|
|
|
Vakarų LietuvaPalangos oro uoste prasidėjo rekonstrukcija
Nuo rugsėjo 6-osios 45 dienoms keleiviams ir orlaiviams vartus užvėrė Palangos oro uostas – jo teritorijoje ūžia statybinė technika. Per maždaug pusantro mėnesio bus modernizuota pagrindinė oro uosto aerodromo infrastruktūra: rekonstruoti oro uosto kilimo ir tūpimo, riedėjimo takai, rekonstruotas peronas, atnaujintos inžinerinės bei apšvietimo sistemos. Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio teigimu, oro uosto rekonstrukcijai pasirinktas pats optimaliausias laikotarpis, kuomet baigiasi atostogų pikas, sumažėja keleivių srautas. „Atidėti rekonstrukcijos tikrai negalėjome, nes kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos ciklas priartėjo prie pabaigos, – aiškino D. Čiuplys, paminėjęs, jog kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos laikotarpis paprastai yra nuo 10 iki 15 metų. Palangos oro uoste tako remontas paskutinį kartą buvo atliktas 2007-aisiais, o perono – 1996–1997 metais. Pasak D. Čiuplio, Palangos oro uostas jau turėjo problemų ne tik dėl dangos, bet ir kitų techninių aspektų – atsirado signalinių žibintų sistemos sutrikimų, prastai veikė lietaus nutekėjimo sistema, kas oro uoste yra labai svarbu. Tad, siekiant atitikti griežtus aviacijos saugos reikalavimus ir užtikrinti saugią infrastruktūrą, kuri aviacijai atsigaunant kurtų pridėtinę vertę visam Vakarų Lietuvos regionui, oro uosto rekonstrukcija buvo būtina. Anot Lietuvos oro uostų atstovo, išvengti pajūrio oro uosto uždarymo generaliniam atnaujinimui buvo neįmanoma, nes Palangos oro uoste yra vienas kilimo ir tūpimo takas, o atlikti tokius darbus etapais ir dar veikiančiame oro uoste būtų per daug rizikos.
Įsibėgėjo Šventosios uosto statybos darbai
Šventosios uostas pagaliau sulaukė statybininkų: čia bendrovės „Plungės lagūna“ darbininkai pradėjo Lietuvos Respublikos remiamo Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo projekto „Investavimas į tvarią žuvininkystę“ įgyvendinimą ir vykdo žvejybos infrastruktūros plėtros Šventosios valstybiniame jūrų uoste rangos darbus, kurie turi būti baigti 2022-ųjų rugpjūtį. Vyksta parengiamieji darbai Palangos miesto savivaldybės įmonės Šventosios jūrų uosto direkcija vadovas Arūnas Pranckevičius priminė, jog žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartį su viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „Plungės lagūna“ vykdomuoju direktoriumi Povilu Batavičiumi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė kovo 16-ąją. Tada buvo numatyta, jog darbai prasidėsią gegužę. „Darbai uoste, kuris visas dabar perduotas „Plungės lagūnos“ žinion, prasidėjo gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Iki to laiko vyko parengiamieji darbai: dirbta su dokumentacija, ištaisyti netikslumai, nes projektas buvo parengtas senokai, ir, pavyzdžiui, jame pažymėta, kad teritorijoje augmenijos nėra, o toj vietoj spėjo krūmų priželti. Šiuo metu jau išvalyta aikštelė, pašalinti medžiai ir krūmynai, atvežtas gruntas, vedama lietaus kanalizacija, vyksta kiti žemės darbai“, – pasakojo Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas. Pasak jo, didelių pokyčių dar gal ir nesimato – pokyčiai pamatomi tada, kai prasideda vadinamieji antžeminiai darbai. O kalbant apie darbų tempus ir grafikus kol kas dar irgi sunku ką nors pasakyti, nes dirbama tik porą mėnesių. „Statybininkai žino, ką daro – kartais tenka vienus darbus paforsuoti, kitus atidėti vėlesniam laikui, bet paskui viskas išsilygina. Kiek kalbėjome su rangovų ir techninio prižiūrėtojo įmonės „Kelvista“ atstovais vaizdo konferencijos metu, kol kas viskas vyksta pagal grafikus, taip, kaip numatyta“, – patikino A. Pranckevičius. Būtina baigti iki 2022-ųjų rugsėjo Pasirašydami sutartį, rangovai įsipareigojo per pusantrų metų iki 2022 m. rugsėjo sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti sklypą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Bus pastatytas pastatas, skirtas žvejų valtims, žvejybos įrangai bei pagautam laimikiui laikyti. Siekiant užtikrinti patogų privažiavimą, projekto įgyvendinimo metu bus rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė. Taip pat bus įrengta priekrantės žvejams labai reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje vienu metu galės stovėti apie 50 transporto priemonių. Joje žvejai galės patogiai ir saugiai laikyti ne tik savo automobilius, bet ir priekabas. Įgyvendinus šį Šventosios jūrų uosto statybos etapą, bus ne tik įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, bet ir sutvarkyta bei apželdinta uosto teritorija.
