|
|
|
Vakarų LietuvaKlaipėdos universitetinėje ligoninėje – 500 robotinių operacijų
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) buvo surengta konferencija, skirta apžvelgti robotinės chirurgijos pasiekimus, galimybes ir planus. KUL yra pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje pradėta vystyti robotinė chirurgija – šiemet gegužės 14-ąją joje buvo atlikta jau 500-oji operacija.
Paminklą Antanui Smetonai statytų Palanga
Palanga yra pasirengusi atiduoti pagarbą buvusiam Prezidentui, čia progimnaziją baigusiam ir būnant valstybės vadovu kasmet po mėnesį – pusantro atostogaudavusiam Antanui Smetonai. Jau numatyta ir vieta, kur galėtų iškilti paminklas, kurio, kaip teigiama, nebenori sostinė: skveras Birutės alėjoje šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios prie J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtos. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, 2021 metais pastatydami paminklą Prezidentui A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Juolab kad A. Smetona kartu su Edinburgo profesoriumi J. Simpsonu dalyvavo Derybinės grupės dėl Palangos grąžinimo Lietuvai darbe ir įnešė svarų didelį indėlį priimant sprendimą, lėmusį, kad šiandien kurortas su pajūrio ruožu iki Būtingės priklauso Lietuvai. Dėl paminklo perkėlimo iš Vilniaus, kur jam buvo numatyta vieta Gedimino pr., kitapus Vinco Kudirkos aikštės, į Palangą kultūros ministras Simonas Kairys neprieštarauja. Kaip tikino meras Š. Vaitkus, neprieštarauja ir paminklo autoriai: pernai Vyriausybės skelbtą meninės-architektūrinės idėjos konkursą laimėję Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė. Iš 7 konkursui pateiktų projektų nugalėtoju buvo išrinkta knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario Prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Projekto autoriai sakė pasirinkę akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Šiuolaikinė ugdymo įstaiga – įtraukiojo ugdymo link
Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie įtraukųjį ugdymą – vis dažniau jo idėjos aptariamos ne tik Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose, mokslinėse publikacijose ar spaudoje, bet pamažu skinasi kelią ir į bendrojo ugdymo įstaigas. Kas tai yra įtraukusis ugdymas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros lektorės Jūratė Klizaitė ir Aurelija Valaitienė. Anot jų, įtraukusis ugdymas siejamas su personalizuotu kiekvieno ugdytinio ugdymu, visų besimokančiųjų įsitraukimu į ugdymo procesą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir galimybes. „Jau esama gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių, bet jų nėra tiek daug, kad būtų galima teigti, jog mūsų šalyje neegzistuoja įtraukiojo ugdymo problema“, – pastebėjo lektorės. Ugdymo dalyviai susiduria su nemenkais iššūkiais, kuriuos ne visada pavyksta įveikti. Šiuo ugdymu siekiama suteikti lygias ugdymosi galimybes visiems vaikams. Plėtojant įtraukiojo ugdymo idėją, kur svarbus mokymasis bendradarbiaujant, partnerystė, būtina yra padėti labiausiai pažeidžiamiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ugdytiniams. Įtraukiojo ugdymo vyksmui svarbus tinkamas mokytojų pasirengimas