|
|
|
Vakarų LietuvaTautodailininkas, kuriantis rožių karalystę
Karteniškis 65-erių Arvydas Klovas apylinkėse kone keturis dešimtmečius buvo žinomas vien kaip tautodailininkas, drožiniais išpuošęs savąjį miestelį, Žemaitiją bei šalies parkus. O nuo pernai Kartenoje bei visame Kretingos rajone garsas pasklido apie jį kaip rožių sodo kūrėją-architektą, savo sodybą pavertusį šių išskirtinio grožio gėlių karalyste.
Ketvirtis amžiaus versle – iššūkių pilna kasdienybė
Kretingos r. Vydmantuose įsikūrusi ir jau ketvirtį amžiaus sėkmingai veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Vara“ Vakarų Lietuvos regione ir šalyje yra žinoma kaip patikima durų ir laiptų gamintoja. Šios įmonės steigėjas ir direktorius Rimvydas Beniušis, apibendrindamas 25-erių metų veiklos patirtį, prisipažino: „Lengvų dienų nebuvo. Kiekviena diena – pilna iššūkių ir būtinybės priimti greitus, tikslius ir įmonei palankius sprendimus“. Nuo paprastumo – prie kokybės Pirmosios staklės bendrovėje „Vara“ sugaudė 1992 m. birželio 10 d. Įmonės pradžia – kaip ir daugelio šalies bendrovių, kurios statėsi, kūrėsi, pradėjus byrėti kolūkiams ir tarybiniams ūkiams. „Turint vadinamuosius baltuosius čekius reikėjo suburti bendriją – mūsų buvo 22 akcininkai, – prisiminė R. Beniušis, kuriam Vydmantų agrotarybiniame-prekybiniame ūkyje buvo patikėta vadovauti stalių bei paminklų dirbtuvėms. – Dirbome, kad atsiskaitytume su akcininkais, ir mums tai pavyko – 1995-aisiais jau tapau bendrovės šeimininku.“ Nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios „Vara“ gamino laiptus, duris, paprastus langus, ir tai buvo gana paklausi produkcija, kurios gamyba turėjo perspektyvą – juk tuo metu dar nebuvo taip išpopuliarėjusio plastiko. „Bėgant laikui, pamačiau, jog būtinos investicijos – pasistatėme medienos džiovyklą, po to investavome į lentpjūvę. Išsigrynino gamyba: atsisakėme langų – mačiau, kūrėsi įmonės, kurios labai stipriai kibo į langus, tad nebuvo prasmės su tokiomis konkuruoti, tad, be durų ir laiptų, pradėjome gaminti dailylentes, parketą, kurį dabar kuo puikiausiai keičia mūsų gaminamos grindų lentos. Konkurencija nuo pat pradžių buvo didžiulė – medienos apdirbimo įmonės pradėjo dygti kaip grybai po lietaus, daug gamintojų pradėjo pas mus pirkti medieną. Tačiau yra vienas niuansas – žmonės pradėjo reikalauti ir kokybės“, – pastebėjo R. Beniušis, kuris sėkmės metais pavadino 1997-uosius, kai pirmą kartą įmonė „Vara“ sudalyvavo parodoje ir ten sutikti potencialūs klientai surado „Varos“ produkciją. „Varos“ direktorius tiek įmonės veiklos pradžioje, tiek ir dabar, praėjus 25-iems metams nuo įsikūrimo, sakė laikosi dviejų principų: kokybės ir duoto žodžio laikymosi. Tai, anot jo, ir yra verslo sėkmės garantas. „Ir kai man perdavė vieno rimto kliento įvertinimą, jog visame Vakarų regione esu gerbiamas būtent už tvirtą žodį, man tai buvo daugiau negu aukso puodą laimėti“, – tvirtino R. Beniušis.
Kretingiškių radiniai domina užsienio archeologus
Degintiniame kape rastas XI-XII a. dviašmenis kalavijas su žalvario kniedėmis, urna iš pilkapio, Romos imperijos laikotarpio moteriškas vėrinys iš emalės, padengtos vario oksidu, – šie unikalūs radiniai iš Kretingos rajono Ėgliškių-Andulių piliakalnio, istoriškai besiribojančio su Klaipėdos (Memelio) kraštu, bei Kretingos muziejininkų parengta medžiaga sudomino mokslininkus ir praturtins germanų-baltų archeologijos lobyną.
Nagrinėjant žmogžudystės bylą – iškalbingas sugyventinės laiškas
Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjant kretingiškio Arūno Venckaus nužudymą ir apklausiant vieno kaltinamųjų – 46 metų kretingiškio Aidono Budreckio – sugyventinę Dianą Daržinskienę, prireikė daryti trumpą pertrauką. Moteris stipriai susijaudino ir jai ėmė svaigti galva, po to, kai buvo priremta klausimų, ar ne už tai, kad duotų kitam kaltinamajam – 35 metų Sauliui Mačiuliui – palankius parodymus, ji jau yra gavusi rūkytos mėsos produktų ir pinigų.
