|
|
|
Vakarų LietuvaSukilo prieš „Raguvilę“
Augančio Klaipėdos rajono Šimkų kaimo gyventojai surinko ir Savivaldybei įteikė per 700 parašų, reikalaudami sustabdyti praėjusį rudenį Šimkuose apleisto aerodromo 3 ha sklypą nusipirkusios uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ veiklos plėtrą, neleisti įmonei čia statyti padangų perdirbimo fabriko.
Parodoje – kino kamerų kolekcija iš JAV
Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veikia į iki 1944 m. Užkanavėje gyvenusio, Amerikos lietuvių kino metraštininku vadinamo Vytauto Petrulio Lietuvai padovanotos kino kamerų, kino projektorių bei fotoaparatų kolekcijos paroda. Joje – per 100 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų eksponatų, seniausias jų – 1925 m. Prancūzijoje pagaminta kino kamera „Patex“. Pristatydamas parodą „Vytauto Petrulio (JAV) kino kameros“ jos kuratorius Vidmantas Kazlauskas priminė, kad 2017-aisiais Lietuvą pasiekusioje kolekcijoje – net 1 tūkst.710 garsiausiose pasaulio firmose 1925–1990 m. pagamintų filmavimo ir fotografavimo technikos vienetų. Parodos atidarymo metu vaizdo skambučiu buvo susiekta su tądien 90 metų jubiliejų šventusiu šiuo metu Kalifornijoje, Santa Monikoje, gyvenančiu architektu, kolekcininku, kino mėgėju Vytautu Petruliu. Jis papasakojo savo biografiją ir tai, kad nuo 1950 m. pradėjo rinkti kolekciją ir filmuoti viską, kas susiję su JAV bei Kanados lietuviais: Dainų šventes Kanadoje, atlikėjų Stasio Povilaičio, Vytauto Kernagio ir kitų gastroles, pirmąjį Vytauto Landsbergio apsilankymą Kalifornijoje, jo paskaitą Amerikos klubui. Juostose atspindėti archeologės Marijos Gimbutienės, aktorės Rūtos Lee gyvenimo epizodai. Kelionių į Lietuvą metu V. Petrulis fiksuodavo Palangos, Šventosios ir kitų Lietuvos gražiausių vietų vaizdus, kuriuos galima pamatyti ekrane šalia parodų salės. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė ir Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė pasidžiaugė pirma bendra paroda, kuri yra kartu įgyvendinimo projekto „Meniniai pasisveikinimai“ dalis.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Salantų regioninis parkas: programos, ekskursijos, žygiai
Salantų regioninis parkas šią vasarą, kuomet žmonės, vengdami tolimų kelionių, stengsis labiau pažinti savąjį kraštą ir savo šalį, ragina vietinius ir svečius aplankyti Salantų– Kartenos (Kretingos r.) apylinkes, – tam parengė naujų turistinių maršrutų ir organizuoja keliautojų pamėgtus pėsčiųjų žygius. Lesyklėlė su pasais Salantų regioninio parko direkcija dalyvauja saugomų teritorijų paso iniciatyvoje, kurią koordinuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. „Šią vasarą raginame aplankyti Lietuvos saugomas teritorijas, ir, užsukus į regioninių ar nacionalinių parkų direkcijas, rinkti ant-spaudus. Kiekvienas lankytojas, saugomų teritorijų pase surinkęs visų direkcijų antspaudus, Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje dovanų gaus knygą. O tam, kuris pateiks ir tų saugomų teritorijų lankytojo bilietą, bus įteikta keliautojo kuprinė“, – apie parkų direkcijų sumanytus krašto pažinimo skatinimo būdus kalbėjo Salantų regioninio parko vyriausioji specialistė Irma Žąsytienė. Kiekvienas regioninis parkas lankytojus ragina įsigyti simbolinį lankytojo bilietą už 1 