|
|
|
Vakarų LietuvaStiprinant vartotojo teisių apsaugą – nauji įpareigojimai pardavėjams ir paslaugų teikėjams
Šiais metais įsigaliojo nemažai naujų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų, kurie, tikimasi, padės dar labiau sustiprinti vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje. Tarp reikšmingiausių naujovių – pareiga pardavėjams ir paslaugų teikėjams atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, informuoti ginčus nagrinėjančią instituciją apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, įgyvendinama nauja dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema. Nuo šių metų vartotojų teisių apsaugos srityje įsigaliojo nemažai pakeitimų, taigi aptarsiu tik pačius reikšmingiausius. Nuo šiol pardavėjai, paslaugų teikėjai privalės atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai sprendimas priimamas vartotojo naudai, t. y., kai patenkinami vartotojo reikalavimai. Jei vartotojo reikalavimai patenkinami iš dalies, tuomet ginčo nagrinėjimo išlaidas verslininkas turės atlyginti proporcingai tai patenkintų vartotojų reikalavimų daliai. Įstatymų leidėjas tikisi, kad šie pokyčiai paskatins pardavėjus, paslaugų teikėjus kilusius ginčus su vartotojais išspręsti taikiai tarpusavyje. Dar vienas svarbus pakeitimas – atsirado pareiga pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai. Taip pat ginčus nagrinėjančiai institucijai abi ginčo šalys privalės pranešti apie situaciją, kad yra pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme prašant nagrinėti ginčą iš esmės.
Kuria unikalias medžiagas, galinčias sukelti technologinę revoliuciją
Iš Kretingos kilusi technologijos mokslų daktarė Renata Butkutė – pasaulinio lygio medžiagų inžinerijos specialistė, su mokslininkų komanda kurianti unikalias medžiagas – bismidus. Šioje mokslo srityje Lietuva patenka į pasaulio lyderių trejetuką. Bismidai, pasak mokslininkės, pasižymi ypatingomis savybėmis, ir galimybė juos panaudoti yra tokia plati, kad gali sukelti technologinę revoliuciją, ypač – medicinoje. R. Butkutė pasidalijo žiniomis apie bismidus, kur ir kaip jie panaudojami. Papasakojo ir apie save, kaip tapo mokslininke, mintimis vis grįždama į savo gimtąjį kraštą. – Šalyje ir pasaulyje jūsų komanda išgarsėjo kurdama novatoriškas medžiagas – bismidus. Apibūdinkite, kas tai yra ir kur jie panaudojami? – Bismidai yra medžiagų inžinerijos pavyzdys, kai gerai žinomus puslaidininkius papildome kitais cheminiais elementais ir gauname naujus, įspūdingų savybių junginius. Bismidai – kambario temperatūros junginiai, šiek tiek mažiau jautrūs temperatūrai, o tai leidžia tikėtis, kad prietaisams nereikės ypatingų šaldymo ir tikslios temperatūros stabilizavimo sistemų. Tai ir yra pagrindiniai bismidų pranašumai. Kadangi pažanga juda prietaisų miniatiūrizavimo linkme, visus technologinius kristalų gamybos ir prietaisų formavimo procesus turime apsaugoti nuo įvairių aplinkoje esančių dalelių ir žmogaus sukeliamos taršos. Vengiant taršos ir siekiant minimalaus broko, kristalai ir prietaisai gaminami švaros zonoje, kuri yra sterilesnė negu operacinė. Technologai, dirbantys šioje zonoje, apsirengia specialiais vienkartiniais kombinezonais, dėvi pirštines ir apsauginius akinius. Patalpose yra įrengiama speciali ventiliacijos, temperatūros ir drėgmės palaikymo sistema. Netgi gesinimas vyksta helio dujomis. Siekiant dar labiau sumažinti taršos įtaką, sluoksniuotos struktūros, kurios sudaro prietaiso ar komponento esmę, yra gaminamos vakuuminiuose reaktoriuose, vakuumo lygiu artimesniais kosmosui negu mus supančiai aplinkai.
