|
|
|
Mūsų žmonėsKretingiškė pražydino prabangius margučius
Auksinių rankų kūrėja vadinama 76-erių kretingiškė Virginija Laučienė, neseniai savo siuvinėtomis vėliavomis bei herbais stebinusi šalies politikus bei užsienio svečius Lietuvos Respublikos Seime, artėjančioms Velykoms jau spėjo senovine faberžė technika sukurti 20 dekoratyvių valgomų kiaušinių kolekciją.
Miniatiūrines detales lipdo pirštais Iš konditerinės masės, naudojamos tortų puošybai, V. Laučienė nulipdo žąsies ar stručio dydžio kiauravidurius kiaušinius, kuriuos užpildo įvairiais skanėstais – karamelės, riešutų, sausainių, šokolado mase, o jų paviršių išpuošia savo pačios sukurtomis dekoratyvinėmis gėlėmis. Taip ant smaguriams skirtų jos nulipdytų kiaušinių pražysta įvairiaspalviai hiacintai, pakalnutės, bijūnai, rožės, našlaitės, – šių žiedų vienam kiaušiniui moteris nulipdo nuo kelių dešimčių ligi kelių šimtų. „Hiacintas sudarytas iš daugybės smulkių žiedelių, o ant kiaušinio sutelpa net keli stambūs žiedynai. Kiekvieną žiedelį nulipdau ir dantų krapštuku stumiu vieną prie kito, sutvirtindama kiaušinio baltymu. Labai smulkias detales formuoju iš miniatiūrinių rutuliukų, kuriuos rutulioju pirštais tarp dviejų celofano lakštų, tada supjaustau norimos formos žiedlapiais, ir jungiu tarpusavyje“,– kruopštų procesą apibūdino kūrėja. Gėlių žiedus ji lipdo iš lipios lyg molis konditerinės masės, kurios nusiperka specializuotose parduotuvėse arba pasigamina pati iš cukraus, želatinos ir vandens. Tik gėlių lapeliams, ji sakė, įsigijusi specialių formelių, – šie standartiniai, o ji dažniausiai naudojanti savų formų, todėl ir šiuos neretai nusilipdanti pati. „Gėlės myli mane, – aprodydama amarilių, orchidėjų žiedais apsipylusius namus, kalbėjo tautodailininkė. – Todėl ir man norisi jų grožį, kol gamtoje dar pilka, perteikti savo kūryboje“. Panaudoja senus daiktus Karoliukų ir kitokių blizgių puošmenų, V. Laučienė sakė, taip pat prisipirkusi jau paruoštų, tačiau vien šių jai neužtenka – moters fantazija iškeliauja už įprastos konditerinės puošybos, kokios pavyzdžių galima sočiai prisižiūrėti internete, ribų. Staiga ji prisimena išsaugojusi savo motinos segę, kurią šiai, kaip tarnaitei, jaunystėje padovanojusi prezidentienė Ona Stulginskienė – ir pritvirtinanti ją tarp karoliukų. Panaudojusi ir puošmenas iš anūkės plaukų segių bei namie surastus visokius niekučius. Pagrindui – tam, kad kiaušinis stovėtų, kūrėja taip pat sugalvoja panaudoti tai, ką randa savoje aplinkoje – užmaskuoja ir apipuošia nudaužtus puodukus, įskilusias vazeles, plastiko butelių dalis, senas žvakides. „Atrandu kažką įdomesnio ir tempiu namo, – vis ne taip, kaip kiti. Šiukšlių pas mane nėra, nors prikaupiu daug daiktų, gamtinės žaliavos, – viską sunaudoju, pritaikau, kas ir kur tinka“, – neslėpė kretingiškė, taip pat mėgstanti kurti įvairias dekoracijas, koliažus.