eurą, – yra ir kitokių būdų lėšomis paremti saugomas šalies teritorijas. „O tam, kad kiekvienas, aplankęs Salantų regioninį parką, bet kokiu paros metu galėtų įsigyti saugomų teritorijų pasą ir pats jame užsidėti antspaudą, Salantų regioninio parko direkcija lauke, prie įėjimo į direkcijos pastatą, įrengė lesyklėlę su pasais, ten pat pritvirtino ir antspaudą“, – apie naujas iniciatyvas pasakojo I. Žąsytienė. Ir suaugusiems, ir vaikams Birželio–rugsėjo mėnesiais Salantų regioninio parko direkcija kartu su Kretingos rajono turizmo informacijos centru dalyvauja bendrame projekte ir siūlo turistams nuolatines šio sezono ekskursijas pagal iš anksto numatytas datas. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į ekskursijas „Paskendusi Kartenos pilis“ ir „Salantų miesto paslaptys“, – birželio 18-ąją Kartenoje įvyko pirmoji šio projekto ekskursija. Šiais metais Salantų regioninio parko direkcija pradėjo teikti dvi kultūros paso edukacines programas „Salantų kaštono žvaigždžių valanda“ ir „Kuršių pilies beieškant“, skirtas I–IV ir V–VIII klasių moksleiviams. „Kultūros paso programos yra žinomos mokykloms ir pedagogams, tad į šias edukacines programas reagavome ir mes. Abi minėtos mūsų programos yra gamtamokslinės: pirmoji – po Salantų parką, supažindinant su unikaliu gamtos paminklu – storiausiu Lietuvoje kaštonu, kurio apimtis 4,8 m, skersmuo – 1,53 cm, aukštis 28 m. O antroji – pažintis su Kartenos piliakalnio kompleksu, paįvairinta edukacinėmis užduotimis“, – kultūros paso programas apibūdino specialistė. Keliautojai pamėgo žygius Itin pamėgta krašto pažinimo kryptis yra pėsčiųjų žygiai. Birželio 20 d. Salantų regioninio parko direkcija organizavo pėsčiųjų žygį nauju maršrutu po Minijos slėnį. Jame, pasak I. Žąsytienės, dalyvavo per 70 žygeivių, – jie nužygiavo daugiau nei 20 km parko ekologo Antano Kubiliaus ištyrinėtais ir išmintais takais, raguvomis, pievomis ir kalvomis. „Trasa buvo labai įvairi, ją žygeiviai užbaigė mirkdami gausioje liūtyje, tačiau džiaugsminga nuotaika, – pasakojo I. Žąsytienė. – Šis žygis sulaukė didžiulio susidomėjimo, todėl liepos 4-ąją ketiname vėl žygiuoti pakartotinai ta pačia trasa, tik galbūt su naujomis staigmenomis, edukacijos pertraukėlėmis, kad žmonės galėtų labiau tarpusavyje pabendrauti“, – kalbėjo specialistė, patikindama, kad šią vasarą parko direkcija planuoja ir daugiau pėsčiųjų žygių. Numatė neregėtą staigmeną Pasak I. Žąsytienės, vienas populiariausių Salantų regioninio parko direkcijos rengiamų žygių vis dar tebėra „Septynių piliakalnių žygis“, kuris šiemet vyks rugpjūčio 8 d. penktojo Kartenos festivalio „Kuršių genties vartus pravėrus“ metu. „Žygeivių lauks septynios skirtingos stotelės, pradedant nuo Imbarės piliakalnio, toliau einat Sauserių–abiejų Dauginčių–Martinaičių–Gintarų–Kartenos piliakalnių link. Bus pamatytos ir patirtos septynios skirtingos istorijos, etninės kultūros pamokos, įgyta žinių ir bendrystės“, – tikino pašnekovė. Jos žodžiais, šiemet Kartenos festivalis dėl susiklosčiusių koronaviruso aplinkybių bus kiek kitoks: „Tačiau organizatoriai numatė ypatingą staigmeną, kurios negaliu atskleisti. Jie tvirtina surengsią dar niekur pasaulyje neregėtą piliakalnio šou, kurį tiesiogiai transliuos internetu“, – sensacingai kalbėjo I. Žąsytienė.
