|
|
|
Vakarų LietuvaPalangoje policijos pareigūnai patruliuos moderniau
Palangos miesto komisariato transporto priemonių parką papildė 6 dviračiai, 2 riedžiai ir 2 elektriniai triračiai. Su jais policijos pareigūnai patruliuos ne tik įprastose, bet ir tose vietose, į kurias automobiliu nuvažiuoti yra sunkiau. Jau išbandė Palangos miesto gatvės mirga nuo transporto priemonių gausos, todėl policijos pareigūnams jas kontroliuoti tenka pasitelkti modernesnes priemones ir prisitaikyti prie naujovių. „Įsigijome 6 naujus dviračius, iš jų du elektrinius, taip pat 2 triračius elektrinius paspirtukus bei 2 riedžius“, – išvardino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Anksčiau komisariatas tokių transporto priemonių neturėjo.
„Tai yra ekologiška. Nebereikės žmonių eisenų lydėti su automobiliu, juolab kad Palangoje yra populiarūs įvairūs žmonių susibūrimai, eisenos, vaikų šventės. Taip pat su jais pareigūnais patruliuos gatvėse, kitose atokesnėse vietose“, – svarbą pabrėžė komisariato viršininkas. Jis tikino, kad šios naujovės buvo reikalingos ir anksčiau: „Palanga pamėgta ne vien dėl tų vietų, prie kurių galima privažiuoti gatvėmis, bet ir dėl parkų, skverų, dviračių takų nuo Palangos iki Šventosios ir panašiai.“ Naują transportą pareigūnams jau ne kartą teko išbandyti miesto gatvėse. „Naudojame daugiau kaip mėnesį“, – įvardijo A. Budginas. Dėl sulaikymo, anot specialistų, problemų nekils. „Esame pasiruošę visiškai, su visa amunicija, todėl sulaikius dedame antrankius, kviečiame autopatrulius ir vežame į komisariatą“, – sulaikymą apibūdino Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis. Dviračius, riedžius ir elektrinius triračius policijos pareigūnai naudos, kai lauke bus pakankamai gražus oras. Patruliuos ne tik Palangoje, bet ir Šventojoje.
Verslas be reklamos – ne verslas
Kretingiškis paukščių augintojas 62-ejų Donatas Domarkas reklamos prasme – senas „Pajūrio naujienų“ ir „Vakarų Lietuvos“ bičiulis: vos pradėjęs verslą – tai buvo 1995-aisiais, reklamuoti jį iškart ėmėsi vietos, o vėliau – ir „Vakarų Lietuvos“ puslapiuose, pasirinkęs paprastą, bet konkrečią reklamos formą. „Mano pranešimai klientams – trumpi ir aiškūs: glausta konkreti informacija gali pasakyti labai daug, – D. Domarkas įsitikinęs, kad ir verslas be reklamos – ne verslas. – Nors, atrodo, dirbu šitiek metų, viskas jau įprasta ir žinoma, klientui būtina prasinešti, kad esi, kad tavo verslas veikia ir kad esi pasirengęs patenkinti klientų poreikius.“ Reklamai paukščių augintojas renkasi popierinę spaudą – dauguma pirkėjų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie netingi triūsti savo ūkeliuose bei kurie dar skaito laikraščius, ir socialiniai tinklai, internetas jiems nėra pirmučiausias informacijos šaltinis. Verslo pradžioje, prisiminė D. Domarkas, pakakdavo tik atvežti viščiukų ir juos parduoti. Dabar – viskas pasikeitę: pirkėjas nebenori mažuliukų paukščiukų, kuriuos reikia deramai prižiūrėti. „Būdavo, parsivežame viščiukų, parduodavome, belikdavo tik dėžes išvalyti. Dabar gi mėsinius viščiukus auginame iki 3 savaičių, ir pas naujuosius šeimininkus jie iškeliauja sverdami ne mažiau 800 g“, – kaip laikmetis pakeitė paklausą ir pasiūlą, apibūdino paukščių augintojas. Norint patenkinti klientų poreikius, teko investuoti: pasirūpinti didesnėmis patalpomis, kuriose įrengtos šildomos grindys, ventiliacija, lesyklomis, girdyklomis, nuolat tenka pirkti lesalą. Paukščių auginimo sezonas prasideda kovą ir baigiasi spalį, ir dažniausiai mėsinius viščiukus žmonės beaugina po sykį per metus, kai seniau būdavo ir 2–3 kartai. D. Domarkas ūgtelėjusius viščiukus parduoda savo namų ūkyje Nemuno gatvėje Kretingoje – durys klientams visada atidarytos, su paukščiais jis apvažiuoja ir Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų turgavietes, gyvenvietes.
