaip graužė tėviškės ilgesys, traukė savas kraštas. Lietuvoje gimęs, augęs, čia - mano šaknys. Manau, kad vyresniam žmogui pritapti svetimam krašte – per sudėtinga“, - atviravo A.Kližentis. Grįžo namo prieš trejus metus, sėdėti dykas negalėjęs - jis grįžo į tą sritį, kurią geriausiai išmano, ir šiandien talkina paminklų dirbtuvėse, esančiose prie naujųjų miesto kapinių. „Dar noriu būti žmogui naudingas, - tikino kelis dešimtmečius Kretingos buitinio kombinato paminklų dirbtuvėse meistravęs, o po to nuosavas dirbtuves turėjęs vyras. - Prieš išvykdamas visą įrangą ir akmenis pardaviau“. Kretingiškis mano, kad už jūrų marių, jei sveikata leis, benuvyksiąs tik į svečius – mat, prieš dvejus metus jam atlikta širdies operacija, o buvimas tėviškėje atsveria artimųjų ilgesį.
Dapšauskų šeima – knygoje ir jos pristatyme
Garsių muzikinį Žemaitijos paveldą puoselėjančių salantiškių Dapšauskų šeima buvo pakviesta į Vilniaus žemaičių kultūros draugijos Mokytojų namuose surengtą Šeimos metams skirtą vakarą ir knygos „Žemaičių kultūros savastys II. Epochų jungtys“ pristatymą.
Kolekcijose – įvairus balandžių pasaulis
Palangiškis balandžių augintojas bei kolekcininkas Reinoldas Liaudanskas savo 60-metį pasitiko, Palangos kavinėje-galerijoje „Liepa“ surengdamas naujausių balandžių skulptūrėlių parodą.
Dienoraščiai, kvepiantys ilgesiu tėvynei
Kretingiškė 71-erių Regina Rauluševičienė šeimos vertybe laiko savo dėdės, prieškario Lietuvoje išgarsėjusio agronomo Juozo Lūžos, emigracijoje rašytus dienoraščius, kuriuos jai perdavė JAV gyvenanti vienturtė jo duktė Dalia. Dienoraščiai persmelkti giliu ilgesiu tėvynei, o juose perteikta emigranto dalia, mano R.Rauluševičienė, aktuali ir šiandien iš Lietuvos išvykstantiems žmonėms.
Žuvęs, saugant kretingiškių ramybę
Ne vienas kretingiškis ar svečias antrosiose miesto kapinėse Vilniaus gatvėje, tik įėjus pro centrinį įėjimą, kairėje pusėje, yra matęs iškilų granito obeliską, žymintį Kretingos nuovados viršininko Kazio Grižo, žuvusio 1927 m. rugsėjo 11 d. einant tarnybines pareigas, amžino poilsio vietą. Deja, iki šiol šio jaunos Lietuvos valstybės gynėjo, savanorio, patrioto trumpas, bet garbingas gyvenimas ir jo veikla plačiajai visuomenei beveik nežinomi.
Į keliones išvilioja alaus padėkliukai
Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytojas 43-ejų Arūnas Urbonas savo laisvalaikio nebeįsivaizduoja be azarto, kurį jis patiria kolekcionuodamas alaus padėkliukus. Per 8 metus A.Urbonas jų surinko tiek, kad savo kolekciją gali įvardinti kaip vieną didžiausių Lietuvoje pagal skirtingų padėkliukų skaičių. „Svajoju surinkti ir gausiausią Lietuvoje padėkliukų kolekciją pagal šalis – žinau esant kolekcionierę, kuri mano kolekciją lenkia 18 šalių“, - savo sumanymą atskleidė pašnekovas, kuriam ir yra įdomiausia gauti alaus padėkliuką iš tos šalies, kuri nefigūruoja jo kolekcijoje. A.Urbonas per 8 kolekcionavimo metus surinko 35 tūkst. skirtingų padėkliukų iš 147 pasaulio šalių: padėkliukai į kolekciją atkeliavę iš 27-ių Azijos, 31-os Amerikos žemynų, 50 Europos, 31-os Afrikos bei 8 Okeanijos šalių. Sunkiausia, prisipažino kolekcionierius, padėkliukų yra gauti iš Afrikos bei Pietų Amerikos žemynų, lengviausia – iš Vokietijos, kuri, kaip alaus šalis, yra išleidusi apie 100 tūkst. alaus padėkliukų. „Lengva gauti – nebeįdomu rinkti, - prisipažino A.Urbonas, kuris turi surinkęs apie 8 tūkst. Vokietijoje išleistų alaus padėkliukų, todėl tokių ir neberenka. – O štai Iranas, Šiaurės Korėja yra labai šykščios, kai turime mintyje alaus padėkliukus - 1-2 padėkliukai, ir viskas. Neturiu savo kolekcijoje ir Lietuvos prieškario padėkliukų, o štai visai neblogą aplanką pavyko surinkti iš sovietmečiu baruose ar kavinėse naudotų alaus padėkliukų, kurie primena Palangoje buvus „Molinį ąsotį“, Vilniuje – „Tauro ragą“, Klaipėdoje – „Žvejų“ barą, „Rambyną“, „Gildiją“ ar „Berželį“. Pastarojo, beje, padėkliukai – išpinti iš šiaudų“.
Iš smėlio sukūrė Holivudą
Kraštietis 37-erių skulptorius Andrius Petkus kurorto publiką šią vasarą ir vėl stebina savo bei bičiulio iš Italijos Leonardo Ugolini sukurtomis smėlio skulptūromis, vaizduojančiomis populiarius Holivudo filmo herojus. Kone dvi dešimtys smėlio skulptūrų yra eksponuojamos J.Basanavičiaus alėjoje esančiame angare.
Tapo šimtametės istorijos liudininkais
Kretingos Klaipėdos g. 78-ojo namo gyventojai šią vasarą pasijautė šimtametės istorijos liudininkais: namas, kuriame jie gyvena, sulaukė 100 metų. Sukakties įrodymas – ant namo fasado iškalti statybos metai – 1914-ieji.
|
|