Bičių produktai: gardu, maistinga, sveika
„Šalta, sausa ir dar – šiaurės vėjai“, – pagrindinius šio pavasario gamtos iššūkius įvardino Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas. Kretingos bitininkų draugija vienija 105 bitininkus iš Kretingos rajono, Palangos, Klaipėdos, bičiuliai draugijos nariai prižiūri per 2 tūkst. bičių šeimų. Ir, nors pavasaris buvo nelengvas, bitininkai jau išsuko pirmąjį medų. Tačiau krašto bitininkams didžiausi – ne gamtos iššūkiai: kasmet vis sunkiau darosi parduoti iš bičių gaunamą produkciją, o ir kaina ne itin tenkina. To priežastis – masiškai iš trečiųjų šalių – Kinijos, Ukrainos – įvežamas medus, kuris yra gerokai pigesnis už mūsų, vietinį, ir gudrių prekybininkų „prakišamas“ kaip neva kokybiškas produktas. Betgi Kretingos bitininkų draugijos nariai įsitikinę: geresnio medaus negu vietinis nerasite. Iš pievų, miškų, sodų surinktas lietuviškas medus yra geros kokybės, kurią įvertina atitinkamos institucijos. Kad medus – kokybiškas, surinktas Lietuvos laukuose ir miškuose, patvirtina ir LBS lipdukas, pažymintis, kad medus – tikrai lietuviškas. Šiuo lipduku medaus kokybę patvirtina tik LBS nariai. Lietuviško medaus pirkėjams reikėtų dairytis turguose, mugėse, dar geriau – per draugus ir pažįstamus susirasti bitininką, pas kurį medaus ar kitų bičių produktų – žiedadulkių, duonelės, pikio – bus galima nusipirkti vietoje, kaip sakoma, tiesiai iš rankų. Susirasti sąžiningai bitininkaujantį bičiulį padės ir bitininkų draugija – tereikia netingėti tuo pasidomėti. Medaus mėgėjai dažnai klausia, koks gi medus yra geras. Anot bitininkų, visas medus yra geras, tik pavasarinio skonis bus vienoks, vasarinio – kitoks. Kitokį skonį ir spalvą medus įgauna priklausomai nuo to, kur buvo surinktas: pavyzdžiui, liepų žiedų medus bus šviesus, o grikių – jau tamsus. Vis dar skeptiškai pirkėjai vertina rapsų medų, tačiau bet kuris bitininkas pasakys, kad rapsų medus 10 kartų yra geriau už bet kurį cukrų, be to, rapsų medų ypač vertina vokiečiai, šveicarai, vartojantys jį ir kaip saldumyną, ir kaip sveikatą gerinantį maisto produktą. Kai kurių šaltinių teigimu, rapsų medų gali vartoti ir sergantieji diabetu, tik, žinoma, prieš tai būtina pasitarti su gydytoju. Kad ir kokio medaus beįsigytume, pravartu žinoti – nors skonis ir spalva skirtingi, pagal atliktus mokslinius tyrimus, maistinės savybės iš esmės nesiskiria.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
Ikonų triptike – pirmieji pranciškonų šventieji
Klaipėdietis 62-jų dailininkas Borisas Jokubauskis per karantiną sakraliojo meno gerbėjus nustebino unikaliu kūriniu – žmogaus ūgio ikonų triptiku, vaizduojančiu šventuosius Pranciškų ir Antaną bei Maroko kankinius. Šį triptiką broliai pranciškonai virtualiai jau pristatė visuomenei. Juo bus papuošta dabar įrengiama koplyčia Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne Klaipėdoje. Šventieji susiję tarpusavyje Pasak ikonų tapytojo, pirmieji pranciškonų kankiniai yra vadinami Maroko kankiniais: gavę šv. ordino įkūrėjo Pranciškaus palaiminimą, jie iškeliavo į musulmonų kraštus skelbti Evangeliją. Jų pavyzdys misionieriškai veiklai vėliau įkvėpė ir Antaną Paduvietį. Liudyti Dievo žodį į musulmonų žemes buvo iškeliavęs ir pats šv. Pranciškus, bet jam Dievo buvo parengtas kitoks