Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Sosnovskio barščiai – įspūdingai atrodantys augalai, bet ne mažiau įspūdinga ir jų daroma žala.

Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 550 svetimžemių augalų rūšių, 45 jų yra invazinės, dar apie 60 – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Šalies pavojingiausių invazinių augalų sąrašo vedlys – Sosnovskio barštis. Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir mūsų sveikatai, žemės ūkiui, kitoms ekonomikos šakoms. Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, kuri kasmet siekia apie 12 milijardų eurų nuostolių.

Gražus, bet labai piktas

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėja Gitana Sidabrienė patarė apsidairyti, ar aplinkui nėra Sosnovskio barščių, nes gegužė dar labai tinkamas metas kuo skubiau ir atkakliau naikinti šį įsibrovėlį, o kova gali užtrukti ir kelerius metus.

Kas bent kartą nukentėjo nuo Sosnovskio barščio, ilgai prisimins ne tik jo įspūdingą išvaizdą, bet ir ne mažiau įspūdingą žalą sveikatai – baisius, ilgai ir sunkiai gyjančius odos nudeginimus. Jautresniems asmenims ar mažiems vaikams šie pakenkimai gali būti net mirtini, nes visas augalas kaupia ypač stiprų alergeną furanokumariną. Augalo sultyse esančios medžiagos saulėje įjautrina odą ir sukelia I–III laipsnio nudegimus. Susidariusios vandeningos pūslės plyšta, sunkiai gyja arba atsiranda rudų, ilgai išsilaikančių pigmentinių dėmių. Gyvūnų šio augalo sultys taip nenudegina, nes jų odą saugo plaukai.

Atkeliavo ir „pamiršo“ išeiti

Siekdama pagerinti apsirūpinimą maistu, tuometinė Sovietų Sąjungos vyriausybė įsakė mokslininkams sukurti metodiką, kaip šį daug žaliosios masės užauginantį augalą panaudoti ūkinių gyvūnų pašarų gamybai. Tuo tikslu nuo praėjusio šimtmečio vidurio Sosnovskio barščiai pradėti auginti Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

Lietuvoje aštuntojo dešimtmečio pradžioje tokie bandymai atlikti Kauno, Švenčionių ir Vilniaus rajonų ūkiuose.

Tačiau Sosnovskio barščių pašarais šeriamų gyvulių mėsa ir pienas įgijo labai nemalonų skonį, todėl tolesnis šio augalo pritaikymas žemės ūkio reikmėms visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje tapo bevertis.

Bet dėl savo impozantiškos išvaizdos barščiai greitai išpopuliarėjo tarp sodininkų ir bitininkų, kurie manė augalą esant labai medingą, tik, pasirodo, ir bitėms augalas nuodingas. Deja, Sosnovskio barštis „pergudravo“ visus savo patronus ir po poros dešimtmečių sparčiai ir nevaldomai išplito.

Savaime Sosnovskio baršc?iai veši Šiaurės Kaukaze ir Vakarų Užkaukazėje. Šis salierinių šeimos augalas nereiklus dirvožemiui, auga įvairiuose dirvonuose, pievose, pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse, krūmynuose, šaltiniuotuose šlaituose, kartais net pelkėse. Palankiomis sąlygomis gali užaugti iki kelių metrų aukščio.


Kuria išsvajotus namus ir darbo vietas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2024-05-07

Jurgita ir Mindaugas Bružai savo gyvenimą ir verslą kuria Lazdininkų kaime Kretingos rajone.

Nedideliais, tačiau tvirtais žingsniais, viską gerai apgalvodami, 35-erių metų Jurgita ir 41-erių Mindaugas Bružai savo išsvajotus namus, tuo pačiu – ir verslą, kuria Lazdininkų kaime Kretingos rajone. „Taip jau nutiko, kad Bružai įsigijo seną Bružų sodybą“, – sutapimą paminėjusi Jurga teigė, kad jie su vyru gyvenimo kaime nebijo.