Perbraižė Palangos paplūdimių schemą
Nuo šių metų norintys saulės voniomis pasimėgauti nuogi tai legaliai galės daryti ne tik Šventojoje, bet ir Nemirsetoje – čia, nuogalių prašymu, įteisintas nudistų paplūdimys, taip pat skirta vietos poilsiautojams su augintiniais. Palangos miesto savivaldybės tarybos nariams pritarus, patvirtinta nauja penkių kurorto paplūdimių schema, į ją papildomai įtraukiant pajūrio ruožą Nemirsetoje. Ši piečiausiai kurorto savivaldybės teritorijoje esanti Baltijos pakrantė priklauso Pajūrio regioniniam parkui, tad ir paplūdimys, apimsiantis teritoriją nuo Palangos miesto ribos iki regioninio parko teritorijos ties Ąžuolų g. tęsiniu, pavadintas Pajūrio regioninio parko vardu. Naujasis paplūdimys suskirstytas į dvi zonas: nuo pietinio Nemirsetoje esančio privažiavimo prie jūros 300 m teritorija skirta pliažui, kuriame galima lankytis su gyvūnais, dar 300 m pajūrio juostos piečiau šio pliažo skirta nudistams. Tarybos posėdžio metu priminta, kad buvo gauta ne viena peticija iš poilsiautojų su prašymu įrengti nudistų paplūdimį Nemirsetoje, tačiau kitoje vietoje, gerokai šiauriau, ties Klaipėdos pl. ir Vytauto g. sankirta. Tačiau vietos gyventojai tam prieštaravo, tad vieta nudistams skirta piečiau, atsižvelgiant dar ir į tai, jog būtent ten bus įrengtas papildomas postas gelbėtojams, pasirūpinsiantiems poilsiautojų saugumu abiejuose naujuosiuose paplūdimiuose. Nauji gelbėtojų postai atsiras ir Kunigiškių bei Šventosios šiauriniame paplūdimyje. Artimiausiu metu bus papildomai nustatytos aktyvaus laisvalaikio zonos visuose Palangos paplūdimiuose, o pietiniame Šventosios paplūdimyje bus skirta vietos poilsiautojams su augintiniais. Kalbant apie paplūdimius ir jų infrastruktūrą, buvo prisiminta, kad ne pirmi metai Šventojoje veikiantys vyrų, moterų ir nudistų pliažai vis dar neturi tualetų, tad tuo pačiu teirautasi ir dėl sanitarinių mazgų Nemirsetoje. Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, šiuo klausimu bendrauta su Aplinkos ministerijos atstovais. „Sprendimai jau pakeliui, sanitarinių mazgų prie paplūdimių plėtra prasidės, o iki šiol jų negalėjome statyti, nes neleido teisės aktai“, – paaiškino Š. Vaitkus. Į tarybos narių klausimus, kaip rengiamasi spręsti problemą dėl privažiavimo prie naujųjų paplūdimių Nemirsetoje – gal reikėtų įvesti abonementus, kuriuos įsigiję šuniukus ir kitus augintinius į pajūrį automobiliais atsivežę poilsiautojai galėtų, tarkim, pusvalandį ar valandą ten stovėti, meras atsakė, kad šiuo klausimu bus tariamasi Eismo saugumo komisijoje: gal atsiras kelio ženklai, leisiantys ribotą laiką tam pritaikytose paplūdimių prieigose pastatyti automobilius.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Žemės ūkio ministras aplankė Žemaitijos ūkininkus
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį praleido Žemaitijoje. „Mano tikslas buvo savo akimis pamatyti, įsitikinti, kuo šiandien alsuoja šio krašto ūkininkai, kokios jų aktualijos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis. Į Kretingą – iš kaimyninio Skuodo Į Kretingą ministras atvyko iš Skuodo rajono, pabuvojęs augalininkystės ūkyje Gedrimų kaime ir gyvulininkystės ūkyje Ivoniškėje. Gedrimuose 300 ha augalininkystės ūkį plėtojantys Živilė ir Andrius Narmontai augina žieminius ir vasarinius kviečius, žirnius, dalyje žemės – sėklinius motiejukus, baltuosius dobilus, garstyčias. O broliai Remigijus ir Ringaudas Kaniavos Ivoniškės kaime laiko karves ir telyčias, pasistatė naują, modernią, robotizuotą fermą.