planas. „Taigi jie visi tarpusavyje yra susiję savo gyvenimais, veikla ir pašaukimu. Verždamiesi į krikščionims pavojingas zonas, per kankinystę jie siekė šventumo. Paaukoję save dėl Evangelijos, savo žemiškuoju gyvenimu, įtikėję amžinuoju, jie nugalėjo mirtį“, – triptiko siužetą, jo idėją apibūdino B. Jokubauskis. Menininkas sakė, kad idėja pavaizduoti pirmuosius pranciškonų kankinius gimė Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonui Benediktui Jurčiui, o jis ją realizavęs. Mintį brandinęs metus laiko, o nutapęs per karantiną. Didžiosios ikonos, vaizduojančios Maroko kankinius, matmenys 145x165 cm, o dviejų mažesnių – po 65x155 cm. Kadangi tokio neįprasto dydžio ikonoms reikėjo erdvės, jų užbaigti savo dirbtuvėse jis neturėjęs galimybių. Todėl ir dirbęs vienuolyne, kurio aplinka, tyla ir ramybė leido susikaupti ir įkvėpė dvasiškai. „Man šis darbas – artumo su šiais šventaisiais atradimas. Anksčiau niekuomet nesigilinau į jų biografijas. Šie kankiniai savo ryžtu, atsidavimu, nuolankumu nušvietė mano gyvenimą. Bažnyčios šiandien tuštėja, telefonai – pilni informacijos ir paveikslėlių, o aš radau savo gyvenimo prasmę – daryti tai, kam, manau, esu pašauktas“, – atviravo B. Jokubauskis.
Į atsinaujinusį „Atostogų parką“ grįžta lankytojai
Paskelbus karantiną duris klientams užvėrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ virė statybos, remonto darbai – per du mėnesius parkui atnaujinti įmonė išleido apie 300 tūkst. eurų. Parkas vėl atsidarė paskutinį gegužės šeštadienį, jau kitą dieną – sekmadienį pramogų, procedūrų pasiilgę žmonės kompleksą buvo užpildę beveik 100 procentų. Praėjusios savaitės darbo dienomis užimtumas siekė apie 50 proc. Šiandieną „Atostogų parkas“ klientus priima tik iš Lietuvos, užsieniečiams rezervacijas poilsiui atideda. Pagerino sąlygas klientams ir darbuotojams „Vakarų Lietuvos“ gidu po atsinaujinusį „Atostogų parką“ buvo jo direktorius ir įkūrėjas Ričardas Jovaiša. Ši poilsio bazė Palangos kurorto pašonėje Žibininkuose Kretingos rajone pastatyta buvo prieš daugiau kaip ketverius metus. Direktoriaus teigimu, kompleksą atnaujinti jau reikėjo, o karantinas tam pasitarnavo, nes neliko klientų. „Atostogų parko“ viešbutyje ir šalia esančio Mėguvos kaimo rąstinėse vilose vienu metu apsistoti gali 300 svečių. „Viešbučio interjeras buvo daugiau ekonominės klasės, jį pagyvinome“, – sakė R. Jovaiša, rodydamas naujus ir atnaujintus baldus kambariuose, naujais tapetais papuoštas sienas, šviežiai perdažytas tiek kambarių, tiek koridorių sienas, lubas. SPA registratūros zonos linoleumas pakeistas vientisa kilimine danga. Lubos ir sienos atnaujintos pirtyse, jų zonoje bei kitose patalpose. Vaikams nuo šiol saugiau jiems skirtame baseine – pastatė pertvarą, kuri atskiria vandens nusileidimo taką nuo žaidimų aikštelės. Prašviesėjo pušų, beržų paunksmėje esantis „Atostogų parko“ Mėguvos kaimas. „Per tuos du mėnesius iškirtome senus medžius, kurie per audras griuvo ant rąstinių vilų ir kėlė pavojų žmonių saugumui“, – kalbėjo R. Jovaiša. Į saulę jau stiebiasi iškirstųjų vietoje pasodinti jauni medžiai. Prie vieno aukšto rąstinių namelių buvo įrengtos nuo 5 iki 15 kv. m dydžio lauko terasos, pastatyti skėčiai, saugantys nuo saulės ir lietaus. Šalia Mėguvos vilų kaimo esančios „Parko