ugdyti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Svarbus ugdymo dalyvių poreikis – pažinti vaiką, jo galias ir sunkumus, o tai turėtų būti daugeliu atveju ir yra kiekvieno šeimos nario noras bei kiekvieno mokytojo pagalba jam atsiskleisti. Labai svarbus mokytojo požiūris, principai, kuriais vadovaudamasis jis organizuoja ugdymo procesą; gebėjimas įvardinti, kad vaikai yra skirtingi, bet tai nėra jų trūkumas; gebėjimas kurti įgalinančias aplinkas; parinkti alternatyvius ugdymo metodus, būdus ir tikslingai juos taikyti, pedagogines strategijas, kad kiekvienas ugdytinis galėtų dalyvauti į visą grupę ar klasę orientuotame ugdymo procese, o tai yra patirties ir pedagoginio meistriškumo reikalaujantis mokytojo bruožas. Įtraukiojo ugdymo sąlygomis ypač svarbi kokybiška pedagoginė sąveika ir pagarba grįsta aplinka tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje. Pedagogai ir tėvai yra dvi sąsajos, kurios atsakingos už vaiko auklėjimą ir paruošimą savarankiškam gyvenimui. Pagrindinis šeimos ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimo pagrindas – vaikas, jo gerovė ir harmoninga raida. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste, yra ypač reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Investicinis auksas – būdas apsaugoti savo pinigus
Kompanijos Global SUCCES Management konsultantas-vadybininkas Petras Zykas, atstovaujantis elektroninei prekybos platformai GIG-OS, kuri ir yra viena kompanijos sudėtinių dalių, įsitikinęs: mūsų žmonėms jau laikas keisti mąstymą ir ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo. Vienas tokių būdų – įsigyti investicinio aukso arba vertybinių popierių. „Elektroninės prekybos platforma sieja klientus-pardavėjus, prekiaujančius investiciniu auksu“, – P. Zykas paaiškino, kad žmogus, tarkim, nusprendęs įsigyti 100 g investicinio aukso, tai gali padaryti neiškart, o pirkdamas po 5 ar 10 gramų. Kompanija, anot konsultanto-vadybininko, dirba visame pasaulyje, klientų turi visuose penkiuose kontinentuose. „Aš pats į šią veiklą įsitraukiau nuo 2013 metų, ir tai man davė galimybę pačiam užsidirbti investicinio aukso, nes už veiklą buvo mokama ne pinigais, o auksu“, – kalbėjo P. Zykas, paaiškinęs, kad nuo 2010 m. veikianti kompanija sparčiai plėtėsi ir jau nuo 2016 m. pati pradėjo gaminti investicinio aukso luitelius su savo logotipu GIG-OS – prieš tai ji perpardavinėjo kitų kompanijų aukso luitelius. Lietuvoje kompanijos Global SUCCES Management veikla yra pakankamai aukšto lygio – anot P. Zyko, Lietuvos piliečiai užima vieną pirmaujančių vietų tarp investuotojų, kompanijos veikloje dalyvauja 3 kategorijos žmonių – kompanijos klientai, verslo partneriai, investuotojai. Prieš kelerius metus, 2017-aisiais, kompanija išleido ir vertybinius popierius ECN.
Išsipildžiusi vaikystės svajonė atima visą laisvą laiką
