|
|
|
Mūsų žmonėsKnygoje – Kretingos krašto žydų gyvenimas
Kada ir kaip kūrėsi, gyveno ir išnyko žydų bendruomenės Kretingos krašte – Kretingos ir Salantų miestuose, Darbėnų ir Kartenos miesteliuose, Jokūbave bei Laukžemėje, – pasakoja Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas neseniai dvikalbiame – lietuvių ir anglų kalbomis – pasirodžiusiame leidinyje „Kretingos krašto žydai“.
Po šimtmečio į gimtinę sugrįžo darbais
Darbėnų gimnazijos bibliotekoje surengta iš šio krašto kilusios visuomenės veikėjos – atvirukų leidėjos ir pirmojo knygyno Kaune įkūrėjos – Onos Vitkauskytės spaudinių paroda. Anot bibliotekos vedėjos Ambrozinos Burbienės, ši unikali, suvienytomis daugelio žmonių pastangomis į Darbėnus atkeliavusi paroda veiks ligi rudens, kol į gimnaziją sugrįš mokiniai.
Užkietėjusi keliautoja jaukinasi Australiją
Kretingiškė Viktorija Bočkutė per 25 savo gyvenimo metus jau spėjo pagyventi Portugalijoje, Amerikoje bei Turkijoje, o šiuo metu savo naujais namais vadina tolimąją Australiją.
Kostas Jagutis – nepelnytai pamirštas Kretingos fotografas
Norisi tikėti, jog kretingiškiams yra žinomi, o galbūt ir kai kurių šeimų nuotraukų albumuose tebesaugomi pranciškonų spaustuvėje leisti tarpukario atvirukai su Kretingos vaizdais, įdomios, grafiniais piešiniais ir užrašais apipavidalintos, fotografuotinės Kretingos panoramų vinjetės bei atvirlaiškiai. Atsirastų ir tokių, kurių namuose tikriausiai saugomi ir pranciškonų leisti žurnaliukai „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Pranciškonų pasaulis“, gausiai iliustruoti nuotraukomis, tačiau beveik visur kukliai nutylėta fotografo pavardė.
Aplodismentai Ramunei ir jos saksofonui
Sėkmingai baigusi Malmės (Švedija) muzikos akademiją, į Kretingą sugrįžo diplomuota saksofonininkė Ramunė Jašinskaitė. Kurti – įdomiau Tačiau gimtinėje per ilgai užsibūti muzikė neketina – įsikurs šalia esančiame gilias džiazo tradicijas turinčiame uostamiestyje, o kada nors galbūt ir sostinėje, kur taip pat nemažai bičiulių turi iš anksčiau. Merginos planuose – daugybė tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauti kviesis senus pažįstamus iš Lietuvos, taip pat naujus draugus iš Skandinavijos šalių. „Man labai patinka ką nors sugalvoti naujo, kurti kompozicijas. Taip realizuoju save. Be to, esu iš tų menininkų, kurie visada groja tik savo sukurtus kūrinius, o ne tradicinius“, – atviravo R. Jašinskaitė. O ar daug laiko per dieną muzikei tenka praleisti prie natų ir mėgstamo instrumento? Pasirodo, – ne. Ji dirba, kada nori, ir tiek, kiek nori. „Būna dienų, kai negroju ir nerašau. Niekada nebaudžiu savęs. Juk mokytis, tobulėti galima lankantis ir kitų menininkų koncertuose, skaitant įdomią filosofinę literatūrą, semiantis įkvėpimo gamtoje“, – taip į šį klausimą atsakė Ramunė. Anot pašnekovės, šiuo metu jos muzikoje gausu improvizacijos, ji – įkvėpta skandinaviškojo džiazo stiliaus, kuris nuo amerikietiškojo skiriasi skambesiu, yra melodingesnis, labiau minimalistinis, sudėtingesnio ritmo. Didelės scenos baimės Ramunė niekada nejautė, bet lengvą jaudulį ir nerimą, kaip pasiseks, – visada. „Užlipus ant scenos, per pirmąsias kelias minutes mano pareiga akimis nuskenuoti publiką ir suprasti, kokia ji, ko jai reikia, ko čia susirinko. Būna koncertų, kai reikia kalbėti, bendrauti. O kartais publikai malonu vien tik klausytis muzikos“, – sakė ji. Bene nuoširdžiausia Ramunės kritikė ir vertintoja – mama, kurios gyvenimas taip pat susietas su muzika. Birutė Jašinskienė dabar yra Darbėnų gimnazijos muzikos mokytoja. „Kiekvienas, kad ir menkas, mano pasiekimas, mamą džiugina“, – šypsojosi pašnekovė.
„Klaipėdietis“ Polis Guifo. Ilgas kelias namo
1944 m. spalio 10 dieną sovietinei kariuomenei žiedu apsupus Klaipėdą į jos rankas pateko 250 nacistinės Vokietijos karo belaisvių (KB) prancūzų ir belgų, nespėjusių pasitraukti gilyn į Vokietiją ar sąmoningai pasilikusių pasitikti sovietinės kariuomenės – Prancūzijos sąjungininkų kovoje prieš nacistinę Vokietiją, su viltimi netolimoje ateityje įsilieti į generolo de Golio (de Gaulle) armijos gretas ir kovoti už Prancūzijos ir Europos išlaisvinimą nuo nacizmo.
Saulės laikrodžiui – naują gyvenimą
Šį birželį Kretingos muziejus, pasitelkęs tautodailininkus, suskubo renovuoti nuo laiko ir žmonių rankų apnykusį astronominį Saulės laikrodį, esantį Dvaro parko teritorijoje, greta ligoninės.
Trumpas atokvėpis nuo ledo ir smėlio
Labiau pasaulyje, negu Lietuvoje, žinomas ledo ir smėlio skulptūrų kūrėjas 39-erių Andrius Petkus šią vasarą ketina praleisti pajūryje: pasikvietęs grupę skulptorių iš užsienio, jis kurs parką šalia Antano Mončio muziejaus. Išvien su kolegomis iš Italijos, Olandijos ir Latvijos savo skulptūromis bei instaliacijomis jūros– laisvės–hipių tema jie žada paįvairinti Karklės muzikos festivalį.
Susiradęs mokytoją, atstatė prisiminimų tiltą
Mokyklose besibaigiant mokslo metams, 63-jų kretingiškis Virginijus Jagminas neslėpė jaudulio, po dešimtmečių vėl atgaivinęs ryšį su savo mylimu mokytoju Edmundu Bauža bei jo žmona Danute iš Kelmės, Notėnų kaimo, ir jaudindamasis rodė mokytojo nupieštą senąją mokyklą bei jam parašytą eilėraštį.
Darbėnų žydų istorija atgis užatlantėje
Medžiagą savo būsimai knygai apie Darbėnų miestelio žydus, jų istoriją ir likimus jau 10-metį renkąs Emory universiteto Atlantoje, JAV, hebrajų istorijos profesorius Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – mūsų krašte, savo žiniomis neseniai pasidalijo Darbėnų gimnazijos bendruomenės surengtoje konferencijoje „Darbėnų miestelis – 425: laikas, istorija, žmonės“.
|
|