Sutvarkyti archyvą patikėjo istorijos žinovui
Kretingos muziejus pasitelkė garsų pajūrio krašto istorijos žinovą iš Šventosios Mikelį Balčių, kad jis padėtų muziejininkas sutvarkyti pernai anapilin išėjusio muziejininko archeologo Donato Butkaus palikimą: „Reikia surūšiuoti, kvalifikuoti medžiagą pagal mokslinius reikalavimus“, – patikino M. Balčius. Pernai gruodį 70-metį atšventęs M. Balčius yra savamokslis istorikas, archeologas, kolekcininkas, jis taip pat – Trijų žvaigždžių ordino kavalierius. Kraštotyra, istorija ir bei archeologija domisi nuo jaunų dienų, ir visuomet buvo laukiamas D. Butkaus surengtose ekspedicijose tyrinėjant senąsias baltų gyvenvietes. „Pats gyvenimas išmokė, o jei dar guli ir keliesi su istorija, ji tampa gyvenimo dalimi“, – paklaustas, iš kur tas jo žinojimas, juokdamasis „Pajūrio naujienoms“ atsakė šventojiškis. „Nuo seno jis yra mūsų draugas“, – sakė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. Vertingą savo radinių kolekciją M. Balčius yra dovanojęs Kretingos muziejui. Prieš 5-erius metus Kretingos muziejuje atidarius naują archeologijos ekspoziciją, šviesaus atminimo D. Butkus ją pristatydamas „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog nemaža dalis radinių į muziejų atkeliauja iš privačių asmenų – tokie radiniai ji džiugindavę netgi labiau negu paties surasti per ekspediciją. Jis pasidžiaugė tais iniciatyviais žmonėmis, kuriems rūpi tautos istorija, ypač – Mikeliu Balčiumi. „Kažkada 15-metis šventojiškis Mikelis Balčius iš smalsumo atkreipė dėmesį į keistus radinius arimuose ir melioracijos grioviuose, sudarė planą, pažymėjo radimvietes ir pranešė muziejui. Jo pastangomis archeologai aptiko IV–III tūkst. pr. Kr. liepų karnų tinklų liekanų, plūdžių, medžio ir keramikos dirbinių. Jis taip pat mūsų muziejui padovanojo itin vertingą savo radinių iš III tūkst. pr. Kr. gintaro dirbinių kolekciją“, – tuomet D.Butkus sakė, jog muziejininkus ilgam susiejo bendrystė su savamoksliu archeologu bei kuršių kultūros tyrinėtoju M. Balčiumi, kurio nuomonė jam dažnai būdavusi svarbesnė ir už mokslininkų ar jo paties. Senoje kuršininkų – Šventosios latvių – šeimoje, kurios šaknys pajūry siekia XVII amžių, gimusį M. Balčių vietiniai žmonės vadina Šventosios žemės metraštininku. O Šventosios bendruomenė džiaugiasi, kad jis ne tik fiksuoja istoriją, bet ir aktyviai dalyvauja šių dienų kurorto bendruomenės gyvenime. Jis taip pat yra paties 1996 m. įkurtos Kuršių kultūros draugijos vadovas. Mikelio Balčiaus atradimai, pradedant garsiais 1966 m. Šventosios radiniais, mokslo pasauliui atvėrė akmens amžiaus gyvenvietes. O šventojiškio žinios iki šiol tarnauja tiems mokslo žmonėms, kurie tyrinėja Šventosios apylinkes – nuo jų istorijos iki unikalios senosios kalbos bei papročių, kuriuos šiame pajūrio lopinėlyje vis dar išlaiko M.Balčiaus suburta kuršių kultūros draugija.