Lietuvos rekordininko dirbtuvėse dygsta kaktusai
Palangiškis menininkas kolekcininkas poetas bei 7 įregistruotų Lietuvos rekordų pasiekėjas 67-erių Vytautas Kusas dar yra ir didelis kaktusų mėgėjas bei jų augintojas. Savo dirbtuves jis pavertė kaktusų karalyste: įvairių rūšių ir dydžių kaktusai auga ant palangių, lentynų, stalo bei inkubatoriuje. Pamėgo miniatiūrinius augalus O įdomiausia yra tai, kad menininkas kaktusus užsiaugina pats iš sėklų. Jo manymu, kiekvienas gali nusipirkti kaktuso gumbelį gėlių parduotuvėje, kiekvienam jų gali padovanoti bet kokiomis progomis. Bet ne kiekvienam užtenka kantrybės pačiam sudaiginti ir lyg gyvą padarą puoselėti miniatiūrinį gumbelį, kol šis tik per kelerius metus pavirsta į monetos dydžio kamuoliuką. Kaktusų mylėtojo įrengtas inkubatorius primena vaikystėje matytą dėžę, kurioje perindavo viščiukus, tik – mažesnę. Dėžė uždengta stiklu, viršuje pritvirtinta lempa, deganti dieną naktį, kad, kaip tvirtino V. Kusas, daigai nuolat jaustų šilumą – greta pritvirtintas termometras rodė plius 25-27 laipsnių. „Sėkleles pasėjau vasario pabaigoje, praėjo jau kiek laiko, o tesimato ne ką už degtuko galvutę didesni 7 išlindę gumbiukai. Tik rudeniop jie paūgės ir jau bus galima persodinti į vazonėlius. O agavos daigas auga dar lėčiau, – šią persodinti gali tik po 2-3 metų. O didžiuosius kaktusus auginu jau kelerius metus“, – aprodydamas kolekciją, kalbėjo palangiškis menininkas. “Man yra įdomus pats procesas, kai iš mikro sėklytės teišauga mikro daigelis. Jį šildai, lauki, kol ta gyvastis sutvirtės. Kodėl tai darau? Ogi tam, kad neičiau į gatvę apžiūrinėti svetimų žmonių – kas kaip apsirengęs, kas su kokia mašina nuvažiavo ir neskaičiuočiau jų pinigų“, – juokėsi miniatiūrinius darbus kurti pamėgęs ir tuo šalyje jau išgarsėjęs menininkas.
Palangiškis meldžiasi prie savojo altoriaus
Neseniai 80-ąjį jubiliejų atšventęs palangiškis Antanas Mažrimas jam dovanotas gėles skiria Žemaičių Kalvarijos bazilikos Dievo Motinai, kurios stebuklais garsėjantį altorių per visą sieną jis dar sovietmečiu įsirengė nedideliame vieno kambario bute, pačiame kurorto centre. Tiksliau – sumažintą jo kopiją, kuri jam tapo užuovėja nuo įvairių gyvenimo negandų.
Nesiekė tikslių proporcijų Vienišas vyras altorių pasistatė savo rankomis, o jo „meistarnė“ ir buvusi tame pačiame 31 kv. m ploto bute. Sakė ilgai analizavęs tikrojo altoriaus nuotraukas, pasididinęs atskiras jo detales. Žvelgiant per atstumą, netgi Dievo Motinos paveikslo apkaustai atrodo tarytum iškalti iš aukso, o iš tiesų – iš nublizgintų metalo plokščių. Kolonos pagamintos iš medžio, nudažyto marmuro imitacija. Atkartota ne tik altoriaus konstrukcija, bet ir išpildyta jo kompozicija: tabernakulyje stovi monstrancija su suvenyrinėmis relikvijomis iš Šventosios Žemės – akmenukais ir sauja žemės nuo Alyvų kalno. „Čia nėra tikslių bažnyčios altoriaus proporcijų – man norėjosi Švč. Mergelės Marijos paveikslą pasidaryti kuo didesnį, o sienų aukštis apribojo altoriaus dydį“, – tvirtino palangiškis. Visas jo butas primena nedidelę bažnyčią: ant sienų – paties A. Mažrimo, kurį drąsiai galėtume vadinti liaudies menininku, nutapyti masyvūs paveikslai iš Kryžiaus kelio stočių. Ant lentynos kitapus altoriaus – dar trys monstrancijos: viena – Žemaičių Kalvarijos bažnyčios kopija, kita – sukurta pagal jo paties išmonę, o trečiojoje įmontuotas gabalėlis su Žemaičių Kalvarijos Didžiojo Kryžiaus relikvija.