rančos“ balkone įrengta nauja banketinė salė šią linksmybių vietą padarė dar erdvesne. Įprastai rančos virtuvė dirbdavo iki 2 val. nakties, o šokiai tęsdavosi iki 4 val. ryto. Karantiną sušvelninus, bet galutinai jo dar neatšaukus, „Parko ranča“ dirba iki 23 val. vakaro. „Atostogų parko“ vadovybė sąlygas pagerino ir darbuotojams, kurių įmonėje yra per 190. Štai dirbantiems administracijoje įrengti papildomi nauji kabinetai. „Jų trūko, nes parkas per ketverių metų laikotarpį išsiplėtė, reikėjo naujų kvalifikuotų darbuotojų sklandžiai parko veiklai, kokybiškoms paslaugoms užtikrinti“, – tvirtino „Atostogų parko“ vadovas, tarstelėjęs, kad administracijai iki šiol turėtose patalpose jau buvę ankšta, kabinetuose žmonės dirbo susispaudę.
Pinigus išgrynindavo Kretingos rajone
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai baigė tirti didelės apimties sukčiavimo bylą, kurioje įrodymai surinkti dėl dešimties epizodų. Buvo išaiškintas fiktyviai Vilniuje ir Klaipėdoje butus nuomojęs asmuo. Sukurdavo fiktyvius skelbimus Žmonės buvo apgaudinėjami visoje šalyje, tačiau pinigai išgryninami Kretingos rajone. „Kai būna neaiškūs įtariami asmenys, ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atlieka tas policijos komisariatas, kurio veiklos teritorijoje buvo išgryninti pinigai. Dėl to visi ikiteisminiai tyrimai buvo perduoti mūsų komisariatui“, – paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Nusikalstamos veikos buvo vykdomos iš Marijampolės pataisos namų. Nustatyta, kad šiose pataisos namuose bausmę jau atliekantis 1989 m. gimęs asmuo nukopijuodavo vieno skelbimų portalo skelbimus, kuriuose pateikiama informacija apie nekilnojamojo turto nuomą, taip pat pasisavindavo ir ten įkeltas tų butų nuotraukas. Po to sukurdavo naują, apgaulingą skelbimą apie tariamai Klaipėdoje ir Vilniuje nuomojamus butus. Tos pačios nuotraukos kartodavosi keliuose fiktyviuose skelbimuose. Jais susidomėję būsto ieškantys asmenys sukčiui pervesdavo sutartas rezervacijos sumas, kai kuriais atvejais – ir dviejų mėnesių nuomos sumą. Telefonu jiems būdavo paaiškinama, kad pinigus esą reikia pervesti notarui, buto savininkui, dukrai, žmonai, draugui, agentui ar panašiai. Kad yra apgauti, žmonės suprasdavo tuomet, kai, susitarus susitikti ir apžiūrėti neva nuomojamą būstą, susisiekti su „nuomotoju“ nebepavykdavo. Panašus apgaulės būdas vienu atveju buvo panaudotas ir tariamai parduodant automobilį. Įprastai išviliotos sumos siekdavo nuo 200 iki 640 eurų. Iš viso apgaulės būdu buvo pasisavinta 3 tūkst. 400 eurų.
Ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš šių sukčiavimo atvejų buvo pradėtas praėjusių metų birželio mėnesį. Paskutinis, dešimtasis, atvejis buvo gautas šių metų balandžio mėnesį. Ikiteisminį tyrimą Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai užbaigė šių metų gegužės mėnesio viduryje.
Po keturis tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus pradėta Vilniuje ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose bei Kretingoje.
„Buvo pakankamai sudėtinga ištirti, nes nusikalstamos veikos vykdytos iš pataisos namų. Vienu metu net buvo kilusi mintis sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kaip neįrodžius kaltės tam tikriems asmenims“, – apie kilusius sunkumus kalbėjo A. Pužauskas.
