|
|
|
Mūsų žmonėsJotvingių ainio istorija įkvėpė netikėtiems tyrimams
Nepaprasta darbėniškio Leopoldo Edvardo Rimgailos patirtis Darbėnų bibliotekininkėms tapo raktu į naują tyrinėjimų sritį: atsispyrusios nuo Jotvingių kryžiaus riterių ordino (JKRO) vardo, į savo gretas įšventinusio ir L. E. Rimgailą, bibliotekininkės išaugino projektą „Jotvingiai Žemaitijoje“, kurio kulminacija tapo istorinę-kultūrinę studiją pristačiusi konferencija.
Tautosakos lobiai – iš pirmų lūpų
Kretingos kultūros centro Šukės folkloro ansamblio „Šukupis“ vadovas Alvydas Vozgirdas, sumanęs iš pirmų lūpų surinkti dar gyvus tautosakos perlus, į kompaktinę plokštelę įrašė Vaineikiuose gyvenančios 87-erių Kazimieros Kubiliūtės- Martinkienės dainas bei pasakojimus.
Kretinga – ne miestas, o nesibaigianti romantika
Nematė blogo žmogaus, tik – blogį jame
Skulptūrose – šeimos gyvenimas Vedžiodama tarp ekspozicijoje išdėliotų darbų, D. A. Daugintienė prisiminė daugumos jų kūrybos ištakas, susijusias su jų šeimos gyvenimu. Skulptūrą „Lopšinė“ menininkas skyrė jųdviejų dukrai Ilzei Kotrynai, vaikystėje mėgusiai svajoti pasirėmus ranka. Su Rimantu, sakė viešnia, susilaukę 2 vaikų: dailininkei vitražistei Ilzei Kotrynai šiandieną – 39-eri, o sūnui Mariui, pasirinkusiam ekonomisto specialybę, – 47-eri. Skulptūra „Daugiau tavęs nebeieškosiu“ D. A. Daugintienei primena pusiau komišką kasdienę situaciją: „Rimas vakarojo pas draugus, kai į svečius atvyko jo dėdė. Išėjau jo ieškoti, o jis netiki – juokiasi. Supykau ir sakau – daugiau tavęs nebeieškosiu“. Su autoironija anuomet dėl tėvų praeities sovietų valdžios nemėgtas ir nepripažintas R. Daugintis sukūrė savo paties atvaizdą, pavadinęs jį „Nežinomo autoriaus autoportretu“.
Ar kada nors dar skambės Kretingos katalikų bažnyčios varpai?
Pirmieji varpai Europos bažnyčiose suskambo VI amžiuje, kai jų gamybos paslaptis iš Rytų kraštų į Europą parvežė vienuoliai misionieriai.
Susibūrusios po kunigaikštienės Birutės vėliava
Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, tarp kurių – ir dvi mūsų rajono moterys – medikė Boneta Baltrūnienė bei vydmantiškė bibliotekininkė Birutė Trakimienė – pradėjo švietėjišką-pažintinį žygį po Kretingos rajono mokyklas, – šiandieną jos lankysis Vydmantų gimnazijoje. Iniciatorius – kretingiškis generolas „Prieš metus Klaipėdoje atgimęs birutiečių sambūris vienija viso regiono karininkų žmonas arba dukteris“, – kalbėjo Klaipėdos regiono birutiečių draugijos vadovė Sigita Stonkienė ir B. Baltrūnienė. S. Stonkienės vyras Leonas yra atsargos karininkas pulkininkas leitenantas bei Klaipėdos karininkų ramovės vadas, o B. Baltrūnienės vyras Vytautas – pulkininkas leitenantas, Rukloje vadovaujantis Vaidoto batalionui. Birutiečių sambūris gimė 1922 m., iš Kretingos kilusio Lietuvos kariuomenės įkūrėjo generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus iniciatyva, ir iš pradžių pasivadino Moterų komitetu kariams, ligoniams ir invalidams globoti. Nuo pat judėjimo pradžios ligi šiol birutietės siekė puoselėti lietuviškas tradicijas, saugoti Lietuvos kariuomenės paveldą, ugdyti jaunimo patriotizmą. Ši draugija taip pat plėtoja kultūrinę-švietėjišką veiklą, rengia labdaros akcijas paremti skurstančius, nelaimių ištiktus ar nuo karų kenčiančius žmones. „Mes taip pat užsiimame savišvieta, bendraujame šeimomis: kartu lankome spektaklius, padedame vieni kitiems, švenčiame valstybines bei kitas šventes, rengiame išvykas“, – kalbėjo moterys. Birutietės ėmėsi iniciatyvos apie savo veiklą papasakoti Kretingos visuomenei: keturios atstovės – be B. Baltrūnienės ir S. Stonkienės dar palangiškė Asta Mordvinukienė bei klaipėdietė Kristina Dregval – jau pabuvojo Pranciškonų gimnazijoje, surengė susitikimą su parapijiečiais.
Kaip jie mus trėmė
1951 m. spalio 2–3 dienomis Lietuvoje buvo surengta trečioji didelė pokario trėmimų operacija kodiniu pavadinimu „Osen“ („Ruduo“). 1951 m. rugsėjo 29 dieną Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazys Preikšas pasirašė Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865, kuriuo vadovaujantis iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta daugiau negu 16 tūkstančių žmonių, tarp jų – apie 5 tūkstančiai vaikų, iš kurių 39 tremties vietų nepasiekė. Jų mirtys paženklino lietuvių tremties kelią į Sibirą.
Gyventi – vadinasi, puoselėti šeimos vertybes
Ne per seniausiai prasmingą jubiliejų atšventusi Padvarių kaime gyvenanti Janė Narvilienė – žurnalistė, visuomenės veikėja, politikė, buvusi Seimo narė, Kretingos trečiojo amžiaus universiteto Socialinės psichologijos fakulteto seniūnė – prisipažino: jai duotą laiką ji skiria gausiai savo šeimai, geroms knygoms ir bendravimui su žmonėmis.
Vydmantiškės karjera: iki generalinės direktorės Vokietijoje
Iš Vydmantų kilusi Jūratė Keblytė sėkmės talismanu neatsitiktinai vadina savo vyrą Kristianą. „Jei ne jis, šiandien negyvenčiau Vokietijoje ir nebūčiau tuo, kas esu“, – šypsojosi daugiausia automobilių pramonei skirtus robotus gaminančios garsios įmonės „KUKA Robotics“ generalinė direktorė.
Gravitacinių bangų beieškant
Pranciškonų gimnaziją aplankęs šios mokyklos alumnas Ronaldas Macas – dabartinis astrofizikos studentas. Iš Šventosios kilęs vaikinas dalijosi ne tik gyvenimo bei mokslų patirtimi Škotijoje, ten jauną žmogų supančiomis praktikos bei karjeros galimybėmis, tačiau ir savo asmeniniais pasiekimais ir tikslais astrofizikos srityje.
|
|
