|
|
|
Vakarų LietuvaĮ Kretingą vėl atskriejo „Vasaros laiškai“
Kretingos rajono kultūros centro ir Žemaitijos dailininkų sąjungos narių draugystė tęsiasi – Vitražo salėje atidaryta ir visą mėnesį lankytojų lauks tradicinė menininkų kūrybos paroda „Vasaros laiškai“. Eksponuojami 28 darbai, sukurti šią vasarą Rietavo žirgyne įvykusiame plenere. Linksmi staliukai ir nevienoda medžių laimė „Taip esam susitarę, kad po plenerų, ką per 10 dienų pavyksta sukurti, pirmiausia parodysim Kretingai, juolab kad jaučiamės čia laukiami, mus priima šiltai ir jaukiai“, – gerų žodžių ypač šios parodos organizatorei Jūratei Jonauskienei negailėjo klaipėdietė dailininkė Sigutė Jusaitienė. Ji pati eksponuoja keletą paveikslų-abstrakcijų, 4 darbai yra tapyti akrilu. „Aliejus ilgai džiūsta, o aš vis noriu to greito rezultato“, – juokėsi menininkė. Vaida Blistrubienė ir Vytautas Blistrubis – tapytojos ir medžio meistro pora iš Sedos. Skulptūra „Rymanti“ – Vytauto autorinis darbas, o du drobę atstojantys mediniai staliukai iš sendaikčių turgaus žaismingai dekoruoti Vaidos. Menininkė eksponuoja ir vieną nutapytą paveikslą, kurį pati priskyrė naiviojo dekoratyvizmo žanrui. „Visi mes realistiškai piešti mokam, bet, kai pagauni savo stilių, kai pradedi „žaisti“, tai taip ir linksminiesi“, – apie savo kūrybą kalbėjo V. Blistrubienė. O Regina Donbrauskaitė-Plotnikova šiuokart stebina „Medžių portretais“. Tai – 3 grafikos darbai, atlikti grafitu ir anglimi. Žemaitijos dailininkų sąjungai vadovaujančios menininkės žodžiais, pasirinkta tema – tarsi atsakas į situaciją, kai, urbanizuojant miestus, be gailesčio naikinami, kertami medžiai, motyvuojant, kad jų būklė bloga, nors, nupjovus kamieną, paaiškėja, kad tas medis galėjo gyvuoti dar dešimt, o gal ir dvidešimt metų. „Užvaldo mintis, kodėl kaime ar gyvenvietėje pamatytas medis yra daug laimingesnis už pasodintą mieste? Miesto medžio likimą valdo žmonės ir atsitiktinės situacijos, o kaime, nors ir ant šiukšlių krūvos augantis, pats reguliuojasi gyvenimą, sprendžia, kada numesti lapus, kada priimti paukščius ir negąsdinti jų, kada plėstis ir augti, o kada pusiau užmigti“, – kalbėjo R. Donbrauskaitė-Plotnikova.