Kretingos rajono policijos pareigūnai kaltinamajam aktui surašyti bylą perdavė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Bylą sudaro dešimt dėl sukčiavimo pradėtų ikiteisminių tyrimų. „Galimas atvejis, kad tokių epizodų yra ir daugiau, galbūt ne visi žmonės pranešė policijai apie galimą apgavystę, – sakė A. Pužauskas, pasidžiaugęs, kad yra ištirta dar daugiau nusikalstamų veikų. – Tikiuosi, kad kalti asmenys bus patraukti atsakomybėn.“
Įtariamasis pareigūnams gerai žinomas – ne kartą teistas už vagystes, plėšimą, nesunkų kūno sužalojimą ir kitus nusikaltimus. Tyrėjams jis prisipažino sukčiavęs, teigė, kad veikė vienas.
Už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Užklupus koronaviruso pandemijai valstybės ėmėsi skubiai stabdyti iškilusį pavojų, o žmonės turėjo atsisakyti daugelio įprastų veiklų. Išgirdome griežtas valdžios ir ekspertų rekomendacijas: būti namuose, nesibūriuoti, vengti parduotuvių ir pasivaikščiojimų mieste. Uždrausta vykti į užsienį ar tam tikrus Lietuvos regionus be būtino reikalo, visi įpareigoti dėvėti kaukę viešoje vietoje. Daugelis suabejojo, ar taip nepažeistos jų teisės.
Žmogaus teisės – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių. Todėl šiuo ypatingu laikotarpiu Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos atidžiai stebi, ar valstybių veiksmai nepažeidžia žmogaus teisių ir neperžengia tarptautinių demokratijos taisyklių.
Yra keletas pagrindinių žmogaus teisių, kurių apriboti neleidžiama: tai teisė į gyvybę, mirties bausmės ir kankinimo draudimas, taip pat teisė į teisingą teismą. Kai kurios kitos teisės gali būti apribotos ypatingais atvejais – bet tik tiek, kiek leidžia įstatymai ir būtina situacijai suvaldyti bei žmonėms apsaugoti. Viena iš tokių – judėjimo laisvė. Akivaizdu, kad viruso plitimui sustabdyti reikėjo laikinai apriboti žmonių vykimą per sienas. Vis dėlto ES ėmėsi visų pastangų, kad būtiniausios prekės, visų pirma maisto ir medicinos, per vidines ES sienas toliau būtų vežamos neribotai ir be trikdžių. Kartu Europos Parlamentas primygtinai paragino valstybes laikytis Šengeno sienų kodekso, Laisvo judėjimo direktyvos ir ES Pagrindinių teisių chartijos, o kai tik tai taps įmanoma, „grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas judėjimas be vidaus sienų kontrolės“.
Salantų regioninio parko direkcija kartu su programa „Kurk Lietuvai“ paminėjo Pasaulinę žuvų migracijos dieną ir ta proga surengė virtualią konferenciją „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“, kuria tarsi pakvietė lašišą grįžti namo.
Nors Salanto upėje siekiama kelius atverti ir šlakiams, ir margiesiems upėtakiams, nėgėms, žiobriams ir kitoms žuvims, tačiau šios konferencijos simboliu ir gerosios žinios apie Salantų miesto užtvankos demontavimą skleidėja pasirinkta lašiša, nes lašišos vardas visame pasaulyje simbolizuoja laisvą upių tėkmę ir švarias upes.