Kretingiškė 27-erių veterinarijos gydytoja Milda Galdikaitė Atvirame Lietuvos konkūrų čempionate užlipo ant prizininkų pakylos: kartu su žirgu Abu Dabiu pirmojoje mėgėjų grupėje jie tapo III v. laimėtojais. Per 3 dienas trukusį konkūrą reikėjo pademonstruoti greitį, be klaidų įveikti kliūtis ir, tai sėkmingai padarius, – rungtis finale. „Puikus debiutas, – raitelę debiutantę ir jos žirgą pagyrė Palangos jojimo sporto klubo „Zigmo žirgai“ treneris Tadas Šeškas. – Pirmąsias dvi konkūro dienas Milda pataupė jėgas, o tada smogė iš visų jėgų – tai ir lėmė prizinę vietą.“ Treneris įsitikinęs, kad M. Galdikaitė kartu su Abu Dabiu ateityje gali tapti ir čempionais, ir dar – ne mėgėjų, o aukštesnėje klasėje. „Mildai ir Abu Dabiui dar reikia vienas kitą atrasti – kuo tvirtesnis psichologinis ryšys sieja žirgą su raiteliu, tuo greičiau galima tikėtis pergalių“, – kalbėjo T. Šeškas. M. Galdikaitė irgi neslėpė, kad iš Abu Dabio ateityje tikisi tikrai daugiau, juolab kad jis su ankstesniu raiteliu yra šokęs per 1,3–1,45 m kliūtis, laimėjęs apdovanojimų. Abu Dabi – 13 metų sportinis žirgas, Latvijos jojamasis, yra M. Galdikaitės nuosavas žirgas, kuriam dėmesio šeimininkė skiria kiekvieną dieną. „Būna, pavargstu po darbo, galvoju, gal pailsėti reiktų. Bet tokios mintys trunka ilgiausiai 10 minučių. Apsisuku ir – į žirgyną“, – kad žirgo priežiūra, treniruotės užima visą laisvą laiką, pripažino Milda. Jos augintinis Abu Dabi – labai meilus, geras žirgas, tačiau, anot raitelės, yra bailiukas, vis kažko išsigąsta, todėl šeimininkės užduotis – jį nuraminti. „Matau, kad Abu Dabi turi potencialo – su juo tikrai dar galime daug ko pasiekti. Amžiaus limito, iki kada žirgai gali startuoti varžybose, nėra – viskas priklauso nuo žirgo sveikatos, formos. Startuoti žirgai pradeda maždaug nuo 4-erių metų amžiaus, varžybose galime pamatyti ir 16-os, ir 20-ies metų žirgų“, – kad Abu Dabi dar turi galimybių atsiskleisti, neabejojo raitelė.
Senjorų dienos centre – bendrystė ir veiklos
Dešimtmetį Kretingos socialinių paslaugų centre veikiančią senyvo amžiaus asmenų dienos globos tarnybą kretingiškiai vadina paprastai – senolių darželiu, mat jame rūpinamasi vienišų asmenų ar tų, kurių artimieji perdien užimti darbuose, priežiūra ir užimtumu dienos metu. Sportuoja, kuria rankdarbius Socialinių paslaugų centro direktorės Danutės Skruibienės žodžiais, šios tarnybos paslaugomis labai patenkinti ir patys senjorai – čia susirenka bendraamžiai, jiems smagu kartu leisti laiką, ir jų artimieji. „Ypač vienišiems žmonėms centras tampa tarsi antraisiais namais, kur jie gali tiesiogiai bendrauti tarpusavyje ir su darbuotojais. Mūsų centras gali priimti iki 25 senjorų, tačiau šiuo metu dėl kovido jį telanko 7–8 žmonės, nes privalome išlaikyti saugų atstumą. Daugumos asmenų amžius – nuo 70 iki 90 metų. Centrą jie gali lankyti 5 dienas per savaitę arba mažiau. Už paslaugas senjorai moka skirtingai, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo gaunamų pajamų“, – kalbėjo vadovė. Senjorų rytas prasideda nuo suneštinių pusryčių, darbuotojos paruošia arbatą, vaišina sausainiais. Žmonės apžvelgia spaudą, dalijasi politikos aktualijomis, mėgsta jas aptarti, diskutuoti, kartu žiūri televizorių. Po pusryčių vieni eina sportuoti, kiti užsiima rankdarbiais – karpo, klijuoja, lipdo, kuria iš siūlų, mezga. Kiekvienai šventei – neseniai Kovo 11-ąjai, dabar Velykoms – ruošia suvenyrus ir išpuošia centro patalpas. Vadovės žodžiais, šios veiklos nėra būtinos, jei žmogus tądien jų nenori ar neturi jėgų. Įrengti miegamieji, kur jis gali pailsėti. Taip pat įrengta virtuvėlė, higienos kambariai.
