|
|
|
Mūsų žmonėsAntanas Mončys ir jo globėjas Stasys Piktuižis
Kretinga – žymaus lietuvių skulptoriaus modernisto Antano Mončio gimtasis miestas, kuriame jis praleido beveik 12 metų. Gimęs 1921 m. birželio 8 d. Mončių kaime, čia baigė pradžios mokyklą, kuri buvo įsikūrusi jo tėvų namo kitame gale. 1932 m. rudenį Antanas mokslus tęsti atvyko į Kretingos pranciškonų gimnaziją, kur spalio 4 dieną savo duris atvėrė jos klasės. Išlikusi nuotrauka, kurioje 1934 m. įsiamžinę: Kretingos pranciškonų gimnazijos steigėjas ir jos naujų rūmų statytojas Augustinas Dirvelė, jos direktorius Vaclovas Šliogeris, vienas iš mokytojų, ir mokiniai, tarp kurių – ir A. Mončys.
Nuo suknelės motinai iki televizijos projekto
Baigęs mokyklą kretingiškis Evaldas Valantiejus šventai tikėjo, kad jam lemta perimti šeimos verslo vairą, tačiau nuo paauglystės tyliai budėjusi šalia – jaunimo teatro spektakliuose, žaidimuose su mamos adatomis, festivalių užkulisiuose – aistra madai tik laukė tinkamos akimirkos. Vadybos studijoms kapituliavus prieš simpatiją rūbų siluetams, šiandien 25-erių Evaldas – vienas iš realių pretendentų į geriausiojo titulą televizijos projekte „Aš – stilistas“.
Šventojo Florijono pasekėjai Kretingoje
Dabartinėje J. K. Chodkevičiaus gatvėje, šalia nebaigtos bibliotekos, gerokai prieš šimtmetį pastatyta šventojo Florijono skulptūra miestiečiams teikė viltį, kad apsaugos miestą, bažnyčią bei vienuolyną nuo gaisrų, kurie negailestingai prarydavo ištisus kvartalus. Į nuolatines kovas su ugnimi jau tada stodavo miesto ugniagesių savanorių komandos.
Kas įsiūbuoja Damoklo kardą
Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis išvien su broliu Karlu Bertagnin šį pavasarį buvo pakviesti į jų brolijos vienuolyną Konstantinopolyje, Turkijoje. O po patirčių Šventojoje Žemėje ėmėsi iniciatyvos pagelbėti Sirijos krikščionims. Pabuvojęs karštuose pasaulio kraštuose, kur tvyro įtampa dėl tikėjimo, brolis Paulius su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo pamąstymais, kas visgi pasaulyje kursto nesantaiką ir, jo žodžiais, įsiūbuoja Damoklo kardą.
Kolekcionieriaus lentynose – 300 žiebtuvėlių
Skulptoriaus kūryba – su žemaitiškais „nikiais“
Prieš kelias savaites Salantų miesto centrą papuošusios akmeninės meškutės Nikos šeimininkas, septintą dešimtį bebaigiąs skulptorius mėgėjas Juozas Karčiauskas, – pats užsispyręs ne mažiau negu miestui dovanotas Žemaitijos simbolis: pensijai pasibeldus, į rankas čiupo kaltą ir kieme vieną po kito ėmė rikiuoti akmeninius gyvius, traukiančius tiek vietinio, tiek prošal vykstančio akį.
Vydmantiškių lūpomis prašneko senieji Virkštininkai
Vydmantai dažnai vadinami gyvenviete be šaknų ir šiam jos bruožui priskiriamos visos vietinių bėdos. Iš tiesų, stipri ekonominė buvusio agroprekybinio tarybinio ūkio padėtis bei kurorto kaimynystė į Vydmantus traukė naujakurius. Tačiau kaime iki šiol gyvena ir 5 ar 6 kartos vydmantiškių, kurių šeimų istorijos mena Virkštininkus – istorinę, nuo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimą gyvenvietę, išauginusią Vydmantus.
Naujas muzikos kūrinys – šventosios Klaros garbei
Kretingiškis pedagogas chorvedys kompozitorius Aloyzas Žilys savo kūrybos kraitę papildė nauju muzikos kūriniu – „Mišiomis šv. Klaros garbei“, kurios skirtos atlikti lygių balsų chorui arba ansambliui su vargonų pritarimu.
Diplominių darbų paroda – įžanga į meno renginių ciklą
Kretingos meno mokyklos absolventų diplominių darbų paroda Kretingos muziejuje ne tik dar kartą užtvirtino šių įstaigų pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, bet ir pradeda naują renginių ciklą, kuriuo krašto visuomenei bus siekiama parodyti, kokį meną sugeba kurti Meno mokyklos auklėtiniai.
Barbora Žiliūtė – Medomiškių kaimo gailestingoji globėja
Darbėnų miestelio žydų bendruomenė, pasauliui davusi vieną garsiausių sionizmo veikėjų Dovydą Volfsoną (1856–1914), 1941 m. birželio 22 d., Lietuvą okupavus nacistinės Vokietijos armijai, nacių ir jų vietinių talkininkų pastangomis, kaip ir dauguma Lietuvos miestų bei miestelių žydų bendruomenių, buvo sunaikinta per keletą mėnesių.
|
|