Ekspertai, mokslininkai, saugomų teritorijų atstovai analizavo aktualias žuvų migracijos kelių atkūrimo problemas Lietuvoje, pristatė ir pirmuosius ketinimus šalinti užtvankas šalyje. Salantų regioninio parko direkcija pasidalino patirtimi ir tikslais, siekiant demontuoti Salantų miesto užtvanką. Konferencijoje „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“ mintimis apie žuvų migracijos kelius Lietuvoje ir jų svarbą žuvų bendrijoms dalinosi Žuvininkystės tarnybos atstovas Justas Poviliūnas, Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis parengė pranešimą „Patvankos ir hidroelektrinės – rekreacinės žvejybos draugai ar priešai“, Aplinkosaugos koalicijos atstovė Karolina Gurjazkaitė kalbėjo apie visuomenės ir suinteresuotų asmenų įtraukimą į užtvankų demontavimo projektus, programos „Kurk Lietuvai“ pranešėjos Jonė Leščinskaitė ir Ieva Zamaraitė pristatė projektą „Tarpinstitucinės komunikacijos skatinimas upių atvėrimo žuvims klausimu“, Dubysos regioninio parko direkcijos vadovas Vygantas Kilčauskas pasidalino įžvalgomis apie pažeistos Dubysos upės vagos tvarkymą šiame parke, Aplinkos apsaugos agentūros specialistas Gintautas Sabas kvietė diskusijai, ko galime pasimokyti iš Estijos žuvų migracijos kliūčių šalinimo pavyzdžio, lašišinių žuvų ir jų buveines Salanto upės baseine aptarė Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslo darbuotojas Nerijus Nika, saugomas teritorijas Salanto upėje pristatė Salantų regioninio parko ekologas Antanas Kubilius, techninius Salantų užtvankos griovimo ir rekonstrukcijos sprendinius – bendrovės „Primega“ vadovas Remigijus Pužas.
Kretingos mieste, Geležinkelio g., buvusiame vaikų lopšelyje-darželyje „Voveraitė“ per karantiną įsikūrę „Pajūrio senelių namai“ vis dar veikia nelegaliai, – Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl aptiktų ir nepašalintų trūkumų neišduoda šiai įstaigai higienos paso.
NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovė Dalia Jociuvienė sakė, kad įstaigoje buvo aptikta rimtų pažeidimų. „Savininkai dar kovo pradžioje buvo pateikę paraišką, – patikrinome ir surašėme trūkumus, kuriuos jie turėjo pašalinti per 45 dienas. Gegužės pradžioje jie prasinešė, kad trūkumus pašalino, tačiau, mūsų tarnybai atvykus į vietą, paaiškėjo, kad pašalino ne visus. Dėl to higienos pasas nebuvo išduotas, – savininkai buvo įpareigoti likusius trūkumus pašalinti per 5 dienas – iki gegužės 10-osios.“
D. Jociuvienės žodžiais, NVSC organizavo operatyvią kontrolę, nes įstaiga veiklą jau buvo pradėjusi be higienos paso, taigi – nelegaliai, dėl to buvo informuoti ir teisėsaugos pareigūnai.
„Pajūrio senelių namuose“ šiuo metu apgyvendinti 9 globotiniai, kuriuos įstaiga perėmė iš Palangos slaugos ligoninės. Jais rūpinasi 4 darbuotojai. Po NVSC patikros jų iniciatyva buvo organizuoti gyventojų ir darbuotojų tyrimai dėl koronaviruso, – visų atsakymai buvo neigiami. Praėjusią savaitę tyrimai pakartoti, jų atsakymų tebelaukiama.
„Pajūrio senelių namų“ direktorės pavaduotoja Albina Račkauskienė neslėpė apmaudo dėl, jos žodžiais, didžiulio biurokratizmo: „Suremontavome apleistas patalpas, įrengėme naujai, pritaikydami jas pensionatui. Laiku pateikėme dokumentus NVSC, tačiau vis sulaukiame kritikos ir neigiamo atsakymo.“
Pensionato savininkė sakė triskart kvietę NVSC specialistus: „Pirmus kartus užkliuvo buities smulkmenos, o paskutinįsyk – kad neturime infekcinių ligų vadovo, kuris gulės stalčiuje prie kitų dokumentų. Užkliuvo popierius, nors dirbame, nedarome nusikaltimų: seneliai ir jų artimieji patenkinti gyvenimo sąlygomis“, – tvirtino A. Račkauskienė.
Savininkė tikino, kad šiomis dienomis NVSC ir vėl teiks naują paraišką higienos pasui gauti.
|
|