Pristatė pirmą krašte dvikalbę knygą apie Darbėnų žydus
Prisimenant prieš 80 metų Darbėnų miestelyje Kretingos rajone įvykusias masines žydų žudynes, Kretingos muziejuje į knygos „Darbėnų žydai“ pristatymą susirinko neabejingi istoriniams skauduliams ir miestelio bei žydų istorija besidomintys svečiai. Knygoje pasakoja apie Darbėnų žydų praeitį Su pirmosios Kretingos krašte pasirodžiusios dvikalbės knygos turiniu renginio pradžioje svečius supažindino vienas jos autorių ir redaktorių – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas: „Darbėnų žydai“ arba „The jews of Darbėnai“ yra pirmoji mūsų krašte lietuvių-anglų kalbomis išleista knyga, kurioje kalbama apie nedidelio Vakarų Lietuvos miestelio – Darbėnų – žydų praeitį, likimą, supažindinama su iki šiandien išlikusiu šios bendruomenės materialiniu ir kultūriniu paveldu.“ „Didžiausia šiandien pristatomos knygos įkvėpėja yra Darbėnų gimnazijos mokytoja Edita Gliožerienė, kuri ne tik nuolat rūpinasi miestelio žydų bendruomenės atminimo išsaugojimu, bet ir parengė šios knygos projektą, rašė jai straipsnius, subūrė autorių kolektyvą ir atliko svarbiausius organizacinius darbus. Kitas žmogus, kuris labai daug prisidėjo prie šio leidinio, yra angliškojo knygos varianto redaktorius, daugelio jos straipsnių autorius – Emory universiteto Atlantoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) profesorius Erikas Goldsteinas. Be šių žmonių ir jų nuoširdžių pastangų knyga „Darbėnų žydai“ nebūtų išvydusi dienos šviesos“, – gražių žodžių kolegoms – knygos bendraautoriams negailėjo J. Kanarskas.