Ji tęsė mintį: „Vyras iš Telšių, nuo mažens išmokytas dirbti įvairius darbus, visada mamai, mano anytai Aleksandrai Bružienei padėdavęs dirbti žemės darbus, aš – iš ūkininkų šeimos, dar ir dabar mano tėvai Irena ir Jurgis Petkai Lenkimuose Skuodo rajone vysto pieno ūkį. Lazdininkai mums bus jau treti namai, ir čia mus atvedė platesnių erdvių ir gamtos, gryno oro poreikis.“

Įsigijusi sodybą Lazdininkuose jauna šeima, auginanti 7-erių Motiejų ir 5-erių Uršulę, per pastaruosius kelerius metus nuveikė tikrai daug: lauko akmenimis, kurių prireikė dešimtimis tūkstančių tonų, išgrindė grindinį, surentė pirtį, kuri, sakė, skirta tik šeimos ir artimų žmonių, draugų poreikiams. Iškasė du tvenkinius, didesniajame, 13 arų ploto, įveisė žuvies, kitas, mažėlesnis, gelbsti sausinant sodybą. Sutvarkė aplinką ir laukia sužaliuojant dukrai pasodintos liepos, o sūnui – ąžuolo, pirmuosius žiedus išskleidė kuriama sakurų alėja, sukurta vaikų žaidimo erdvė.


Demografiniai rodikliai rodo, kad esame viena labiausiai senstančių šalių Europoje. Lietuvoje bene penktadalis gyventojų – 65-erių metų amžiaus ir vyresni, o 2050 metais, spėjama, net trečdalis visuomenės bus senyvo amžiaus žmonės. Senėjimo tendencija kelia nemažai iššūkių. Vienas jų – iki šiol vis dar neišspręsta senelių globos namų trūkumo problema. Tikėtasi, kad eiles į senelių globos namus padės sutrumpinti pradėtos teikti socialinės paslaugos į namus, tačiau dabar specialistai vienbalsiai patvirtina, jog problema niekur nedingo.

Situacija negerėja

Senstant visuomenei vis daugiau asmenų tampa reikalingi pagalbos kasdieniame gyvenime. Neišvengiamai kiekviena šeima anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu, kaip tinkamai pasirūpinti vyriausiuoju nariu, kuriam dėl sumažėjusių gebėjimų ar sveikatos sutrikimų prireikia kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų.

Šiuo metu tokiems asmenims siūlomos kompleksinės paslaugos namuose, tačiau jas teikiančios įstaigos taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais: trūksta socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų, taip pat – transporto ir kitų resursų, kad būtų galima reguliariai lankyti kiekvieną šios paslaugos reikalingą senolį, gyvenantį kad ir atokiausiame rajono pakraštyje.

Savivaldybės dabar vienbalsiai sutinka, kad integralios pagalbos namuose paslauga neišsprendė problemos, kaip to tikėtasi iš pradžių: ne visus senolius įmanoma lankyti reguliariai, be to, silpstant sveikatai dažnam jų prireikia nuolatinės globos ir priežiūros 24 valandas per parą.

Akivaizdu, kad šeimos nariai paprastai negali kiaurą parą rūpintis senyvo amžiaus šeimos nariais, todėl vis dažniau tokiose situacijose jau ir lietuvių akys krypsta į senelių globos namus. Paradoksas: kažkada tokios įstaigos vertintos neigiamai, o dabar jos nebesutalpina visų norinčiųjų. Pasidomėjome, kokia situacija skirtingose Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse.


Vilima MEŠKAUSKIENĖ

„Telšių ŽINIOS“

Europos Sąjunga vienija 27 šalių įvairovę, kurios dalimi nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos esame ir mes, lietuviai. Kartu siekiame taikos ir gerovės, turtiname vieni kitus kultūrų, tradicijų bei kalbų gausa. Specialus interviu su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinąja vadove Agne Kazlauskaite.

– Lietuva ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Gal galite prisiminti svarbiausius akcentus, emocijas, dėl ko lietuviams tai buvo svarbus, bet kartu ir daug diskusijų kėlęs žingsnis. Jūsų nuomone, ar gyventojų lūkesčiai patenkinti? Kas džiugina, dėl ko nerimauta? Ar lengvu keliu žengia Lietuva?

– Lietuviai, ruošdamiesi stojimui į ES ir NATO, suprato, kad narystė abiejose organizacijose – mūsų skydas nuo negandų ir netikrumo. Žinoma, būta ir diskusinių klausimų. Labiausiai visuomenėje ir žiniasklaidoje diskutuota apie žemės ūkį ir energetiką, konkrečiai Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Tos temos išlieka aktualios ir šiandien, tik jau kitoje plotmėje, esant naujai geopolitinei situacijai. Neseniai per Europą nusiritusi ūkininkų protestų banga, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos ūkininkai, įrodė, kad yra daug bendrų spręstinų problemų, ir reikia tartis, kaip atliepti visų lūkesčius.