„Žaviuosi abiejų šių jaunų šeimų požiūriu į tai, ką jie daro, ką kuria, ką planuoja ateityje“, – paklaustas, kokių minčių jam sukėlė viešnagė Skuode, teigė K. Navickas. Jis neslėpė išgirdęs ir problemų, kurios daugiausia kylančios dėl biurokratijos ir pareigūnų galimos nekompetencijos, vėlavimo vertinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ūkininkų pateiktus projektus. O Kretingos rajone K. Navickas pirmiausia užsuko į prieš trejus metus Laukžemėje palangiškių brolių Andriaus ir Vytauto Gedvilų įkurtą „Prieskonių jūrą“. „Vytautą dabar atgal į Norvegiją esam išsiuntę, kad mus išlaikytų, pinigų susimokėti už elektrą ir šildymą uždirbtų, nes gruodžio sąskaitos išgąsdino kaip reikiant“, – juokavo šiltnamyje svečią pasitikęs Andrius. Jis ir pats15-a metų yra dirbęs Norvegijoje, per tą laiką pavykę užmegzti ne vieną naudingą pažintį su vietiniais ūkininkais, tarp jų – su specialistais, auginančiais prieskoninius augalus. Broliams Gedvilams ir nuo vaikystės su jais kartu Palangoje augusiam Mindaugui Milašiui kilo idėja tokį pat verslą „nuo nulio“ pradėti Lietuvoje. Ministrui įspūdį padarė, kad 800 kv. m plotą užimantis šiltnamis bei įranga į Laukžemę „perkelta“ iš Norvegijos – vyrai patys nusiardė ir už simbolinę kainą visa tai įsigijo iš ten veiklą nutraukusių ūkininkų. Šie, sužinoję lietuvių planus, tik dar labiau padrąsino, negailėjo patarimų, kaip teisingai ūkininkauti, kad prieskoninius augalus būtų galima auginti ne tik pavasarį ir vasarą, bet ištisus metus.
Apie geografą, kuris savo gimtadienius įprasmina nubėgtais kilometrais
„Jei gali eiti – niekada nevažiuok ir jei gali bėgti – niekada neik! – tai palangiškio pedagogo, bėgimo entuziasto Egidijaus Šalkauskio gyvenimo kredo. – Kodėl tokį pasirinkote? Kodėl manote, kad taip geriau? – Nuostabu, kai gali judėti savo kūno varomas. Kai kiekviena kūno ląstele jauti, kad gyveni, kvėpuoji, pro akis bėgantys vaizdai lavina vaizduotę, o širdies tuk tuk vis dar sako „šiam pasauly dar pabūk“. Kodėl taip manau? Kartais gyvenime nutinka, kad gali prireikti ir važiuoti, ir būti vežamam. Tad, kol pats gali mėgautis judėjimo laisve, – mėgaukis! – Kada „susidraugavote“ su sportu? Ar propaguojate sveiką gyvenseną apskritai? – Su sportu „draugai“ esame nuo tada, kai iš vaikštynės pakilau ir supratau, kad kojos duotos judėti ir pažinti pasaulį. Futbolo kamuolio gainiojimai, tolimi pasivaikščiojimai nuo namų... vėliau išmokau minti dviratį, žiemos metu – šliuožti slidėmis, vėjo švilpesį ausyse ir greičio pojūtį pajausti pačiūžomis lekiant per užšąlusius laukus. O kur dar ledo ritulys, stalo tenisas, plaukimas kūdrose ir upėse... Su sveika gyvensena nesu susipykęs. Kartais būdavau radikalus – daug judesio ir tik augalinis maistas, lįsdavau į eketes ežeruose, buvau dažnas „Palangos ruonių“ žiemos maudynių dalyvis. Dabar į ledinį vandenį nepuolu, o valgau tai, ką noriu, tik po to už skrandžio malonumus „atsiskaitau“ bėgimo trasose... Jei koks cepelinukas, tai jo „kaina“ – 3–5 km. – Ar esate ir kilęs iš Palangos? – Esu kilęs iš gilios Žemaitijos, kur daug miškų, laukų, kalvų. O Palangoje irgi jau ne naujokas, artėju prie 30-mečio. – Kas lėmė apsisprendimą tapti pedagogu? Ką esate baigęs?