Kariškiai valė dvaro tvenkinio pakrantes
Penktadienio rytą kretingiškiai stebėjosi Kretingos dvaro parke išvydę tris galingas kariškas mašinas ir nemenką būrį – apie 50 – karių. Gal vyksta pratybos, pasvarstė. Tačiau netrukus, sudžeržgus motoriniams pjūklams, tapo aišku – kariai savanoriai atvyko į talką: per pusdienį jie sutvarkė antrojo dvaro tvenkinio pakrantes. Kretingos dvaro parke triūsė Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai profesionalai – nuo eilinių iki aukšto rango. Brigados atstovo Nerijaus Čapo žodžiais, vos prieš 2 savaites paskelbus apie būsimą akciją, į ją savanoriškai atsiliepė visi tądien į parką suvažiavę kariai. Karius pasitikusi Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vadovė Jurgita Tertelienė priminė, kad su „Žemaitijos“ brigada vos prieš mėnesį, atidarant dvaro rūmų verandą, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. „Ši talka yra pirmoji labai svari pagalba, tvarkant parką. Mūsų parkas labai didelis, užima 23 ha ploto, o želdinių tvarkymui perskiriama vos 2 tūkst. Eur per metus. Ligi tol darbams samdydavome komunalininkus, jiems atitekdavo visos lėšos, kurių taip trūksta parko priežiūrai“, – sakė J. Tertelienė. N. Čapo teigimu, labai simboliška, kad šiemet, pažymint iškilaus Lietuvos karvedžio ir Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 460-ąsias gimimo metines, o rugsėjo 24-ąją dar paminint ir 399-ąsias jo mirties metines, kariai ėmėsi konkretaus darbo – sutvarkyti tvenkinio pakrantes. „Ligi šiol pasirūpindavome Lietuvos karių kapais, taip pat ir – generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapaviete Kretingos senosiose kapinėse. Pradėjus bendradarbiauti su muziejumi, jo vadovė Vida Kanapkienė pageidavo, kad iškirstume tvenkinio pakrančių krūmynus ir labiau atsivertų apylinkių vaizdas“, – papildė akciją organizavęs viršila Robertas Preikšaitis. N. Čapo žodžiais, visa brigados „Žemaitija“ simbolika susijusi su karvedžiu J. K. Chodkevičiumi, kuris yra didysis karių įkvėpėjas. „Šis didis žmogus buvo garsus ne vien regiono, bet visos Europos mastu – jį sveikindavo karaliai, imperatorius ir popiežius. Tik Lietuvos istorikų šiandieną, manau, jis nėra deramai įvertintas“, – kalbėjo N. Čapas, akcentavęs, kad J. K. Chodkevičiaus nuopelnai taip pat svarbūs šalies kultūrai, švietimui, visuomeniniam gyvenimui. Pradėję bendradarbiauti su Kretingos muziejumi šiais jubiliejiniais J. K. Chodkevičiaus metais, brigados „Žemaitija“ kariškiai ketina tęsti bendrystę ir toliau: „Turime įvairių sumanymų ir bendrų projektų: išvien su broliais pranciškonais ir Kretingos rajono savivaldybe ketiname surengti didžiojo karvedžio 400 metų jubiliejų, kuris sudrebintų visą Lietuvą“, – teigė N. Čapas.
Dirbtinės dangos aikštėje – pirmasis turnyras
Šeštadienį pirmosiomis draugiškomis Kretingos sporto mokyklos auklėtinių rungtynėmis bei pirmąkart surengtu Kretingos rajono gyventojų 8x8 futbolo turnyru buvo atidaryta dirbtinės dangos futbolo aikštė. Atidarymo ceremoniją pradėjęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, pasidžiaugė, kad pirmoji Kretingoje dirbtinės dangos futbolo aikštė pagerino miesto futbolininkų treniruočių sąlygas, akcentavo, jog šiuo metu jau rengiamas Kretingos miesto stadiono rekonstrukcijos projektas, vykdomos naujo rangovo parinkimo procedūros Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbams užbaigti. Su svarbiu visai futbolo bendruomenei sporto infrastruktūros objekto atidarymu kretingiškius sveikino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, padovanojęs Kretingos sporto mokyklos jauniesiems futbolininkams visą krepšį futbolo kamuolių. Kretingos parapijos klebonui Juozapui Marijai Žukauskui ir pranciškonui broliui Bernardui palaminus naująją aikštę, joje stovinčius vartus „atidarė“ vienu metu į juos kamuolius smūgiavę A. Kalnius ir E. Stankevičius. Naujoje aikštėje pirmąsias tarpusavio draugiškas rungtynes sužaidė Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai. Po jaunųjų futbolininkų susirungė 8x8 futbolo turnyro dalyviai – iš viso 12 komandų. Čempionais tapo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinių ir jų bičiulių komanda „Liverpulis“, sidabras atiteko Kretingos sporto klubui „Veltūnas“. Bronzą pelnė sporto klubas „Kurmaičiai“, kovoje dėl trečiosios vietos įveikę buvusių Kretingos sporto mokyklos auklėtinių komandą „Si Group“. Naujoje futbolo aikštėje paklota beveik 8 tūkst. kv. m ploto dirbtinė futbolo danga, įrengta 500 vietų dengta žiūrovų tribūna, teisėjams ir žaidėjams skirtos mobilios dengtos tribūnos, standartiniai ir mobilūs futbolo vartai, kamuolių gaudyklės, lauko treniruokliai, švieslentė, apšvietimas. Statybos darbų rangos darbus atliko UAB „Alkuras“. Bendra projekto vertė – per 860 tūkst. eurų. Beveik 60 tūkst. eurų vertės futbolo dangą Kretingai dovanojo Lietuvos futbolo federacija, LR Vyriausybė projekto įgyvendinimui skyrė 186 tūkst. eurų, Europos sąjunga – kone 134 tūkst. eurų, likusias lėšas skyrė Kretingos rajono savivaldybė.