Pėdos patologiją išduoda batai
„Nereikia laukti, kol pėdos nykštys su kojų pirštais parodys jums špygą“, – šmaikštaudamas patarė medicinos centro „Northway“ Kretingoje ortopedas traumatologas Mindaugas Bakša. Jo kolegos Arūnas Galdikas ir Juozas Bartusevičius paantrino, kad nykščio deformacija – viena dažniausių, kalbant apie pėdos patologiją. Gelbsti tik operacija A. Galdikas ir M. Bakša per metus operuoja nuo 100 iki 200 pėdų, dažniausiai – dėl nykščio deformacijos. Tarp pacientų dominuoja moterys. Aukštakulniai, plokščiapadystė, nepatogi avalynė, genetika – visos šios priežastys nulemia, kad metams bėgant dailiosios lyties atstovėms gali prireikti operacijos. Ortopedų traumatologų pastebėjimu, nemažai daliai pacientų būna laiku nenustatyta plokščiapadystė, nors įvairių padukų nešiojimas būtų galėjęs padėti pakoreguoti pėdos skliautą. Kol žmogus jaunas, organizmas ir čiurnos sąnariai, čiurnakauliai – taip vadinamieji mažieji kauliukai – kompensuoja plokščiapadystę. Sulaukus 50 ir daugiau metų pradeda trukdyti skausmas, tampa vis sunkiau prisitaikyti avalynę, lydi nuolatinis diskomfortas, tada kreipiamasi į specialistą pagalbos. „Tokiais atvejais jau burtų lazdele nepamosi. Jei nori turėti gražias pėdas ir avėti gražią avalynę, vienintelė išeitis – operacija“, – konstatavo M. Bakša. Ar ji sudėtinga? Pasak M. Bakšos, kiekviena operacija yra sudėtinga, nes visada išlieka komplikacijų tikimybė, tačiau, jei savo darbą gydytojas atlieka su malonumu, ir rezultatas būna kitoks. Priklausomai nuo deformacijos naudojamas vienas arba du sraigtai, siekiant atstatyti iškrypusį nykštį. Po valandos trukmės nykščio deformacijos operacijos žmogus jau gali vaikščioti avėdamas specialų batą. Jį, neminant kulno, reikia nešioti keturias savaites. Praėjus 4-ioms ar 5-ioms dienoms po operacijos pacientas jau gali vairuoti automobilį, o po keturių savaičių – džiaugtis tiesiu pirštu. Paciento amžius, piršto deformacija, kaulo kokybė – visa tai svarbu prieš operaciją, norint turėti gražią pėdą. Medikai patartų kreiptis kuo anksčiau, nelaukiant, kol piršto deformacija taps itin pastebima ir, žinoma, sunkiau koreguojama.
Pasak M. Bakšos, sulaukusiems 60–70 metų kai kuriems žmonėms nykščio deformacija būna tokia, kad atrodo taip, lyg nykštys su antru ir trečiu pirštu daro špygą. Tokiais atvejais ir operacijos planavimas, ir pati chirurginė intervencija užtrunka kur kas ilgiau. Tad siūloma nelaukti, kol nykščio atsikišimas taps matomas.
Paviliotas dviejų mūzų – teatro ir Indijos
Aktorius ir TV laidų vedėjas. Pedagogas. Retorikos meistras. Žmogus, besidomintis rytų filosofija, joga ir meditacijomis. Tėvas, kartu su indų tautybės žmona Malini auginantis 3 vaikus. Tokia būtų lakoniška 41-erių iš Klaipėdos kilusio Vytauto Kontrimo dosjė. Kuria kitokiame teatre V. Kontrimas sakė esąs laisvai samdomas aktorius, dirbęs teatre „Cezario Grupė“, TV laidoje „Dviračio žinios“, o šiuo metu – itin populiarioje forumo teatro trupėje „4 Rooms“. „Tai – kitoniškas teatras negu esame įpratę: publika pati siūlo temas ir sprendimo būdus, o aktoriai išpildo. Tai nėra aktorių improvizacija, o būdas išanalizuoti tam tikras situacijas, dažnai – konfliktines. Visada siūloma nauja tema, naujas sprendimas, o tai – ir labai geras postūmis pačiam aktoriui“, – kalbėjo V. Kontrimas. Jis neslėpė, kad jau vaikystėje žinojo būsiąs aktorius, nes su pusbroliais ir pusseserėmis mėgęs vaidinti, dainuoti – būdavęs jų „choro“ dirigentu. Tačiau vėliau nusprendęs – nėr čia ko, reikia pasirinkti rimtesnę profesiją, važinėjęs į įvairias atvirų durų dienas. Bet vis dėlto stojęs į tuometinę Lietuvos muzikos akademiją studijuoti aktorystę. „Ligi tol nelankiau nė meno mokyklos, o šast – ir priimtas. Pats tai priėmiau kaip palaiminimą, kad turiu atsiraitoti rankoves ir nenuvilti dėstytojų“, – tikino pašnekovas. Pedagoginėje veikloje – 16 metų V. Kontrimas mano, kad žmogus, rinkdamasis profesiją, pasirenka tik tam tikrą sritį, tačiau nežino, kur jį nuneš gyvenimo srovė: „Niekad negalvojau, kad būsiu aktorius ir pedagogas.