2004 m. dar niekas neįsivaizdavo, kad Lietuva visiškai atsisakys naftos ir dujų importo iš Rusijos. Geopolitiniai pokyčiai privertė spręsti greitai ir efektyviai. Šiandien Lietuva daro didelius žingsnius, kad visiškai užsitikrintų energetinę nepriklausomybę, statydama saulės elektrinių parkus ir plėtodama kitus energijos gamybos būdus.

Negalima nepastebėti tiek šių sričių, tiek visos visuomenės pokyčių, ir juos darė visa Lietuva, mokydamasi veikti naujomis sąlygomis, ieškodama naujų galimybių savo idėjoms, naujų rinkų produktams. Tai rodo statistika, dominuojančios eksporto kryptys į Europos Sąjungos valstybes.

2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, 2013 m. pirmininkavo ES Tarybai, 2015 m. įsivedė eurą. Daug ES investicijų per dvidešimtmetį skirta inovacijoms ir mokslui, šalies mokiniai, studentai, mokytojai ir dėstytojai per „Erasmus+“ programą sėmėsi patirties ir įgūdžių įvairiose šalyse. Būti atviriems, pasiimti, kas geriausia, ir pritaikyti sau – tokia yra modernios visuomenės kūrimo ir tobulėjimo sąlyga. Ir Lietuva tai puikiai daro 20 metų būdama Europos Sąjungoje.

Be to, mūsų pasiekimai yra įkvėpimas mūsų kaimynams, kurie šiandien krauju kovoja už savo ir Europos laisvę.


Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

Visuomenės atsparumas ir piliečių pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui – tvirtos valstybės bruožas, todėl pastaruoju metu Lietuvoje siekiama stiprinti šiuos visuomenės įgūdžius. Ukrainoje vykstančio agresyvaus Rusijos karo ir kaimyninės totalitarinės valstybės grėsmės suvokimas Lietuvos žmones veikia mobilizuojančiai, tačiau tuo pačiu kelia ir nerimą. Dalį civilių kamuoja nežinia, kaip jie elgtųsi kritinėje situacijoje, kur reikėtų kreiptis, jeigu reikalui esant apsispręstų dalyvauti pilietiniame pasipriešinime.

Mąstyti kaip nugalėtojams

Karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys pastaruoju metu daug dėmesio skiria edukacijoms, visuomenės švietimui pilietinio pasipriešinimo tema, dalijasi mintimis, kaip reikėtų elgtis užklupus provokacijoms. „Pirmiausia žmonės turi gebėti atsirinkti reikiamą informaciją. Viešojoje erdvėje daug informacijos šlamšto apie karo grėsmes. Patarimas aiškus: tikrinkite žinias, nepasitikėkite vienu šaltiniu, ypač socialiniuose tinkluose. Galimos šiurkščios priešų dezinformacijos žinutės ir į telefonus, pavyzdžiui, kad sprogo koks nors svarbus objektas Lietuvoje. Niekada nepulkite į paniką: įsijunkite televiziją, radiją, internetą, pagaliau išeikite į gatvę, pasidairykite, ar tikrai tai vyksta, apie ką perskaitėte, išgirdote“, – pataria A. Navys.

Dalyvavęs įvairiose karo misijose A. Navys akcentuoja, kad kaip ir sporte, taip ir ištikus kokiai nors grėsmingai situacijai, visada reikia mąstyti tik apie pergalę.

„Kariuomenė, valstybė, žmogus laimi tada, jeigu mąsto kaip nugalėtojai. Kitas dalykas, jei pralošiate savo galvoje ir širdyje, tai kalbant apie valią, jūs nesugebėsite pasipriešinti. Tas žmogus, kuris jaučiasi nelaisvas, kuris nekelia sau klausimų, tikėtina, pralaimės“, – į psichologinio pasirengimo poreikį atkreipia dėmesį A. Navys.


Laidotuvėse dalyvavo kariai lietuviai ir paramą vežantys savanoriai iš Vilniaus.

„Mums yra uždrausta bendrauti su žurnalistais be specialaus karinės vadovybės pritarimo, nes Minsko diktatoriaus žvalgai labai įdėmiai skaito žiniasklaidos ir socialinių tinklų pranešimus siekdami atskleisti pavardes tų, kas kovoja prieš Rusiją“, – paaiškino baltarusių karys. Po to jis priminė, kad Lukašenkos šnipams pavyko demaskuoti iš Vilniaus į Ukrainą atvykusio kovoti vieno baltarusio pavardę ir Minske suėmė jo tėvus.