Klaipėdos profesinio mokymo centrui – iškilios asmenybės vardas
Tai, kad Klaipėdos profesinio mokymo centrui Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu suteiktas iškilios asmenybės – politiko, inžinieriaus, visuomenės veikėjo Ernesto Galvanausko vardas, šio centro direktorė Dalia Martišauskienė pavadino ne tik džiaugsmingu Vakarų Lietuvos krašto įvykiu. „Ernesto Galvanausko vardas mus – profesinio mokymo centro mokytojus bei mokinius – įpareigoja atsakingai mokyti ir mokytis, kurti ateities Lietuvą, sekti pažangiomis idėjomis, būti savo įstaigos, miesto, šalies patriotais – tokiais, koks ir buvo daliai visuomenės, deja, per mažai žinomas Galvanauskas“, – teigė šios mokymo įstaigos vadovė, pripažinusi, jog ši asmenybė už nuopelnus Lietuvai bei Klaipėdos kraštui nėra deramai įprasminta. Tad pirmoji Lietuvoje E. Galvanausko įkurta amatų mokykla ir jo vardo profesinio mokymo centras – tai istoriškai svarbus pažangos tiltas, siejantis praeitį ir šiandieną. „Pasirinkome šį vardą atradę daug bendro tarp centre vystomų veiklų ir prasmingos Ernesto Galvanausko veiklos statybų, medžio apdirbimo srityse bei švietėjiškos veiklos Klaipėdos krašte“, – profesinio mokymo centro vardo pasirinkimą motyvavo D. Martišauskienė.
Besidalinanti žiniomis, kaip pasiekti sielos ir kūno harmoniją
„Būkite sveiki ir stiprūs“, – kiekvieną mėnesį Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ skaitytojams linki Regina Domarkienė, kuri jau kelerius metus yra rubrikos „Pelėdos kertelė“ autorė ir sumanytoja. Šioje rubrikoje ji dalinasi patarimais, kaip šiuolaikinis žmogus, skirdamas dėmesio bei laiko sau ir savo sveikatai, gali pasiekti sielos ir kūno harmonijos.
Kas gresia įvykdžius valstybinių miškų valdymo reformą
Kretingoje, laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje įvyko apskritojo stalo pokalbis su regiono miškininkais bei urėdijų rangovais. Susitikimo dalyviai aptarė ketinamą įgyvendinti valstybinių miškų valdymo reformą ir, nepritardami jai, priėjo prie išvados, jog valstybinius miškus administruojančių urėdijų struktūrinė pertvarka tikrai neprisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo bei regionų plėtros. Atvirkščiai, – drastiškai sunaikinus savarankiškai ir efektyviai dirbančias valstybines įmones miškų urėdijas, regionuose sumažės ir darbo vietų: sugriovus dabar veikiančią sistemą, be darbo liktų 3 tūkst. miškininkystės sektoriaus darbuotojų, tad, įskaitant jų šeimos narius, reforma tiesiogiai turėtų įtakos 15 tūkst. regionuose gyvenančių žmonių. Bet svarbiausia, ką pastebėjo diskusijos dalyviai, yra tai, jog reformos autoriai nekalba apie esminius dalykus – kieno gi rankose atsidurs valstybinis šalies turtas – miškai – ir kas valdys šiuos resursus, kai reformos iniciatoriai įgyvendins savo sumanymą 42 šalies miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę, o Generalinę miškų urėdiją – išvis panaikinti. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška, buvęs ilgametis šios urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, Mažeikių miškų urėdas Gintaras Nemunis, šios urėdijos vyriausiais inžinierius Juozas Kėsas, Rietavo miškų urėdo pareigas laikinai einantis vyriausiais miškininkas Žydrūnas Mažeika, Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkas Jonas Šedbaras, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys, Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius, šios urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas, bendrovės „Skatulė“ iš Rusnės vadovas Silvas Kaulius, bendrovės „Jono miškas“, dirbančios su regiono miškų urėdijomis, savininkas Jonas Būdvytis, Klaipėdos r. Dovilų seniūnė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentė Nijolė Ilginienė. Jų išsakytos mintys – tai šios dienos aktualija, pateikiama „Vakarų Lietuvos“ skaitytojams.
Teisme pasirodė ne visi kaltinamieji
Kretingos rajono apylinkės teismas nusprendė 38 metų kaunietį Raimondą Jančiauską ir 35 metų klaipėdietį Rolandą Šveikauską į kitą teismo posėdį atvesdinti, mat šiems nepasirodžius pirmajame posėdyje, taip ir nebuvo galima pradėti nagrinėti bylos. Prokuratūros duomenimis, šie vyrai bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresnioji specialistė 52 metų Javita Anužytė sukūrė ir panaudojo schemą, kaip neteisėtai užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę Kretingos rajone.
|
|