Kretingoje LFF pristatė futbolo klubo struktūrą
Kretingoje apsilankęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis su LFF licencijavimo vadybininke Diana Jonaitiene pristatė biudžetinių futbolo sporto mokyklų reorganizaciją –viešąsias įstaigas futbolo klubus. Kretingoje jau yra futbolo klubas „Kretingos Minija“, tačiau ši sporto šaka yra kultivuojama ir Kretingos sporto mokykloje. Taps konkurencingu? Dabar klubas „Kretingos Minija“ turi bendradarbiavimo sutartį su Kretingos sporto mokykla dėl vaikų grupių, tačiau nuo 2020 m. pavasario, kad klubas gautų LFF I lygos licenciją, to nepakaks. Jai gauti reikia atitikti penkis kriterijus: infrastruktūros, sportinius, teisinius, personalo ir finansų. Iki tada klubas turėtų turėti futbolo akademiją, arba vaikų komandas, savo viešosios įstaigos struktūroje. 2019 metai yra pereinamieji metai, kuomet kiekvienas klubas, norintis dalyvauti LFF I lygoje, turės sukurti visą klubo struktūrą – turėti vaikų, jaunimo komandas, išlaikant pagrindinę ir veteranų komandas. LFF licencijavimo vadovas pasiūlė Kretingos rajono savivaldybei bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis ir pasirinkti tinkamiausią modelį: „Tai yra svarbu, kad klubas ir toliau galėtų dalyvauti I lygoje, o gal net ir aukštesnėse lygose.“ Pagrindinės priežastys, kodėl tokių klubų atsiranda vis daugiau – tai užsienio valstybių pavyzdžiai, klubų licencijavimo reglamentavimas. „Pastebėjome, kad tai turi įvairiapusės naudos – tiek finansinės, tiek kiekybinės“, – įvardijo L. Zibolis. Sukurti visą klubo struktūrą „Kretingos Minijos“ klubui yra svarbu. „Minijos“ atžvilgiu – tai klubas, iš trečio diviziono kylantis aukštyn į rimtesnį sportą“, – kalbėjo L. Zibolis. Viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ vadovas Vidas Burba pripažino, kad Kretingos sporto mokyklai nesutikus jungtis į vieną struktūrą, jie turėtų ir antrą variantą: „Norime raumenis užsiauginti ne sportine prasme, o pačioje struktūroje. Jeigu mums nepasiseks susitarti su Savivaldybe, Sporto mokykla, turime ir antrą variantą, kurio tikrai imsimės, – būsime konkurencingi ir patys į grupes rinksime vaikus.“ Pagrindinis prioritetas, kuriant viešąją įstaigą, – kad futbolo klubas turi augti nuo vaikų iki pagrindinės komandos, dar labai svarbu, kad Savivaldybė dalyvautų šiame procese ir užtikrintų klubų stabilumą. „Einant į I lygą federacija akcentuoja, kad klubas turi turėti ne mažiau kaip tris dalininkus, ir Savivaldybė gali būti vienas jų. Manome, kad Savivaldybės dalyvavimas yra pakankamai svarbus, kad būtų užsitikrintas tolesnės veiklos stabilumas“, – tvirtino L. Zibolis.