– Dar vaikystėje daug laiko praleisdavau mokyklos bibliotekoje, kur manęs laukdavo nuostabus žinių pasaulis. Semdavau žinias ir dėliodavau į „lentynėles“ smegenyse: gal pravers, gal kam kitam patarsiu. Patiko kalbos, tarptautiniai žodžiai, faktai apie valstybes, gamtą, augaliją, gyvūniją. Ir va taip gyvenime susidėliojo, kad tapau geografijos mokytoju, nulėkęs į Šventaragio slėnį, į VPU (Visiems Patinkantį Universitetą), jei rimtai, – Vilniaus pedagoginį.
Svarbiausia šiuolaikiniam žmogui – patogumas
Senieji kretingiškiai gerai atsimena, kad ties plentu Šiauliai–Palanga, kur dabar kuriasi, plečiasi ne tik individualių namų kvartalas, bet ir daugybė verslo objektų, kažkada ganėsi karvės ir vešėjo miestelėnų daržai. Dabar vaizdas ties keliu, kuriuo didelė dalis Lietuvos pasiekia Palangą, pasikeitęs iš esmės. Pravažiuojantysis čia dabar gali užsukti net į du prekybos centrus, apsipirkti smulkiųjų verslininkų paviljonuose, apsistoti nakvynei, skaniai pavalgyti, jei ištiko bėda – susiremontuoti mašiną. Prieš trejus metus šalia kelio Šiauliai–Palanga beveik 200 kv. m ploto STIHL centrą įkurdinęs Antanas Litvinas sakė nė neabejojęs ir vietos naujai savo parduotuvei ieškojo būtent paplentėje. „Turėjau patirties, kad dirbti šalia judrios gatvės – didelis pranašumas: žmonės tave gerai mato, lengviau privažiuoti, ypač, jeigu yra, kur pasistatyti automobilį“, – A. Litvinas, prekybos ir serviso žoliapjovėmis, miško-sodo įrankiais, kita technika vystantis jau per 20 metų, ankstėliau taip pat dirbo toje pačioje gatvėje, netoli Kretingos miškų urėdijos, tad patyrimo, ko žmonėms reikia, turėjo, kas ir pravertė ieškant naujos vietos. O ši buvo būtina, mat padidėjo žmonių srautai, verslas plėtėsi, reikėjo vietos ir prekėms, ir serviso paslaugoms teikti. Žemės sklypą šalia plento Šiauliai–Palanga verslininkas pirko per aukcioną iš valstybės. Žemės sklypus šalia jo ir kiti verslininkai pirko tokiu pačiu būdu. „Viskas mums gerai – neturėjome kažkokių išskirtinių problemų, tarkim, dėl infrastruktūros ar kitų, tik popierių tai tikrai buvo gausybė. Kas su tuo ir dabar susiduria, būna, patarimo klausia, kaip viską susitvarkyti“, – kalbėjo A. Litvinas, kurio pastebėjimu, tai, kad paplentėje kuriasi vis daugiau verslo objektų, dar ne pabaiga – vietos yra, tereikia geros idėjos.