Ar vartojimo kreditą gali gauti nepilnametis
Rinkoje egzistuoja didelis vadinamųjų „greitųjų“ kreditų pasirinkimas, tad šios paslaugos teikėjai siūlo vienas už kitą patrauklesnes sąlygas įsigyti trokštamą daiktą čia ir dabar. Pagunda nors trumpam pajausti finansinę laisvę vilioja ir nepilnamečius. Apie tai, ar jie galėtų savo vardu paimti vartojimo kreditą ir kokios būtų to pasekmės, savo įžvalgomis pasidalino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė advokato padėjėja Kristina Palienė: – Visų pirma, reikėtų aptarti pačią sąvoką „greitieji kreditai“. Oficialiuose šaltiniuose (įstatymuose, tvarkose) naudojama sąvoka „vartojimo kreditai“. Taigi nei į „greitus“, nei į „lėtus“ vartojimo kreditai oficialiai neskirstomi. Žinoma Lietuvos ekonomistė Rūta Vainienė sąvoką „vartojimo paskola, vartojimo kreditas“ yra apibūdinusi, kaip paskolą, kuri yra „skirta gyventojų vartojimo poreikiams tenkinti, įsigyti automobilį, buitinės technikos, gydytis, ilsėtis. Vartojimo paskolos gavėjui nereikia įkeisti turto, todėl paskolos suteikimo tvarka yra paprasta ir greita, tačiau vartojimo paskolų palūkanos paprastai būna didesnės nei vartojimo kredito.“ Vartojimo kreditus Lietuvoje gali teikti kredito įstaigos (bankai ir kredito unijos), tarpusavio skolinimo platformos ir kitos finansų įstaigos, kurios yra įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, šis skelbiamas Lietuvos banko internetiniame puslapyje. Vadovaujantis Lietuvos banko paskelbtais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 359 oficialūs vartojimo kreditų davėjai, o vartojimo kreditų klientų – beveik 150 tūkst. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme yra įsakmiai nurodyta, kad vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu. Maža to, šiame įstatyme įtvirtintos griežtos normos, draudžiančios netgi skleisti vartojimo kredito reklamą nepilnamečiams skirtose vietose, renginiuose ir kitoje aplinkoje (ugdymo įstaigose; koncertų, sporto, labdaros, paramos renginiuose; teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų demonstravimo vietose ir jų reklamoje; visuomenės informavimo priemonėse ir jų reklamoje; akcijose, konkursuose ir jų reklamoje).
Vydmantuose iškils teniso mėgėjams skirtas objektas
„Jau užsakytos ir kitą mėnesį mus turėtų pasiekti metalo konstrukcijos iš Italijos, kai tik gausime statybos leidimą, pradėsime kloti pamatus, ir vėliausiai Kalėdoms tikimės sulaukti teniso mėgėjų“, – apie numatomą statyti sporto objektą su dviem stalo ir padelio tenisui skirtomis salėmis bei galimybe įrengti lauko teniso kortus kalbėjo telšiškių bendrovės „Emvadara“ komercijos direktorius Arūnas Valantinavičius.
Kolekcijoje – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų autografai
„Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą Vasario 16-osios Akto signatarų parašų. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui nusprendžiau surinkti visus – teberenku dar dabar“, – Palangoje pristatydamas parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ kalbėjo ekspozicijos autorius, Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis.
„Liepų terasos” – naujas gyvenamųjų namų kvartalas Klaipėdoje
Klaipėdiečiams netrukus bus pasiūlyta dar viena galimybė patogesniam gyvenimui – UAB „Liepų terasos” pradeda gyvenamųjų namų kvartalo „Liepų terasos” statybas. Unikalioje miesto geografinėje vietoje šalia Danės upės atsiras moderni nauja gyvenamoji infrastruktūra su poilsio ir laisvalaikio zonomis. Per artimiausius kelerius metus daugiau kaip 4 ha teritorija Arimų g. (buv. Šaulių k.) neatpažįstamai pasikeis: bus statomi jau naujų energinio naudingumo klasių (A+, A++ ir t.t.) gyvenamieji namai su išskirtiniu butų išplanavimu, terasomis, verandomis, balkonais ir lodžijomis, kombinuotais išorės sprendimais iš ventiliuojamų bei tinkuojamų fasadų. Kvartale bus įrengtos krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelės su lauko žaidimų inventoriumi, tamsiu paros metu veiks jaukios apšvietimo zonos. Pagal miesto vystymo planus, šalia naujojo kvartalo ketinama įrengti mažųjų laivų uostelį, net dvi viešojo transporto stoteles, o pagal visą Danės upės krantą – rekreacinę zoną poilsiui su dviračių ir pėsčiųjų takais iš abiejų upės pusių. Numatoma, kad kvartalas bus pusiau uždaro tipo. Įvažiavimo ribojimus valdys patys gyventojai. Automobiliams statyti bus įrengtos ne tik atviros parkavimo vietos, bet ir ribotas skaičius prie kvartalo architektūros derančių stoginių su sandėliukais.