Batikos darbuose – etnologijos ženklai
Priekulėje prieš kelerius metus įsikūrę menininkai iš Aukštaitijos Kristina ir Povilas Šoriai sakė pajutę ypatingą pamario krašto žmonių ryšį su gamta – jūros vėjais, erdvėmis, protėvių tradicijomis, ir visa tai atsispindi mįslingoje Kristinos batikos darbų parodoje „Simbolių batika“. Paroda šiuo metu eksponuojama Kretingos muziejuje. Kone dvi dešimtys batikos technika – piešiant įkaitintu vašku ant drobės – atliktų darbų yra apskritimo formos, kuris simbolizuoja baltiškąjį Rėdos ratą. Šią formą menininkė pasirinko neatsitiktinai: tai – judėjimo, išsukimo jėgos, ryto-vakaro, pavasario-rudens, nesibaigiančios amžinybės simboliai. O tarp dinaminio gūsio kūrėja įkomponuoja etnologinius simbolius – Elnią devyniaragį ir Gyvybės medį, už kurių slypi juntama žmogaus esybė. Neužilgo gamtoje susivienodins diena ir naktis, gamta pasipuoš žaluma. Visas prabėgusių ir būsimų švenčių ratas suaugęs su žmogaus gyvenimu. Visa tai, sakė profesionali tekstilininkė K. Šorienė, ir atspindi jos batikos darbų ciklas „Simboliai batikoje“. „Tai paroda su tėkme. Noriu, kad tai, ką perteikiau savo darbuose, tarsi protėvių palikimo tąsa, tekėtų, vystytųsi ir toliau“, – kalbėjo batikos meistrė. Pristatydama parodą K. Šorienė teigė, kad šie darbai gimę iš jos pasaulėžiūros, kurią suformavo bendrystė su žmonėmis, ieškančiais ryšio su gamta ir protėvių tradicijomis, jų pajautimu. Šis pažinimas į ją atkeliavęs atsitiktinai: „Sykį eidama per tiltelį, išgirdau kankliavimą, ir kažkas viduje suvibravo: lyg būčiau pajutusi nematomą, bet gyvą mus supantį protėvių ryšį. Ateina metas, kai užduodi sau klausimą – kodėl tai ataidi iš praeities, gal tai postūmis pažvelgti giliau į tradicijas ir eiti su jomis išvien. O šį pojūtį ypatingai sustiprino tai, kad gyvenimas po studijų Vilniaus dailės institute mano šeimą nubloškę į pamarį“, – kalbėjo menininkė. Palangoje atidarytas modernus baseinas
Penktadienį Palangoje atidarytas tarptautinius standartus atitinkantis baseinas su sveikatingumo centru tarnaus kurorto gyventojams ir svečiams bei profesionaliems sportininkams. Statyba neužsitęsė Bendrovė „Conresta“ Palangos baseiną pastatė per pusantrų metų. Baseinas kainavo per 6 mln. eurų. Pusė lėšų statybai skyrė Palangos miesto savivaldybė, kita jų dalis buvo gauta iš Valstybės investicijų programos. Baseino atidarymo šventėje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo rekordiškai trumpą statybos laiką bei tai, kad šis projektas įgyvendintas skaidriai panaudojant jam skirtą finansavimą. „Palanga gero stebuklo miestas. Čia viskas daroma pigiai, greitai ir užtikrintai“, – sakė Premjeras. Atitinka FINA reikalavimus Naujasis Palangos baseinas yra 25 m ilgio, turi 8 plaukimo takus. Baseine sukomplektuota ir įdiegta sportinė įranga (laiko fiksavimo sistema su atskira švieslente ir lietimo panelėmis, plaukimo lynai su bangų gesinimo įranga, starto bokšteliai šuoliams į vandenį su integruotais sensoriais ir kt.) atitinka tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus, todėl baseine bus galima vykdyti įvairias plaukimo varžybas, tarptautines irgi. Baseinų zonoje yra 150 vietų žiūrovų tribūnos, kabinetai treneriams, medicinos personalui bei teisėjams. Šalia sportinio baseino įrengtas 13 m ilgio 2 takelių vaikams mokytis plaukti baseinas. Baseinas įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – Kretingos gatvėje, šalia dviejų Palangos mokyklų. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, baseine vyks nemokamos kūno kultūros pamokos Savivaldybės mokyklų mokiniams, vaikai čia bus mokomi saugiai elgtis vandenyje, plaukti bei tobulinti plaukimo įgūdžius.