“ O atsitiko taip, kad išsyk po studijų ir ligi šiol jau 16 metų jis dirba ir pedagoginį darbą: dėstė Edukologijos, Vytauto Didžiojo universitetuose, dabar Vilniaus dizaino kolegijoje būsimuosius aktorius ir fotografus moko komunikacijos ir vaidybos pagrindų. Puikiai įvaldęs retorikos meną, 9-tus metus jis to moko ir tuos, kurie nori stiprinti viešojo kalbėjimo įgūdžius. „Šiandien mokėti kalbėti reikia verslui konkurencingame pasaulyje. Žmonės aiškiai jaučia komunikacijos poreikį: kitas gali turėti daug žinių, tačiau nemoka jų įtaigiai pateikti“, – kalbėjo pašnekovas. Jis neslėpė jau galvojęs užsiimti vien privačiu verslu, tačiau priprašytas dar pasiliko pedagoginėje veikloje. „Nors turiu įgyvendinti ir ilgalaikį projektą „3 vaikai ir šeima“, kuris tęsis mažiausiai dar 15 metų“, – juokavo ir papasakojo apie savąjį projektą – savo šeimą.
Statys „Hesburger“ užkandinę ir automatinę degalinę
Kretingoje, prie didžiosios kelių Palanga–Šiauliai–Darbėnai sankryžos, kitapus dabar statomo prekybos centro, ketinama pastatyti dar vieną modernų kompleksą – greito maisto užkandinę „Hesburger“ ir automatinę „Neste“ degalinę. Bendrovės „Neste Lietuva“ tinklo vystymo ir degalinių statybų vadovas Eduardas Milaševič patikino, kad statybai pasirinkę vietą pakeliui į Palangą, įsigydami du gretimus privačius sklypus. Užkandinė bus statoma Putinų gatvėje, einančioje palei kavinę „Kryžkelė“, kertančioje plentą ir vedančioje geležinkelio link. Statytojai įsipareigojo pratęsti šią gatvę apie 100 m, nes į ją ves du įvažiavimai – nuo kelio A11 (Palanga–Šiauliai) ir iš Šventosios gatvės. „Kompleksui žvalgėmės vietos jau senokai, – ilgokai užtrukome, kol įsigijome tuos du sklypus. Pasikeitė apsaugos normų reikalavimai: anksčiau nuo degalinės iki artimiausio sklypo ribos buvo privaloma išlaikyti 50 m atstumą. Dabar pagal specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą nuo degalinės rezervuaro privaloma riba – 10 m, o nuo kolonėlės – 7 m. Mūsų atveju, atstumas iki artimiausio kaimyninio sklypo bus apie 40 m“, – kalbėjo E. Milaševič. Automatinės degalinės plotas – kone 0,2 ha. Dabar, statybos vadovo žodžiais, vyksta projektavimo darbai. Leidimui statybai gauti dar laukiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos pritarimo. „Dvejus metus užtruko, kol gavome leidimą įrengti įvažiavimą nuo kelio Palanga– Šiauliai. Keitėsi teisės aktai: ne tik magistraliniai keliai, bet ir Šventosios gatvė, kaip kelias, priklauso Kelių direkcijai, dar privaloma išlaikyti ir tam tikrus atstumus nuo sankryžos. Vienas įvažiavimas nuo kelio A11 bus įrengtas maždaug už 50 m nuo sankryžos. Kadangi ten jau prisideda nuokalnė, teks užpilti nemažai žemės, sutvarkyti vandens nutekėjimo sistemą“, – pradėtus ir dar būsimus darbus dėliojo E. Milaševič. „Neste“ bus tipinė skysto kuro degalinė, kurioje numatyta prekiauti benzinu 95A ir dviejų rūšių dyzelinu. Pasak E. Milaševič, Lietuvoje jau veikia 76 šio tinklo degalinės, šiuo metu dar statomos 3 – Klaipėdoje, Jonavoje ir autostradoje Klaipėda–Vilnius, ties užeiga „Nikola“, netoli Kryžkalnio. Tačiau ne visos degalinės statomos išvien su suomių tinklo „Hesburger“ užkandinėmis, kurios populiarios Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje. Pašnekovo žiniomis, „Hesburger“ kitame darbų etape kartu su bendrove „Ignitis“ ketina šalimais įrengti ir elektrinę automobilių krovos stotelę.
