|
Mūsų žmonėsPatirties ir draugiškumo mainai Olandijoje
Daugiašalės mokyklų partnerystės projektui Comenius persiritus į antrą pusę, ketvirtasis iš šešių vizitų darbėniškius nuskraidino į moderniąją Olandiją. Šalyje, kur karaliauja dviračiai, o tradiciniai blyneliai kainuoja 65 litus, lietuviai pasijuto laukiamiausiais svečiais.
Patriotizmas, suvešėjęs užjūryje
Penktasis vizitas į Ameriką kretingiškei Onai Paulauskienei tapo išskirtiniu – moteris ne tik aplankė gyvenimą už Atlanto kuriančią dukrą, bet ir sudalyvavo JAV lietuvių bendruomenės susirinkime, dar kartą įsitikindama, kokia didžiule varomąją jėga gali tapti tėvynės ilgesys.
Gyvenę vargingiau, bet buvo platesnės sielos
Laukžemiškės šeimininkės 76-erių Zita Jašinskienė ir 53 metų Eugenija Lukošienė bei jų bičiulė 75-erių Petronėlė Gedrimienė, šį bei tą atmenanti iš Laukžemės dvaro praeities, pripažino: pasaulis ir žmonės keičiasi nevaldomu greičiu. Ir jeigu anksčiau kaime tradicijos buvo šventas dalykas, tai dabar niekas per daug ir nebesistebi, kai joms nusižengiama vis dažniau.
Istorinių paieškų keliu – į Varšuvą
Kretingiškė bibliotekininkė Jolanta Klietkutė jau parengė knygą apie du garsius prieškario fotografus Pauliną Mongirdaitę ir Igną Stropų, ir jai išspausdinti laukia geradarių paramos. Tačiau kūrybinis procesas vis dar pateikia autorei staigmenų – neseniai ji vyko į Varšuvą, kur aptiko unikalių dokumentų.
Paryžiuje netapęs ikona
Dviem lietuvių menininkėms – grafikei Jūratei Stauskaitei-Sakalauskienei ir aktorei Karolinai Masiulytei-Paliulis – nusišypsojo lemtis gerai pažinoti iškilųjį skulptorių Antaną Mončį, mūsų kraštietį, kilusį nuo Grūšlaukės, bet gyvenusį ir kūrusį Paryžiuje.
Krašto savanorių atminimas - gyvas
„Kalneliai, kloniai, gintarinės brastos/ Pajūrio kopos, upės, ežerai./ Žinau, nedidelis gimtasis mano kraštas/ Bet išmatuoti jį tiktai širdim gali“, - poetiniu žodžiu savo meilę tėviškei išreiškusio Kazimiero Viršilo, savanorio, atminimas, pasirodo, yra dar gyvas jo kraštiečių atmintyje.
„Kretingiškiai“ prancūzai, išsilaipinę Normandijoje
Šiais metais pasaulis iškilmingai paminėjo sąjungininkų kariuomenės išsilaipinimo Normandijoje 70-ąsias metines. Tarp 1944 metų vasarą išsilaipinusiųjų buvo ir prancūzai, kuriuos likimas 1940-1941 metais buvo atvedęs į Kretingą. Kas jie – „kretingiškiai“ prancūzai, prisidėję prie nacistinės Vokietijos sutriuškinimo?
Grafų Tiškevičių rūmų duris pravėrus
Šį rudenį, radus paslėptus grafų Sofijos ir Juozapo Tiškevičių kapus, visuomenė susidomėjo, kokie žmonės buvo Kretingos dvaro valdytojai, kūrę miesto gerovę, kokiomis charakterio savybėmis žavėjo ir kokių žmogiškų silpnybių turėjo. Apie tai su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo Kretingos miesto istorijos žinovas muziejininkas Julius Kanarskas.
Dominykas Litvinas – pirmasis Kretingos telegrafininkas ir geležinkelio stoties viršininkas
Oficialus Lietuvos Respublikos Vyriausybės dienraštis „Lietuva“ 1920 metų vasario 22 dieną rašė: „Vasario 3 dieną 5 val. 30 minučių po pietų atvyko į Kretingą pirmasis Lietuvos gelžkelio traukinys, kurį vietiniai gyventojai pasitiko duona ir druska. Dėl tos linksmos naujienos nusiųsta buvo į Kauną Lietuvos gelžkelių valdybai dėkojamoji telegrama. 1878 metais balandžio mėnesį grafas Juozas Tiškevičius, mylėdamas savo Tėvynę, savo lėšomis įsteigė Kretingoje telegrafą ir tada buvo iš Bulgarų pagrįžęs Domininkas Litvinas paskirtas pirmasis telegrafininkas. Dar po 42 metų Kretinga sulaukė ir gelžkelio ir tas pats D. Litvinas paskirtas stoties viršininku Kretingoje, kuris priėmė ir išleido pirmuosius traukinius“. Pasirašo – Kretingos valdininkas.
Didžiausia gyvenimo avantiūra: „Tiesiog žinojau, jog privalau likti Čikagoje“
„Jeigu kas nors prieš penkiolika metų būtų pasakęs, jog savo trisdešimtmetį švęsiu Čikagoje su amerikiečiu vyru bei jau susiformavusia artimų draugų kompanija, būčiau garsiai nusijuokusi“, - šypsosi kretingiškė Kamilė Nemeikaitė-Aguirre.
|