„Terekas“ gamybos apimtis padidino beveik 20 procentų
Kretingoje PET taros, kitų produktų iš plastiko gamybos technologijas kurianti ir parduodanti uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ per pandemiją gamybos apimtis padidino 17,5 proc., užsakymų produkcijai turi daugiau negu metams, planuoja trečią darbuotojų pamainą, baigia kurti apsauginio skafandro gamybos technologiją ir išskėstomis rankomis laukia konstruktorių, IT, kitų specialistų.
Parduoda nuotoliniu būdu Iki pandemijos pas potencialius PET taros gamybos technologijų pirkėjus įmonė siųsdavo pardavimų vadybininkus, kurie per metus vien į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) skrisdavo apie 50 kartų. Per pandemiją „Tereko“ eksportas į JAV, Kanadą išaugo 65 proc. Visi pardavimai šiandieną vyksta nuotoliniu būdu. Kai anksčiau kelią pas potencialius užsakovus pramindavo pardavimų specialistai, dabar galimiems užsakovams veža jūriniame konteineryje sumontuotą, instaliuotą PET taros pūtimo universalią „Flex Blow“ mašiną – mini gamyklą. Klientas savaitę kitą mašiną išbando, padedant „Tereko“ specialistams per nuotolį, interneto ryšiu. Jeigu mašina patinka, įmonė gauna užsakymą šiai technologinei įrangai pagaminti, o bandomoji įranga konteineriu gabenama kitam potencialiam pirkėjui. „Tokią išeitį radome, kai dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos nebeliko pasaulinių parodų, kuriose pristatydavome savo produkciją, karantinas suvaržė keliones tarp valstybių ir jų viduje“, – teigė bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Pasikeitė ir atsarginių detalių klientams tiekimas. Šiaurės Amerikos rinkai skirtos detalės dabar laikomos siuntų kompanijos sandėlyje JAV, iš kur reikalinga detalė klientui žemyne pristatoma per parą. Iki pandemijos detalės buvo siunčiamos tiesiogiai iš įmonės Lietuvoje. Viena universali PET taros pūtimo mašina kainuoja iki 0,5 mln. eurų. Pagal našumą „Flex Blow“ yra 3 tipų, mažesnio, vidutinio ir didžiausio. Skiriasi mašinų išorės dizainas – amerikiečiai jo nori įmantresnio, o štai skandinavams to nereikia. „Užsakymų technologinei įrangai turime daugiau negu metams, kai iki pandemijos 2–3 mėnesiams būdavo“, – išaugusia produkcijos paklausa pasidžiaugė įmonės vadovas. „Terekas“ šiandieną savo produkciją parduoda į 27 pasaulio šalis.
Prie Kretingos – garsiausias kuršių archeologinis kompleksas
Važiuojant per Kretingą Klaipėdos link, išsyk už Bajorų gyvenvietės pasukus į dešinę, žvyruotas kelias už 1 km atveda prie Ėgliškių-Andulių piliakalnio, kur stovėjo Kretingos pilis, Livonijos ordino sudeginta 1263 m. Tačiau mūsų protėviai šiose apylinkėse gausiai apsigyveno dar pirmaisiais amžiais prieš Kristų, – tai liudija greta aptiktas kapinynas ir pilkapiai, kurie išvien su pilimi ir priešpiliu, gyvenviečių liekanomis ir alkakalniu sudaro didžiausią ligi šiol ištyrinėtą ir Europoje žinomiausią kuršių žemės archeologinį kompleksą. Ėgliškių-Andulių kompleksą tyrinėjusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslų daktarė Audronė Bliujienė patikino, kad šis archeologinis kompleksas išsiskiria itin plačia chronologine aprėptimi – nuo ankstyvojo geležies amžiaus iki XIII a., kol buvo sudeginta pilis. „Vien kapinynas užima 2,62 ha plotą. Archeologinių tyrimų duomenys rodo, kad jame žmonės buvo laidojami visą tūkstantmetį – nuo II iki XIII a.: II–VIII a. mirusieji laidoti nedeginti, o nuo IX a. iki XIII a. jau vyravo mirusiųjų deginimo paprotys. Netoliese yra kitas įdomus romėniškojo laikotarpio – nuo II a. iki Kristaus – kapinynas su degintinais kapais urnose. Romėniškojo laikotarpio ir didįjį kapinynus skiria nemažas atstumas“, – Kretingos muziejuje surengtoje mokslinėje konferencijoje „Kretingos rajono archeologiniai tyrinėjimai ir perspektyvos“ kalbėjo A. Bliujienė.
