|
|
|
Mūsų žmonėsVietoj puantų – bokso filosofija
Kai turizmo ekonomiką Danijoje studijavusi palangiškė Vilija Gečaitė nusprendė, jog jai reikia naujų iššūkių, pirmiausia patraukė į baleto studiją. „Taip jau susiklostė, kad tądien joje treniravosi vien vyrai – gražūs ir grakštūs. Greitai sumojau, kad tai – ne man. Antroji mintis buvo boksas“, – prisiminė mergina, balandį puikiai debiutavusi Lietuvos vyrų ir moterų suaugusiųjų bokso čempionate Kėdainiuose ir pasiryžusi iš esmės keisti bokso įvaizdį mūsų šalyje.
Pasiryžę išsaugoti nemarias bitininkystės idėjas
Kretingos bitininkų draugija šventiniame sambūryje paminėjo 130-ąsias gimimo bei 90-ąsias brolio pranciškono Jeronimo Pečkaičio mirties metines. Bičiuliai, prieš kelerius metus paminėję ir Kretingos bitininkavimo mokyklos 90-metį, dar kartą prisiminė šio dvasininko indėlį plėtojant bitininkystę ne tik Kretingos krašte, bet ir visoje Lietuvoje.
Salantai skamba majaus giesmėmis
Šią gegužę Salantų miestas vakarais aidi nuo giedamo majaus – Dievo Motinai skirtų tradicinių žemaitiškų giesmių. Gausus būrys giedotojų, vadovaujamas Salantų kultūros centro etnokultūrinės veiklos organizatorės 53-jų Danutės Venckienės, pakaitomis renkasi giedoti į tas sodybas, kur pastatytos koplytėlės, viena iš jų – Jadvygos ir Alfonso Domarkų.
Antanas Mončys ir jo globėjas Stasys Piktuižis
Kretinga – žymaus lietuvių skulptoriaus modernisto Antano Mončio gimtasis miestas, kuriame jis praleido beveik 12 metų. Gimęs 1921 m. birželio 8 d. Mončių kaime, čia baigė pradžios mokyklą, kuri buvo įsikūrusi jo tėvų namo kitame gale. 1932 m. rudenį Antanas mokslus tęsti atvyko į Kretingos pranciškonų gimnaziją, kur spalio 4 dieną savo duris atvėrė jos klasės. Išlikusi nuotrauka, kurioje 1934 m. įsiamžinę: Kretingos pranciškonų gimnazijos steigėjas ir jos naujų rūmų statytojas Augustinas Dirvelė, jos direktorius Vaclovas Šliogeris, vienas iš mokytojų, ir mokiniai, tarp kurių – ir A. Mončys.
Nuo suknelės motinai iki televizijos projekto
Baigęs mokyklą kretingiškis Evaldas Valantiejus šventai tikėjo, kad jam lemta perimti šeimos verslo vairą, tačiau nuo paauglystės tyliai budėjusi šalia – jaunimo teatro spektakliuose, žaidimuose su mamos adatomis, festivalių užkulisiuose – aistra madai tik laukė tinkamos akimirkos. Vadybos studijoms kapituliavus prieš simpatiją rūbų siluetams, šiandien 25-erių Evaldas – vienas iš realių pretendentų į geriausiojo titulą televizijos projekte „Aš – stilistas“.
Šventojo Florijono pasekėjai Kretingoje
Dabartinėje J. K. Chodkevičiaus gatvėje, šalia nebaigtos bibliotekos, gerokai prieš šimtmetį pastatyta šventojo Florijono skulptūra miestiečiams teikė viltį, kad apsaugos miestą, bažnyčią bei vienuolyną nuo gaisrų, kurie negailestingai prarydavo ištisus kvartalus. Į nuolatines kovas su ugnimi jau tada stodavo miesto ugniagesių savanorių komandos.
Kas įsiūbuoja Damoklo kardą
Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis išvien su broliu Karlu Bertagnin šį pavasarį buvo pakviesti į jų brolijos vienuolyną Konstantinopolyje, Turkijoje. O po patirčių Šventojoje Žemėje ėmėsi iniciatyvos pagelbėti Sirijos krikščionims. Pabuvojęs karštuose pasaulio kraštuose, kur tvyro įtampa dėl tikėjimo, brolis Paulius su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo pamąstymais, kas visgi pasaulyje kursto nesantaiką ir, jo žodžiais, įsiūbuoja Damoklo kardą.
Kolekcionieriaus lentynose – 300 žiebtuvėlių
Skulptoriaus kūryba – su žemaitiškais „nikiais“
Prieš kelias savaites Salantų miesto centrą papuošusios akmeninės meškutės Nikos šeimininkas, septintą dešimtį bebaigiąs skulptorius mėgėjas Juozas Karčiauskas, – pats užsispyręs ne mažiau negu miestui dovanotas Žemaitijos simbolis: pensijai pasibeldus, į rankas čiupo kaltą ir kieme vieną po kito ėmė rikiuoti akmeninius gyvius, traukiančius tiek vietinio, tiek prošal vykstančio akį.
Vydmantiškių lūpomis prašneko senieji Virkštininkai
Vydmantai dažnai vadinami gyvenviete be šaknų ir šiam jos bruožui priskiriamos visos vietinių bėdos. Iš tiesų, stipri ekonominė buvusio agroprekybinio tarybinio ūkio padėtis bei kurorto kaimynystė į Vydmantus traukė naujakurius. Tačiau kaime iki šiol gyvena ir 5 ar 6 kartos vydmantiškių, kurių šeimų istorijos mena Virkštininkus – istorinę, nuo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimą gyvenvietę, išauginusią Vydmantus.
|
|