Žygeiviai slidėmis įveikė 43 kilometrus
Kretingiškis verslininkas Matas Mizgiris, Nidoje įkūręs aktyvų poilsį gamtoje – žygius, buriavimą – propaguojančią įmonę „Irklakojis“, ir pats yra aktyvus žygeivis bei savitos sporto šakos – buriavimo ledrogėmis ir vėjaračiu – daugkartinis Lietuvos čempionas. Praėjusį savaitgalį M. Mizgiris su bendraminčiais surengė aukšto meistriškumo LR ledo jachtų varžybas ant Rėkivos ežero Šiaulių rajone. O, besibaigiant žiemai, su 15-mečiu sūnumi Vykintu per 2 dienas slidėmis įveikė 43 km atstumą iš Kretingos į Stalgėnus Plungės rajone. Buriuoja ant ratų arba pačiūžų Nors pavasarėjant sniegas sparčiai tirpsta, tačiau, pašnekovo žodžiais, ant Rėkivos ežero dar laikėsi 30–35 cm storio ledas. Karantinas pristabdė M. Mizgirio pamėgto sporto entuziastus – pernai lapkritį neįvyko įprastai Nidoje rengiamas nacionalinis vėjaračių čempionatas. Tačiau šįkart susibūrė keliasdešimt entuziastų – aukšto meistriškumo sporto varžybas lauke leidžiama rengti, – M. Mizgiris ir vėl tapo jų nugalėtoju. Buriavimas ledrogėmis ir vėjaračiu, pasak M. Mizgirio, yra panašūs: ledrogėmis buriuojama čiuožiant ant ledo, o vėjaračiu – važiuojant ratais ant kieto pagrindo, tam tinka aerodromai, didesnės aikštelės, pajūrio paplūdimiai. „Ledrogės ir vėjaratis yra vieno gamintojo monotipas: jo konstrukciją sudaro vertikali burė, vairuojama pusiau gulomis, kad būtų kuo mažiau vėjo pasipriešinimo, ir primontuojamos pačiūžos arba ratai. Priklausomai nuo burės dydžio – Lietuvoje įprastai burės ilgis siekia apie 180 cm – galima išvystyti greitį iki 70 km, o su didesne bure – ir iki 120 km. Varžybose laimi ne technika, o sportininko įgūdžiai, esmė yra finišuoti pirmam“, – kalbėjo daugkartinis šios sporto šakos Lietuvoje čempionas. Lietuvoje, patikino M. Mizgiris, šis sportas nėra naujovė: pirmasis ledo jachtų čempionatas ant Kuršių marių įvyko 1927-aisiais, ir sovietmečiu varžybos vykdavo Nidoje, ant Trakų, Šiaulių ežerų. Lietuviai jau dukart surengė pasaulio ęempionatus Nidoje ir Šiauliuose.
|
|