Klaipėdos miesto ligoninių vadovai kreipiasi į visuomenę
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus ir Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas paskelbė kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą, Klaipėdos miesto savivaldybės merą ir tarybos narius, Vakarų Lietuvos regiono gyventojus. „Pastaruoju metu kai kurie politikai – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai pasisakymuose žiniasklaidoje klaidina Vakarų Lietuvos gyventojus, kad Klaipėdos mieste esančiose ligoninėse nebebus teikiamos arba neteikiamos aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, todėl jie priversti ieškoti pagalbos Vilniaus ar Kauno universitetinėse klinikose. Apgailestaujame dėl neteisingai kai kurių asmenų skleidžiamos informacijos ir jos naudojimo kitais, ne pacientų naudai skirtais tikslais. Atkreipiame visų dėmesį į tai, kad, įvedus sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką, ligoninių sveikatos priežiūros paslaugos neskirstomos į antrines ar tretines (antrinį ar tretinį lygį). Toks skirstymas išlikęs tik ligoninių licencijose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ir Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikose koncentruojamos ypač sudėtingos ir retų ligų sveikatos priežiūros paslaugos – organų transplantacija, didelės apimties nudegimai, kūdikių operacijos, labai sudėtingų ir retų kraujo bei kitų onkologinių ligų, įkurti labai retų ligų referentiniai centrai. Juose dabar gydomi ir ateityje bus gydomi visos šalies pacientai. Steigti dar trečią šių profilių diagnostikos ir gydymo centrą netikslinga nei ekonomiškai, nei finansiškai.
Augina pamainą „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinei
Kretingos krepšinio klubo komandai „Kretinga“, treniruojamai Arimanto Mikaločiaus, praėjusį sezoną laimėjus Regionų krepšinio lygos (RKL) nugalėtojų vardus ir šį sezoną debiutavus „7bet-NKL“ (Nacionalinėje krepšinio lygoje), RKL B diviziono A grupėje debiutavo ir būsimoji „Kretingos“ pamaina – Kretingos sporto mokyklos jaunuolių komanda, treniruojama Aurimo Ivanovo. „Idėja brendo senokai – visi treneriai gerai supranta, kad dublerių komanda, arba kitaip tariant vyrų krepšininkų rinktinės pamaina turi užaugti“, – A. Ivanovas teigė, kad kretingiškiai, priėmę tokį sprendimą, nėra pirmieji: dublerių komandas tarp miestų ir rajonų klubų turi Šiauliai, Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokykla, Raseiniai, o ką bekalbėti apie stiprius Lietuvoje gerai žinomus Vilniaus ir Kauno klubus. Jo vadovaujama komanda, kurią pastiprino du kolegos Vytauto Šližiaus treniruojami vaikinai, – viena jauniausių RKL B divizione ir užima paskutiniąją turnyrinės lentelės poziciją. Su šia komanda A. Ivanovas jau trečius metus varžosi Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), kurioje rezultatai pastebimai gerėja. „Mūsų tikslas RKL – iškovoti bent vieną pergalę, kas tikrai pakeltų nuotaiką ir motyvaciją“, – kalbėjo jaunuolių treneris, kurio auklėtiniai pirmą krikštą RKL patyrė rungtyniaudami su Kauno „Žalgirio-III“ komanda: pralaimėta 50 taškų skirtumu, ir, matyt, kretingiškiams buvo nelemta startuoti su silpnesniais varžovais. „Nežiūrint, kad taip skaudžiai pralaimėjome, vaikinams pavyko nugalėti savo nerimą, įkvėpti save žaidimui“, – A. Ivanovas akcentavo, kad 15–16 metų jaunuoliams yra sunkoka pasipriešinti vyrų komandoms, kurios yra pranašesnės ūgiu, fizine jėga, greičiu, žaidybine patirtimi.