Šnipų prigąsdintas, kad tėvai bus nuteisti ilgiems kalėjimo metams, karys atsisakė toliau kariauti už Ukrainą ir išvyko į Vilnių. Tačiau kelionėje karys žuvo, kai į jo sugedusią mašiną Lietuvoje naktį atsitrenkė sunkvežimis.

Dėl grasinimų į kalėjimą pasodinti tėvus iš baltarusių pulko Ukrainoje pasitraukė dar keli kariai, kuriuos Lukašenkos šnipai demaskavo. Diktatoriaus gąsdinimai nėra iš piršto laužti, nes Kijeve įkurtą K. Kalinausko vardo baltarusių pulką Minskas paskelbė teroristine organizacija, ir graso jos narius, rėmėjus negailestingai bausti.

Dėl šių priežasčių buvo sugriežtinta asmenų, norinčių stoti į K. Kalinausko pulką, procedūra, o priimtiesiems buvo uždrausta bendrauti su žurnalistais ir platinti informaciją internete. Apie tai sužinojau tik po to, kai, atvykęs į vieno baltarusių kario laidotuves, buvau griežtai karių sudrausmintas.

„Išjunk aparatą, čia negalima fotografuoti ir filmuoti, ir išvis, kas toks esi ir kaip čia patekai, kaip apie mūsiškio laidotuves sužinojai“, – skubiai prišokusi griežtai įsakė ir ėmė klausinėti liekna šviesiaplaukė mergina. Kadangi šalia jos stovėjo du raumeningi ir maskuojančiomis kaukėmis veidus užsidengę vaikinai, prieštarauti nedrįsau ir fotokamerą telefone išjungiau.

„Parodyk, ką nufotografavai ir viską tuoj pat ištrink“, – mergina toliau kalbėjo įsakmiu tonu ir nenuleido griežto tiriamo žvilgsnio. Kadangi buvau spėjęs padaryti vos penkias nuotraukas, jas panaikinau ir paaiškinau, kas pranešė apie slaptas kario laidotuves, tada mergina su dviem palydovais nuėjo arčiau karsto.


Konkurso organizatoriai ir svečiai, komisijos nariai. Centre – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, šalia jos kairėje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, dešinėje – Klaipėdos universiteto prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, šio profesinio mokymo centro tarybos pirmininkas.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre įvyko I tarptautinis profesinio meistriškumo konkursas „Statybininkas 2024“ – renginio dalyviai iš Lietuvos ir Estijos savo meistriškumą pademonstravo mūrydami, apšiltindami ir tinkuodami sienas. „Šį konkursą surengėme kartu su savo socialiniais partneriais – tarptautinėmis įmonėmis, kartu siekdami sustiprinti statybininko profesijos, kuri šiuo metu ypač paklausi darbo rinkoje, prestižą“, – kalbėjo šio centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

Jos pastebėjimu, šiandien statybininkas nebėra tas, kuris tik padeda plytą ar plaktuku įkala vinį. „Šiandienos statybininkas – tai specifinių žinių ir kompetencijų įgijęs darbuotojas, gebantis ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir mokantis dirbti pagal naujausias technologijas, išmanantis statybų sektoriaus tendencijas, medžiagas, darbų saugą, turintis puikių praktinių įgūdžių“, – Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė D. Martišauskienė akcentavo, kad centras turi ypač geras sąlygas parengti visų sričių statybininkus – mūrininkus, tinkuotojus, dažytojus, gipso kartono montuotojus, grindų klojėjus, stogdengius, stalius-baldžius. „Kiekvienai programai vykdyti turime atskiras dirbtuves su pačia moderniausia Europoje kompiuterizuota įranga“, – tvirtino ji.


Statistika rodo, kad apie 16 proc. transporto priemonių Lietuvoje iš pirmo karto nepraeina privalomosios techninės apžiūros būtent dėl aplinkosauginių trūkumų.

Netrukus aplinkosaugininkai pradės rengti automobilių taršos tikrinimo reidus. Viršijus nustatytą išmetamųjų dujų kiekį, transporto techninės apžiūros (TTA) dokumentas baigs galioti praėjus 48 valandoms. Jei nustatomas skysčių nuotėkis – TTA dokumentas bus panaikinamas „čia ir dabar“.