„P. n.“ informacija
Pandemija pristabdė „Medžio“ baldų eksportą
Eksportą stabdo sustingęs viešbučių, kavinių verslas Įmonės eksporte dominuoja baldai viešbučiams, kavinėms, medžio, medžio su metalu dirbiniai vientisam interjerui. „Medžio“ produkciją iš Kretingos perka Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Rusijoje, kaimyninėje Latvijoje. Apie 70–80 proc. eksportuojamų gaminių padaryti iš natūralaus ir modifikuoto medžio. Baldus su interjeru derinantiems užsakovams įmonė pagamina ir medines duris. „Mūsų didieji partneriai užsienyje dėl COVID-19 pristabdė savo planus, be to mūsų įmonės vyrai dėl varžančių karantino sąlygų, kurios įvairiose valstybėse dar ir buvo skirtingos, negalėjo nuvykti baldų sumontuoti“, – susiklosčiusią nepalankią situaciją aiškino firmos „Medis“ vadovas ir savininkas Petras Kurmis. Optimizmo nepraradęs verslininkas tikisi, kad įmonės produkcijos eksportas anksčiau ar vėliau grįš į normalias vėžes, tačiau neabejoja, kad klientai bus gerokai atsargesni. „Sprendžiame pagal didžiuosius užsakovus: atsargiai, bet vis vien juda į priekį, gauname iš jų naujus užsakymus“, – sakė jis.
Kretingos krepšinio klubo tikslas – Nacionalinė krepšinio lyga
Profesionali komanda, žaidžianti Nacionalinėje krepšinio lygoje. Pilna žiūrovų ir sirgalių, atvykusių iš viso regiono, Kretingos sporto ir laisvalaikio komplekso arena ne tik NKL rungtynių, bet ir tarpmiestinių bei tarptautinių krepšinio žaidynių metu – tokius tikslus artimiausiems ketveriems metams išsikėlė Kretingos krepšinio klubas. Krepšinio ateitimi Kretingos mieste ir rajone besidomintiems visuomenės atstovams, sporto bendruomenei, rajono tarybos nariams 2020-2024 metų Kretingos krepšinio klubo tikslus, viziją ir siektinus rezultatus pristatė klubo vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius. Prieš išvardindamas tai, ko klubas norėtų pasiekti, A. Mikaločius apžvelgė praėjusių ketverių metų pasiekimus. Regioninėje krepšinio lygoje (RKL), kurioje rungiasi per 40 komandų, kretingiškiai tvirtai laikosi pirmame dešimtuke. Šį sezoną, kuris, deja, buvo nutrauktas dėl pandemijos, Kretingos krepšinio klubo ekipa turėjo puikias galimybes pateikti į finalo ketvertą ir susikauti dėl pirmosios vietos – ją iškovojusi komanda pereina į aukštesnę Nacionalinę krepšinio lygą (NKL). „Šį sezoną mums pasisekė į komandą prisikviesti išties aukšto lygio profesionalių žaidėjų. Galiu tvirtai pasakyti: turime visus šansus laimėti RKL ir 2021-2022 sezone žaisti NKL. Tačiau norint žaisti lygoje, kurios varžybos pritraukia daug daugiau ne tik žiūrovų, bet ir potencialių komandos rėmėjų, reikia kelių pagrindinių dalykų: finansavimo ir namų arenos“, – akcentavo klubo vyriausiasis treneris. Kretingos krepšinio klubo vadybininko Valentino Rumiancevo parengtoje 2020-2024 m. Kretingos krepšinio klubo vizijoje nurodyti ir skaičiai: jei komanda laimėtų RKL ir pereitų žaisti į NKL, iš Savivaldybės prašytų apie 70 tūkst. eurų. Dalis šių lėšų būtų skirta RKL sezonui užbaigti, liūto dalis – NKL