Nuo Kretingos iki Dodomos – jautraus meno tiltais
„Menas gali pakeisti pasaulį“, – įsitikinęs kretingiškis Rokas Balsys, balandžio 1 d. kraštiečius pakviesiantis patirti vienadienę įgarsintą dokumentinės fotografijos parodą „Gyvenimo vingiai“, kurtą kartu su kolega Šarūnu Raudoniu. Ir tai kur kas daugiau negu dviejų jaunų žmonių saviraiška, tai – kvietimas kurti geresnį gyvenimą Tanzanijos vaikams.
Gyvenimo laivui siūbuojant – susikibę drauge
Klaipėdos santuokų rūmuose surengtoje masinėje Auksinių vestuvių šventėje kretingiškiai 95-erių Stanislava ir 90-metis Antanas Jankauskai, santuokoje išgyvenę 67-erius metus, nustebino susirinkusiuosius: iš kone dvidešimties porų jiedu buvo patys vyriausi ne tik amžiumi, bet ir santuokos branda.
Šventovės – Kretingos daugiatautiškumo liudininkės
Žvelgdamas į 1888 m. darytą Kretingos miesto nuotrauką, kurioje matosi trys bažnyčios – katalikų, liuteronų ir stačiatikių, o aikštės pakraštyje dar būta ir žydų sinagogos, istorikas pedagogas Vaidas Kuprelis akcentavo faktą, kad tuometinė Kretinga buvo daugiatautis miestas.
Vietoj idealų – patikėjęs tikruoju savimi
Saul Prizer – tokiu tarptautiniu pseudonimu tautiečiams savo pirmajame grožinės literatūros kūrinyje prisistato iš Kartenos kilęs, bet jau keturioliktus metus Islandijoje gyvenantis Saulius Prižginas. Paslaptingas ir prisijaukinęs gaivališką salos energiją S. Prizer šešerius metus dirbo prie pirmosios knygos, romano „Nebylus palikimas“, kurio pirmosios dalies elektroninę versiją galima nemokamai perskaityti internete.
Paskutinis garlaivio „Kretinga“ reisas
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos lietuviškos įgulos laivo „Maistas“ kapitonas Bronius Krikštopaitis (1902–1999), apie kurio gyvenimą ir ryšius su Kretinga „P. n.“ buvo rašyta 2015 01 23, ir gyvendamas emigracijoje JAV neliko abejingas Lietuvos prekybos laivyno istorijai, sovietinės valdžios 1940 metais nacionalizuotų laivų likimui.
Į graikų virtuvės karaliją – per kretingiškės patirtis
Kretingiškei Ingai Kupšytei Graikija tapo šalimi, padovanojusia meilę, gyvenimo pašaukimą ir pirmąją knygą, per kurią graikų virtuvę, tiesiu keliu vedančią ir į šios šalies kultūros suvokimą, turės galimybę pažinti kiekvienas lietuvis.
Praeitį atskleidžia seni kvitai
Ką šiuolaikiniam žmogui, apsuptam informacinių technologijų pažangos, gali papasakoti seni kvitai? Atrodytų, jų baigtis – tai kaitri krosnis, į kurią ne vienas pasiunčia nereikalingų popierių šūsnis, tvarkydami senas palėpes, kaimų trobas, giminių albumus.
Karteniškis pažabojo Australijos vėją
Karteniškio 21-erių Ringaudo Kikalo vaikystės vasaros, prabėgusios Kartenos aerodromo pašonėje, į padanges kylančių sklandytuvų apsuptyje, ilgainiui atvedė jį į profesionalųjį sportą: vaikinas buvo pakviestas į šalies jaunių rinktinę ir gruodį atstovavo Lietuvai tolimojoje Australijoje įvykusiame Pasauliniame jaunimo sklandymo čempionate.
Popietė Kartenos bibliotekoje
Pabūti visiems būryje bibliotekoje ir pasidžiaugti gyvenimu, pasigrožėti parodomis, vieni kitiems pasakyti nuoširdų gerą žodį, pasigaminti kalėdinių darbelių karteniškius į popietę „Ateik ir tu – kursime kartu!“ subūrė bibliotekininkė Zinaida Viršilienė.
|
|