Baigėsi pranciškoniškas prakartėlių konkursas
Tradiciškai, minint Trijų Karalių iškilmę, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje buvo paskelbti šalies pranciškonų brolijos penktąkart surengto prakartėlių konkurso nugalėtojai, tarp kurių buvo ir kretingiškės Odeta Paulauskaitė ir Luknė Gaidjurgytė. Prakartėlių konkursą Lietuvos pranciškonų brolija organizavo praėjusį gruodį: pavieniai parapijiečiai, bendruomenės, o ypač – šeimos su vaikais ir mokiniai buvo raginami kurti prakartėles iš įvairių medžiagų, skatinat panaudoti ekologiškas gamtines medžiagas. Jų darbais ligi Kalėdų galėjo pasidžiaugti parapijiečiai, o vėliau atrinktos originaliausios jų buvo išgabentos į Vilnių, pranciškonų brolijos centrą. Pasak Vilniaus Bernardinų parapijos klebono Evaldo Darulio, bendruomenių, švietimo įstaigų atstovai bei pavieniai kūrėjai suvežė per 20 prakartėlių, sukurtų iš popieriaus, molio, vilnos, šiaudų, medienos bei kitokių medžiagų, iš kurių ir buvo skelbiamos nugalėtojos. E. Darulio žodžiais, pagrindinis prakartėlių konkurso tikslas – prisiminti tikrąją Kalėdų prasmę, suburti šeimas, bendruomenes pabūti kartu. --- Pranciškoniško prakartėlių konkurso nugalėtojai: Ekologiškiausia prakartėlė – Laimutė Kraukšlienė, Marijampolė. Gražiausios kompozicijos prakartėlė – Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“. Originaliausios medžiagos prakartėlė – Odeta Paulauskaitė, Kretinga. Autentiškiausia prakartėlė – Katalikiškas aktyvaus laisvalaikio klubas „Saltus“, Vilnius. Žaismingiausia prakartėlė – Luknė Gaidjurgytė, Kretinga. Konkurso nugalėtojos – Ugnė Kisnieriūtė ir jos mama, Marijampolė.
„Pajūrio naujienų“ informacija
Kretingos grupinio gyvenimo namuose – įkurtuvių nuotaikos
Šį sausį užbaigta dvejus metus trukusi grupinio gyvenimo namų statyba Kretingos mieste, viename prestižiškiausių privačių namų kvartale Grafų Tiškevičių gatvėje. Iš išorės tai – šiuolaikiškas pastatas, tik jame gyvens ne viena šeima, kaip įprasta, o 10 asmenų su nežymia psichikos negalia, tie, kuriems tereikia minimalios specialistų pagalbos, kad patys pradėtų visavertį gyvenimą. Projekto vertė – 300 tūkstančių Grupinio gyvenimo namai – tai Padvarių socialinės globos namų padalinys, arba pirmoji kregždė Kretingos rajone, įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą socialinės globos pertvarką. Šio ministerijos projekto bendra vertė su sklypu ir pastatu – 300 tūkst. Eur. Šiuose namuose jau visiškai pasiruošta priimti pirmuosius gyventojus – įrengtos patalpos, surinkti baldai, sutvarkyta aplinka. Pastate įrengti 2 dviviečiai ir 6 vienviečiai kambariai, 4 higienos kambariai, bendra virtuvė ir svetainė. Manoma, kad gyventojai čia įsikurs vasario pradžioje, tačiau, pasak Padvarių socialinės globos namų vadovės Rimos Narmontienės, dar tebevyksta dokumentų derinimas su rangovais – Telšių bendrove „Napsita“. Grupinių gyvenimo namų plotas – 246 kv. m, kiemas išklotas trinkelėmis, sklypas aptvertas tvora. Susitvarkyti, gaminti valgyti, rūpintis daržu ir šiltnamiu, kuriuos ketinama užsodinti šį pavasarį, nuolatiniams gyventojams talkins 5 darbuotojai – socialinis darbuotojas ir 4 padėjėjai.
|
|
