|
|
|
Mūsų žmonėsDvejojantiems metė baltą pirštinę
Lietuvai prabilus apie galimas Rusijos karines grėsmes, kretingiškė 23-jų Aurelija Galminauskienė apsisprendė būti tarp tų, kurie prireikus už tėvynę stotų ginklu. Kario savanorio kelią pasirinkusi jauna motina, auginanti 2 metų dukrą, tarsi metė baltą pirštinę jauniems vyrams, pasisakantiems prieš šauktinių prievolės grąžinimą.
Įamžins pasaulyje žinomiausią kretingiškį
Skvere priešais Pedagogų švietimo centrą pradėta statyti Laisvės kolona, kretingiškiams priminsianti iš mūsų miesto kilusią pasaulinio garso žydų tautos asmenybę, kovotoją už tautų laisvę, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių. Paminklą iškilmingai atidengti numatyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10-ąją, 13 val.
Parapijos šeimas vienija bičiulystė ir meilė Dievui
Kretingos katalikų parapijos šeimų tarnybos iniciatyva tikinčios kretingiškių šeimos šį vasarį, prieš Gavėnios pradžią, savo laisvalaikį praturtino svariais renginiais.
Išleido knygą apie garsųjį archeologą
Garsaus šalies archeologo Vytauto Daugudžio darbai ir jo nuopelnai mūsų kraštui atsispindi Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko iniciatyva išleistoje monografijoje „Archeologas Vytautas Daugudis“.
Atvėrė vartus tradicijoms ir kūrybiškumui
Salantuose gimęs, aštuonerius metus gyvuojantis, o prieš ketverius į respublikinį išaugęs mokinių kūrybinių darbų konkursas „Pravėriau vario vartelius“ šimtais spalvų nutūpė Kretingos muziejaus parodų salėje. Lietuvai švenčiant Etnografinių regionų metus, itin aktualiai suskambo ir tradicinė konkurso tema – etnokultūra.
Užgavėnių šėlsmas budino pavasarį
Sena ir nemirštanti Užgavėnių tradicija – išjudino ne vieną kaimą, gyvenvietę ar įstaigą. Smagaus juoko kaskart dovanojanti liaudies šventė ne tik budino pavasarį mūsų rajone – kartu su More ant laužo sudegė ir mūsų pyktis bei tinginystė. Tradicija puoselėja bendruomeniškumą Bendrovėje „Akmena“ ir šiemet siautėjo persirengėliai, o kad „žydų“ neįžeistų, visų cechų darbuotojai bent trumpam turėjo patildyti įrenginių gaudesį. Šios įmonės direktoriaus Dangiro Samaliaus kvietimu, „Akmenos“ žmones aplankė Kretingos kultūros centro Vydmantų skyriaus, vadovaujamo Jolantos Japertienės, saviveiklininkai, įkūniję visus tradicinius Užgavėnių personažus: giltinę, čigoną, Lašininį ir Kanapinį, raganą bei kitus. Kaip ir įprasta, persirengėliai kuo garsiau triukšmavo – o kaipgi žiemą iš kiemo išvysi, prie visų lindo, „čiupinėjosi“ ir „cypinosi“, krėtė išdaigas, šoko ir visaip kvailiojo, taip sukeldami juoko ir į įprastą darbuotojų kasdienybę įnešdami smagios nuotaikos.
Prancūzija po „Charlie Hebdo“ tragedijos: jokio pykčio, kaltinimų ir baimės
Kretingiškei žurnalistei ir vertėjai Aidai Kiškytei-Degeix, jau du dešimtmečius gyvenančiai Prancūzijoje, po tragiškų įvykių Paryžiuje net nekilo abejonių, ar dalyvauti eitynėse už žodžio laisvę: „Išgyvenau istorinius momentus. Supratau, kad teroristai su didžiausiais tankais ir granatomis yra bejėgiai prieš žmonių solidarumą ir norą likti laisvais. Kiekvienas lietuvis puikiai supranta, apie ką kalbu“.
Aptiko autentišką grafaitės atviruką
Į vienos kretingiškės kolekcininkės rankas pakliuvęs senovinis palangiškio fotografo Igno Stropaus 1927 m. išleistas atvirukas pasirodė turįs dvigubą vertę – mat, jis siųstas grafaitės Marijos Tiškevičiūtės, jame išliko jos ranka lenkiškai užrašytas tekstas.
Jūrų kapitonas Bronius Krikštopaitis ir Kretinga
„1936 metų vasario 1 dieną iš Klaipėdos uosto išplaukė pirmasis jūrinis garlaivis, kalbantis lietuvių kalba, – „Maistas“. Tokį pranešimą išspausdino visi to meto didieji šalies dienraščiai.
Skulptorių Antaną Mončį prakalbino kitų lūpomis
Tie kiti – tai istorikas ir menotyrininkas Petras Šmitas, skulptoriai Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas ir Klaudijus Pūdymas, dailininkas Romas Klimavičius, A.Mončio žemietis iš Grūšlaukės kilęs dailininkas Augustinas Virgilijus Burba, kolegos dailininkai Vytautas Karčiauskas, Danius Drulys, kretingiškis tautodailininkas Adolfas Viluckis, jaunas dailininkas Alfonsas Lekavičius, skulptorius Algirdas Bosas, rašytojas Juozas Šikšnelis. Pamario krašto menininkai su A.Kukliu pasidalino įžvalgomis apie A.Mončio darbus, asmenybę, tą įspūdį, kurį ilgam palieka tikro žemaičio, norėjusio „pakratytė kuojės Žemaitėjuo ėr ilsėėtė y kapa mona tieva“, kūryba, kuri, anot P. Šmito, „yra labai savita, originali ir tuo ji įdomi, todėl kelianti ir vertinimo problemų...“. O išsakytas pamariečių mintis į visumą, sukurdamas filosofinę jungtį, susieja pats rašytojas, taip tapdamas bendro menininkų pokalbio apie A.Mončį dalyviu. „Dėl savito, originalaus menininkų požiūrio į Antaną Mončį man pavyko įgyvendinti savo idėją – per įvairias nuomones suformuoti menininko paveikslą. Ši, mano jau penktoji knyga apie kraštiečius menininkus, virto savotiška galerija, kuri, tikiu, prisidės ir prie Antano Mončio įamžinimo“, - kalbėjo knygos autorius, kuriam, matyt, ne šiaip sau į knygos pavadinimą „atšoko“ A.Mončio pasakyta mintis, jog skulptūra – vienuoliktasis Dievo įsakymas... Juk menininką rašytojas surado tą įsimintiną akimirką, kai pirmą kartą Palangoje apsilankė skulptoriaus namuose-muziejuje, kai išvydo jo skulptūras, piešinius, asmeninius daiktus.
|
|