sezonui, likusios lėšos – numatomoms sukurti dublerių ir veteranų komandoms išlaikyti. Akcentuota ir klubo nauda Kretingos miestui. Baigiamo statyti sporto ir laisvalaikio komplekso arenoje – beje, visus reikalavimus atitinkanti namų arena yra viena iš sąlygų, kad klubas galėtų rungtis aukštesnėje lygoje, – Kretingos krepšinio klubas galėtų organizuoti RKL, NKL finalo ketverto varžybas, o tai miestui pridėtų žinomumo Lietuvos mastu bei pritrauktų papildomų pajamų į biudžetą. Be to, Kretingoje būtų galima organizuoti Moksleivių krepšinio lygos finalo ketverto kovas ir įvairias aukšto, netgi tarptautinio lygio varžybas. Taip pat klubas galėtų suorganizuoti ir įvairius koncertus, renginius bei šventes. Susitikime dalyvavę kitų komandinių sporto šakų – futbolo ir motobolo – atstovai bei politikai pagyrė krepšinio klubą, kad jo vadovybė užsibrėžė tikslus ketveriems metams į priekį. Sporto bendruomenė itin teigimai įvertino siekį sukurti vadinamąją krepšinio piramidę bei tai, kad A. Mikaločius pabrėžė, jog Kretingą reprezentuoti gali – ir jau tai daro – sportas: motobolas, futbolas ir krepšinis. Politikai buvo kiek atsargesni: viziją ir tikslus gyrė, bet pinigų žadėti neskubėjo – jų dabar reikia pradėtiems statyti sporto infrastruktūros objektams, tarp jų ir Kretingos sporto ir laisvalaikio kompleksui, užbaigti bei ragino klubą aktyviau ieškoti rėmėjų. Tiesa, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pažadėjo sudaryti darbo grupę Kretingos krepšinio klubo pasiūlymams ir šios sporto šakos perspektyvoms išanalizuoti.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Savo noru – į Šiaurės ašigalį
Medienos apdirbimo verslą plėtojantis palangiškis 61-erių Petras Balsevičius, nuosavame pakelės miške tarp Kretingos ir Palangos įkūręs laisvalaikio ir pramogų parką, kurį išpuošė ir savo rankų darbo kūriniais, teigė, kad visgi didžiausias jo pomėgis – kelionės. Pažinimo aistra užgimė dar jaunystėje, kai, tarnaudamas jūrų laivyne, Murmanske, jis ryžosi drąsiam savo gyvenimo nuotykiui – vykti į mokslinę-tiriamąją ekspediciją Šiaurės ašigalyje. Stotis – ant ledo lyties Rodydamas pašto voką su antspaudu „Šiaurės ašigalis-22“ – šis skaičius reiškė, kad mokslinė ekspedicija į Šiaurės ašigalį surengta 22-ąjį kartą, – P. Balsevičius neslėpė, kad tarp kolekcionierių jo vertė šiandien – itin didelė. „Tuomet buvau pirmasis lietuvis, pačiame Šiaurės ašigalyje praleidęs vienerius metus. Ten patekdavo tik mokslininkai – geologai, geografai, ichtiologai – ir vienas kitas laimingasis, koks buvau aš ir dar du mano tarnybos draugai. Mums, jauniems jūreiviams, buvo patikėta prižiūrėti navigacijos aparatūrą ir duomenis perduoti laivynui. Komandoje iš viso buvome 28 asmenys ir 8 šunys. Šiandien į ledynų šalį savo noru gali leistis drąsiausieji, yra bėgančių maratoną“, – sakė palangiškis, prisipažinęs, kad prisiminimai iš šalčiausios pasaulio vietos jam atgiję dabar, bevartant seną tarnybos laikų albumą. Nuotraukų jame beliko tik maža dalis – daugumą jų konfiskavo sugrįžus į dalinį, tarnauti