Atvėrė erdves kameriniam Dvaro teatrui
Kretingos dvaro Ūkvedžio name surengus teatralizuotą vakarą, kurio metu buvo skaitoma dar nebaigta kraštiečio publicisto Juozo Pociaus pjesė „Oranžerijos stiklo paveikslėliai“, atidarytos naujos kamerinio dvaro teatro erdvės. Jose ir toliau bus tęsiami renginiai iš ciklo „Atgimstančios Kretingos grafų Tiškevičių dvaro istorijos ir legendos“. Pjesėje – atkurta didikų šeimos istorija Pjesę skaitė pats jos autorius išvien su klaipėdiete aktore Virginija Kochanskyte, – jiedu jau kelerius metus per Kretingos muziejaus rengiamus Dvaro menų festivalius „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ įsikūnija į Grafą ir Grafienę. Jiems taip pat talkino buvęs ilgametis Kretingos rajono vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ režisierius Algimantas Verbutas. Skaitymus muzikiniais intarpais papildė Kretingos meno mokyklos pedagogės: fleita grojo Dainora Pazdrazdienė, klavinola – Rita Pukelytė-Retkienė. „Ši pjesė dedikuota didikams Sofijai ir Juozapui Tiškevičiams. Renku istorinę medžiagą ir įvelku į siužetą, suteikdamas jam dramos formą. Panaudojau grafienės Sofijos laiškus, grafo Juozapo testamentą, įvairius kitus dokumentus. Didžioji dalis pjesės jau suguldyta, tačiau žinau, jog muziejus pasipildė nauja istorine medžiaga – Sofijos dienoraščiu iš kelionės po Europą, taip pat Darbėnų žydų bendruomenės užuojauta mirus grafui bei kitokiais dokumentais. Todėl ligi Dvaro šventės šį rugpjūtį pjesę ketinu užbaigti“, – kalbėjo J. Pocius. Pjesę „Oranžerijos stiklo paveikslėliai“ ketinama suvaidinti ant būsimos Kretingos dvaro rūmų verandos, kurią, kaip ir daugumą nuniokotų dvaro pastatų, muziejus pasiryžęs atstatyti. O per Šv. Antano atlaidus ir Kretingos miesto šventę birželį J. Pocius tikisi dabartinį pjesės variantą suvaidinti išvien su garsiu šalies lėlininku Vitalijumi Mazūru.
Į Panamą – susitikti su pasaulio jaunimu
Tarp grupės piligrimų, savanorių, skautų bei pranciškoniškojo jaunimo atstovų, šį sausį vykusių į Pasaulio jaunimo dienas Panamoje Centrinėje Amerikoje, dalyvavo ir iš Kretingos kilusi, Vilniuje slaugytoja dirbanti 28-erių Justina Žiaušytė. Išgirdo Popiežius siųstą žinią Mergina sakė, jog į Pasaulio jaunimo dienas ji vyko jau trečiąkart – anksčiau yra pabuvojusi Ispanijoje ir Lenkijoje. Ir šįkart išvien su bendraminčiais iš Bernardinų parapijos pradėjusi ruoštis ir į šį masinį krikščioniškojo jaunimo susitikimą: „Taupiau, nes kelionė brangi – už bilietus reikėjo patiems susimokėti“, – sakė J. Žiaušytė. Panamos respublikos sostinę Panamą, kur Sičio parke, talpinančiame per 200 tūkst. piligrimų, įvyko Pasaulio jaunimo dienos, lietuvaičiai pasiekė dviem skrydžiais per Frankfurtą ir Niujorką. „Nors jau anksčiau teko būti tokiuose susitikimuose, šįsyk įspūdis buvo labai stiprus todėl, kad atvyko labai motyvuoti, tikėjimo vedami žmonės – juk reikėjo įveikti tokius tolius“, – akcentavo kretingiškė. J. Žiaušytei įstrigo į Pasaulio jaunimo dienas atvykusio Popiežiaus Pranciškaus žodžiai, jog gyventi turime šia diena – dabar, o ne rytoj daryti gera kitam, dirbti ir kurti geresnį pasaulį. Pontifikas taip pat nemažai dėmesio skyrė skurdo mažinimui. „Popiežius, siųsdamas vilties žinią, tarsi siekė priartėti prie jaunų žmonių, prie tų, kurie kenčia“, – sakė piligrimė.