Rekonstruoja nenudailintą pokario istoriją
1947-ųjų gegužė. Notėnų bažnyčoje vyksta pamaldos. Į jas netikėtai įžengia 15 ginkluotų partizanų, deda ginklus į šoną, išsitraukia rožančius, maldaknyges ir su visais meldžiasi. Po pamaldų „miško broliai“ surengia kaime vakaronę su trankia muzika ir šokiais, į kuriuos pakviečia jaunimą ne tik iš Notėnų, bet ir – Salantų, Platelių, Mosėdžio, o sutemus dingsta iš kaimo. Saugumas tai suuodžia tik kitądien. Tokį šokiruojantį vaizdą praėjusį savaitgalį Notėnuose atkartojo ir nufilmavo kuršių ir partizanų istorija bei rekonstrukcija besidomintys bendraminčiai, susivieniję į nevyriausybines organizacijas „Ceklio kuršiai“ ir „Pilsots“. Partizanų troboje – pokario muziejus Vienas aktyviausių šių organizacijų idėjų generatorių – „Ceklio kuršiai“ vadovas salantiškis Aurimas Rapalis. Kartu su Kaišiadoryse gyvenančiu profesionaliu kariu Jonu Laurinavičiumi prieš kelerius metus sumanė pastarojo motinai vilnietei Romualdai Laurinavičienei priklausančios šimtametės jos senelio, garsaus salantiškio vaistininko Prano Mikutos trobos viename gale įkurti partizanams skirtą ekspoziciją ir pavadino ją Partizanų troba. Beje, šioje sodyboje dešimtmetį yra gyvenęs ir salantiškių giminaitis rašytojas Algimantas Mikuta. „Atvėrėme balkius – palikome rąstus, senoviškai pravedėme elektros laidus, kad atrodytų kuo autentiškiau – norėjome, kad aplinka detalėmis ir simboliais primintų pokarį. Visų pirma iš Ypatingojo archyvo, Kretingos muziejaus, darbėniškio kraštotyrininko Stanislovo Burbos archyvo čia atkeliavo „Kardo“ rinktinės, veikusios Žemaitijoje – Kretingos, Kartenos, Darbėnų, Platelių, Salantų, Mosėdžio, Skuodo, Endriejavo, Kulių, Palangos apylinkėse – fotografijų parodos“, – pasakojo A. Rapalis. Sugrįžo ir radiniai – granatos žiedas ir gilzės – iš 2019-aisiais išvien su vilniečiais archeologais „Ceklio kuršių“ atliktų žvalgomųjų Platelių kuopos bunkerio aplinkos tyrimų. „Šie radiniai 1950-ųjų gruodžio 10 dieną kainavo 3 jaunų partizanų ir jų vado Igno Žabinsko-Auklėtojo gyvybes. Tie jauni 18–19 metų vyrukai buvo „kieti“ – liko paskutiniai, jiems siūlė pasiduoti, bet jie ėjo iki pergalės. Toje vietoje pastatėme jiems paminklą“, – rodydamas bunkeryje aptiktas nuotraukas, pasakojo A. Rapalis.
|
|
