|
Vakarų LietuvaKad žemaitiškas žodis lydėtų nuo vaikystės
Kretingos mokyklos-darželio „Pasaka“ ikimokyklinukai šventės „Dėl ėlga leižovė dontys išgriova“ svečius pasitiko su sūriu ir medumi, kad gyvenimas saldesnis būtų, ir išlydėjo su česnaku gardinta kepta duona – kad būtų sveiki ir toliau sėkmingai galėtų mokytis žemaičių tarmės.
Savanoriškai deklaruodami tiražą siekia sąžiningos konkurencijos
Jau šį spalį 26 Lietuvos rajoniniai bei miestų laikraščiai savo leidinius pažymėjo simboliniu ženklu – nuoroda „Tiražas yra deklaruojamas nacionalinėje rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijoje“ liudija, jog leidinio metrikoje nurodytas tiražas yra teisingas, tikslus ir nesumeluotas.
Archeologai aptiko tūkstantmetes kuršių gyvenvietes
Palangos botanikos parkas archeologams pateikė netikėtų staigmenų: vykdant parko renovacijos projektą, buvo aptiktos trys ligi šiol nežinomos X – XII a. kuršių gyvenvietės.
Mokydamiesi istorijos tobulino kalbos žinias
Kretingos pranciškonų gimnazijos mokiniai jau seniai savo mokyklos ir miesto vardą garsina ir už Lietuvos ribų: su įvairiais projektais vyksta į užsienį, kur ne tik mokosi kalbų, bet ir atlieka savotišką savo šalies bei Kretingos ambasadorių vaidmenį. Šį kartą vokiečių kalbos besimokantys gimnazistai svečių pasikvietė pas save – kad supažindintų su Lietuvos istorija ir patobulintų vokiečių kalbos žinias.
Specialistai Kretingos valymo įrenginius įvertino teigiamai
Bendrovės „Kretingos vandenys“ valymo įrenginiuose viešėjo Švedijos, Lenkijos, Kaliningrado srities atstovai – projekto „Šiuolaikinis vandens valdymas“ partneriai. Kretingos valymo įrenginius užsienio šalių specialistai įvertino teigiamai ir bendrovę „Kretingos vandenys“ pakvietė tapti šio projekto asocijuota nare.
Atkūrė pirmąją Lietuvoje istorinę karo vėliavą
Iš Baublių, Kretingos rajone, kilusi 33-jų kraštietė tekstilininkė Bronė Neverdauskienė, dirbanti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, pirmoji Lietuvoje atkūrė istorinę karo vėliavą – Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto II paimtą mūšio metu 1702 m. Klišove, dabartinėje Ukrainoje, ir saugotą Švedijos Karalystės Armijos muziejuje Stokholme.
Menininkai gaivina Viliaus Orvido dvasią
Salantų kraštą išgarsinusio Viliaus Orvido – akmenkalio, mąstytojo, vienuolio – sodyboje jau penktą vasarą vyksta Lietuvos menininkų plenerai, į kuriuos susirenka buvę jo bendražygiai ir bendraminčiai bei jaunosios kartos kūrėjai. „Nors Vilius jau ilsisi amžinybėje, ligi šiol čia suvažiuoja tie, kam ši sodyba artima ir kam ji duoda impulsą kūrybai“, - tvirtino plenero organizatorė, Klaipėdos dailės klubo „Guboja“ direktorė Regina Donbrauskaitė.
Pranciškonai pasauliečiai pašaukti gyventi ne vienuolyne
Šį rugpjūtį į Kretingą rinkosi Lietuvos pasauliečių pranciškonų brolijų nariai – čia įvyko jų ordino VIII kongresas. Apie Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino ištakas ir jo veiklą „Vakarų Lietuvai“ sutiko papasakoti Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis ekonomas ir Telšių regiono ministras Nerijus Čapas.
Iš Vokietijos į Kretingą – senoviniais automobiliais
Kylis, Kaunas, Šiauliai, Ryga, Talinas, Jūrmala ir Kretinga – tokį kelionės planą pasirinko aistrą senoviniams automobiliams turintys vokiečiai iš Tiubingeno miesto. Į Kretingą prie Žiemos sodo atriedėję pusę amžiaus sulaukusiais muziejiniais eksponatais svečiai pažadėjo grįžti kitą vasarą, mat liko itin susižavėję Kretinga ir Lietuva.
Žalgirio mūšio vietoje suoš kretingiškių pasodintas ąžuoliukas
„Tikiuosi, kad karštis neišdžiovino ąžuoliuko šaknų ir jis prigis tame pačiame lauke, kuriame kovėsi Žalgirio mūšio karžygiai“, - teigė Kretingos dviratininkų klubo „Tolumos“ vadovas Rimantas Skiparius. Jis su bendražygiais ne tik pasiryžo dviračiais numinti į istorinę kautynių vietą, bet ir ten nuvežti lietuvių tautos tvirtybės simbolį – ąžuolą. Šis Griunvaldo lauke pasodintas medis įprasmins svarbią istorinę datą – Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį.
|