„Light House“ – analogų Lietuvoje neturinti erdvė
Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje, buvusiame faneros fabrike, buvo atidarytos renovuotos modernios patalpos – pirmoji Baltijos šalyse bendradarbystės erdvė „Light House“. Šios erdvės skirtos žmonėms, kuriuos vienys mokslo ir verslo inovacijų bei partnerystės siekis su kitomis strateginėmis uostamiesčio įmonėmis. Po vienu stogu – darbas ir poilsis Visą parą veikiantis „Light House“ po vienu stogu jungia modernius šiuolaikiškus darbo kabinetus, konferencijų sales, susitikimų bei individualių pokalbių, terapijos, meditacijos bei jogos kambarius, sporto salę, kavines, laisvalaikio bei kūrybos erdves, virtuvės zoną. Bendradarbystės erdvėje įrengta 200 darbo vietų, kurios pritaikytos dirbti ir individualiai, ir komandomis. Veikia loftai, miego kapsulės, – naktį čia iš viso gali likti ilsėtis 30 žmonių. Kartu su Lietuvos startuoliu „Pingin“ įdiegta skaitmeninė pastato valdymo sistema. Naujoje bendradarbystės erdvėje jau įsikūrė startuoliams skirta nemokama verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Lietuvoje populiarėjanti erdvė „Spiečius“, Baltijos skaitmeninių inovacijų centras, Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras. „Light House“ – tai Klaipėdoje vystomo didžiulio „Baltijos technologijų parko“ dalis, kuris kuriasi buvusio faneros fabriko Liepų gatvėje teritorijoje. „Baltijos technologijų parko“ miestelis, pasako jo sumanytojo viešosios įmonės „Baltijos technologių parkas“ vadovo Šarūno Butkaus, vystosi keturiais etapais, – kol kas užbaigtas tik pirmasis etapas ir atidaryta 6,1 tūkst. kv. m ploto erdvė. Likusius tris etapus planuojama įgyvendinti iki 2021-ųjų pabaigos.
Baldų gamyboje madų nesivaiko
„Dvidešimt metų diena po dienos gaminame baldus, – mes nesame tie, kurie atnešame naujų dizaino vėjų, užtat mūsų baldai yra patikimi. Pagrindinis mūsų dizaineris yra pirkėjas, ir mes einame paskui jį“, – tvirtino Bajoruose Kretingoje įsikūrusios parduotuvės „Senoji baldinė“ savininkas 46-erių Rimantas Miceika. Nebrangus - o tarnauja ilgai Palangoje gyvenantis verslininkas tikino, jog tuomet, kai prieš 19 metų įsigijo pastatą, jame jau veikė baldų fabrikėlis, kuriame ir prekiauta baldais. Dėl to jiems nebereikėję sukti galvos, kaip pavadinti savo įmonės parduotuvę, – pavadinimas ir liko toks, kaip buvo įpratę vadinti kretingiškiai – „Senoji baldinė“. Nusipirkę pastatą, jame iškart pradėjo prekiauti baldais: dalį jų pasigamina patys, kitą dalį įsiveža iš užsienio. „Perkame baldus iš viso pasaulio, daugiausiai iš Europos – Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Lenkijos, Latvijos, atsivežame ir iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos. Išsikėlėme sau pagrindinį reikalavimą – kad baldas nebūtų brangus, o tarnautų ilgai. Nevežame išskirtinių, itin prabangių baldų, nes mūsų pirkėjas – vidutines ar mažesnes pajamas gaunantis žmogus, kokių šiandien Lietuvoje – dauguma. Todėl ir orientuojamės į paprastus, praktiškus baldus. Kur jūs gausite lovą už 70 eurų? Ji tarnaus ilgai ir bus gaila išmesti“, – patikino R. Miceika. Jis sakė, jog savų meistrų sukurti baldai – dažniausiai nestandartinių dydžių lovos, spintos, spintelės. „Meistrai pagamina tai, ko žmogus pageidauja, tarkim – įvairių dydžių spinteles į nišas, jaunimas – ilgesnių lovų“, – įmonės darbo lankstumą akcentavo jos savininkas.
|
|
