|
Vakarų LietuvaSpecialistai Kretingos valymo įrenginius įvertino teigiamai
Bendrovės „Kretingos vandenys“ valymo įrenginiuose viešėjo Švedijos, Lenkijos, Kaliningrado srities atstovai – projekto „Šiuolaikinis vandens valdymas“ partneriai. Kretingos valymo įrenginius užsienio šalių specialistai įvertino teigiamai ir bendrovę „Kretingos vandenys“ pakvietė tapti šio projekto asocijuota nare.
Atkūrė pirmąją Lietuvoje istorinę karo vėliavą
Iš Baublių, Kretingos rajone, kilusi 33-jų kraštietė tekstilininkė Bronė Neverdauskienė, dirbanti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, pirmoji Lietuvoje atkūrė istorinę karo vėliavą – Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto II paimtą mūšio metu 1702 m. Klišove, dabartinėje Ukrainoje, ir saugotą Švedijos Karalystės Armijos muziejuje Stokholme.
Menininkai gaivina Viliaus Orvido dvasią
Salantų kraštą išgarsinusio Viliaus Orvido – akmenkalio, mąstytojo, vienuolio – sodyboje jau penktą vasarą vyksta Lietuvos menininkų plenerai, į kuriuos susirenka buvę jo bendražygiai ir bendraminčiai bei jaunosios kartos kūrėjai. „Nors Vilius jau ilsisi amžinybėje, ligi šiol čia suvažiuoja tie, kam ši sodyba artima ir kam ji duoda impulsą kūrybai“, - tvirtino plenero organizatorė, Klaipėdos dailės klubo „Guboja“ direktorė Regina Donbrauskaitė.
Pranciškonai pasauliečiai pašaukti gyventi ne vienuolyne
Šį rugpjūtį į Kretingą rinkosi Lietuvos pasauliečių pranciškonų brolijų nariai – čia įvyko jų ordino VIII kongresas. Apie Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino ištakas ir jo veiklą „Vakarų Lietuvai“ sutiko papasakoti Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis ekonomas ir Telšių regiono ministras Nerijus Čapas.
Iš Vokietijos į Kretingą – senoviniais automobiliais
Kylis, Kaunas, Šiauliai, Ryga, Talinas, Jūrmala ir Kretinga – tokį kelionės planą pasirinko aistrą senoviniams automobiliams turintys vokiečiai iš Tiubingeno miesto. Į Kretingą prie Žiemos sodo atriedėję pusę amžiaus sulaukusiais muziejiniais eksponatais svečiai pažadėjo grįžti kitą vasarą, mat liko itin susižavėję Kretinga ir Lietuva.
Žalgirio mūšio vietoje suoš kretingiškių pasodintas ąžuoliukas
„Tikiuosi, kad karštis neišdžiovino ąžuoliuko šaknų ir jis prigis tame pačiame lauke, kuriame kovėsi Žalgirio mūšio karžygiai“, - teigė Kretingos dviratininkų klubo „Tolumos“ vadovas Rimantas Skiparius. Jis su bendražygiais ne tik pasiryžo dviračiais numinti į istorinę kautynių vietą, bet ir ten nuvežti lietuvių tautos tvirtybės simbolį – ąžuolą. Šis Griunvaldo lauke pasodintas medis įprasmins svarbią istorinę datą – Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį.
Durbės mūšį paminėjo dviračių žygiu
Liepos 13 dieną sukako 750 metų, kai žemaičiai kartu su kuršiais bei estais Durbės mūšyje įveikė Livonijos ordiną. Minėdami šią ne tik žemaičiams, bet ir visoms Baltijos šalims reikšmingą datą, keturi kretingiškiai, kūno kultūros mokytojas Jonas Benetis, Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktorius Gerardas Trumpis, istorijos mokytojas Robertas Gindulis ir pradinių klasių mokytojas Robertas Žeimys, iki mūšio vietos dabartiniame Liepojos rajone numynė dviračiais.
Misionierius savo tėviškę pavertė Jaunimo sodyba
Šis birželis kunigui misionieriui Hermanui Šulcui, jau 32 metus dirbančiam Ruandoje, Afrikoje, paženklintas dviem ryškiomis datomis: per šventą Antaną jam buvo suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas, o savaitgalį jo tėviškėje, Kėkštų kaime, buvo atšvęstas kunigo čia įkurtos Jaunimo sodybos 10–metis.
Pajūris pakvipo vydmantiškių išrūkytomis vėjažuvėmis
Vydmantuose, Kretingos rajone, prieš ketverius metus pradėjusioje veikti žuvies įmonėje „Taurys“ – pats darbymetis: kasdien čia išrūkoma po 300 - 500 kg šviežios žuvies. Dabar populiariausia yra dažniausiai į žvejų tinklus pakliūvanti vėjažuvė: jos per savaitę parduodama apie 200 kg.
Pamatė, kokie iš tiesų būna karnavalai
Prancūzijoje viešėjusius Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „Vėjūnas“ muzikantus ir merginų šokėjų kolektyvą „Vėjūnės“ vietiniai gyventojai priėmė susižavėję: kretingiškiai sėkmingai koncertavo Mervil, Estaires, Alyzay miestelių šventėse.
|