laivyne jam dar buvo likęs pusmetis. Ant dreifuojančios ledo lyties įrengtos mokslinės-tiriamosios stoties koordinatės buvo 79 laipsniai platumos, ir 149 laipsniai ilgumos. Paties aisbergo dydis maždaug 2x4 km, ledo storis – 32 m, 2/3 ledo buvo po vandeniu. „Atskraidino mus specialiu lėktuvu rugpjūtį: diena buvo saulėta, o temperatūra – minus 41. Apgyvendino nameliuose, kurie buvo apšildomi dyzeliniu kuru, apkasti sniegu. Būdelė gamtiniams reikalams – lauke, o kad nebūtų nuobodi, patys ant jos sienų išpaišėme mišką. Kad šlapintis nereikėtų eiti per šaltį, iš namelio į statinę lauke išsivedėme vamzdį“, – bendrus tarnybos draugų išradingumus prisiminė P. Balsevičius.
Dėl dovanos poilsiui medikai nedžiūgauja
Vyriausybės 200 Eur dovaną poilsiui Lietuvoje karantino sąlygomis dirbusiems medikams gauti turėtų 83 Kretingos rajono gydytojai, 240 slaugytojų ir akušerių ir 84 nelicencijuoti darbuotojai – slaugytojų padėjėjai, kiti.
KUL Gimdymo skyriuje – aukščiausio lygio paslaugos Vakarų Lietuvoje
Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės bei kitas personalas. Tuo pačiu stengiamasi sukurti tokią aplinką ir atmosferą, kurioje gimdyvė jaustų palaikymą, kur ji pasitikėtų savimi – jau 12 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kurį Klaipėdos universitetinė ligoninė atidarė pirmoji šalyje.
Braškyno priežiūra rudeniop
Rudenėjant – tinkamas laikas tvarkyti braškynus. Patarimais apie braškių priežiūrą pasidalino Šukės kaime Kretingos rajone gyvenantys ir jau penktus metus braškes auginantys jauni ūkininkai Kristina ir Viktoras Kavaliauskai.
Šventoji pasipuošė kuršių motyvais padabinta aikšte
Šventojiškiai ir į šį kurortinį miestelį atvykstantys svečiai sulaukė neeilinio įvykio: pirmąjį rugpjūčio šeštadienį iškilmingai atidaryta ilgai laukta centrinė miestelio aikštė, jau iš tolo akį traukianti išskirtiniais grindinio raštais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus. Atsinaujinusioje erdvėje ir fontanas, ir vaikų žaidimo aikštelė, ir kultūros bei turizmo reikmėms skirtas paviljonas. Įpynė kuršių motyvus
Aikštės atidarymo ceremonijos metu Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė neabejojantis, kad miestelio puošmena tapusi rekonstruota centrinė Šventosios aikštė bus renginių, laisvalaikio, žmonių susibūrimo vieta. Juo labiau kad projektuojant būsimą aikštę buvo numatytos erdvės ne tik renginiams, jaukiems pasisėdėjimams prie kavos ar arbatos puodelio, bet ir vaikams žaisti skirtos zonos. Svarstant, kaip turėtų atrodyti viena pagrindinių Šventosios viešųjų erdvių, buvo atidžiai išstudijuota Šventosios istorija, dar prieškariu parengtas stačiakampis miestelio kompozicijos ir užstatymo planas ir savitas, nuo centrinės Palangos dalies gerokai besiskiriantis kuršiškas Šventosios charakteris. Šventosios centrinė aikštė jau iš tolo akį traukia išskirtiniais grindinio raštais, kurie tapo pagrindiniu jos akcentu – grindinys padabintas etnografiniais elementais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus.
|
|