Numatytos piniginės baudos. Jos bus taikomos ir tuomet, kai vairuotojas nesustos jį stabdant uniformuotam aplinkosaugininkui. Šiuo metu sudaromas reidų planas. Prieš pradedant juos vykdyti, visuomenė bus informuota.

Griežtesnę kontrolę lėmė skirtingos priežastys

LR Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė sakė, kad automobilių taršos reguliavimo pokyčius lėmė kelios priežastys.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) atlikus oro taršos ir jos sukeliamų pasekmių tyrimus, aplinkos oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, rekomenduojamas daug griežtesnis reguliavimas, kad kietųjų dalelių ir kitų teršalų aplinkos ore lygis žmogaus sveikatai būtų nepavojingas.

E. Paužuolienės teigimu, nacionalinė oro užterštumo situacija neatitinka PSO rekomenduojamų lygių. Be to, svarbu užtikrinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimų vykdymą – pagal Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

Kaip vieną iš automobilių taršos reguliavimo kaitos priežasčių Aplinkos ministerijos atstovė išskyrė šalies seną ir taršų kelių transporto parką: „Nedžiugina Lietuvoje 2021 m. atlikto kelių transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos bandomojo projekto rezultatai ir projekto vykdytojų išvados apie keliuose eksploatuojamas nepakankamai prižiūrimas transporto priemones.“


Klubo „Mes kartu“ susitikimas kavinėje „Keliautojas“

Sutuoktinius fronte praradusios Ukrainos moterys susivienijo į neformalų bendravimo klubą „Mes kartu“. Našlės daugiausiai diskutuoja uždaruose interneto forumuose, tačiau mažesnėmis grupelėmis susitinka ir pabendrauti gyvai. Charkove klubas suvienijo 120 našlių.

Į penkių jo atstovių susitikimą įsiprašęs paklausiau, kaip patartų neviltį slopinti Bachmute žuvusio lietuvio kario TadoTumo žmonai Linai, kuriai vienai teks auginti du vaikus. Pokalbyje dalyvavo vyro Aleksandro (fronto slapyvardis „Sioma“) netekusi 33 m. Aliona Semikina, vyro Dmitrijaus „Bugoro“ netekusi 38 m. Julija Buhrimova, vyro Andrejaus „Berezos“ netekusi 48 m. Ana Dorožynska, vyro Aleksandro „Vest“ netekusi 35 m. Olia Melašenko, vyro Antono „Vados“ netekusi 36 m. Julia Bakum.

„Lietuvio kario našlei patarčiau jokiu būdu neužsidaryti savo skausme, o bendrauti su panašią netektį išgyvenančiais žmonėmis, lankytis pas psichologus, bandyti neprarasti ryšio nors su viena drauge ar giminaičiu, susirasti veiklos, dėmesį sutelkti į vaikus“, – patarė A. Semikina.

„Sioma“ dėl silpnos sveikatos buvo atleistos nuo karinės tarnybos, be to, buvo pacifistas, nekentė karo, tačiau, priešui įsiveržus, pakeitė nusistatymą. Iš pradžių gynė Charkovą, o vėliau įstojo į šturmo brigadą „Kraken“, kur tapo fronto mediku. „Sioma“ žuvo kartu su šešiais bendražygiais, kai pateko į apsiaustį, o į mašiną, kuria buvo gabenami sužeistieji, pataikė bomba. Palaikus iš mūšio vietos pavyko išvežti tik po kelių mėnesių, o laidotuvės įvyko po DNR tyrimų praėjus devyniems mėnesiams.

„Oficialiai „Sioma“ buvo dingęs be žinios, tad, nors žinojau, kas nutiko, gyvenau stebuklo laukimu – viltimi, kad pateko į priešo nelaisvę. Toks neapibrėžtumas varė iš proto ir visą laiką iki pat dabar lankausi pas psichologą“, – pasakojo našlė.


Įmonės vadovai ir svečiai aptarė, kas daroma dėl veiklos efektyvinimo ir kokius iššūkius tenka įveikti: (iš kairės) Tomas Liaučys, Valdas Lukoševičius ir Dainius Budrys.

Kretingos šilumos tinklų (Kretingos ŠT) bendrovėje lankėsi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovai: asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir energetikos technologijų bei ekonomikos analitikas Vytautas Džiuvė. Svečiai su įmonės vadovais aptarė įmonėje daromus žingsnius veiklos efektyvinimo kryptimi, susipažino su pasiekimais ir iššūkiais, kuriuos tenka įveikti kasdieniame darbe.

Aptarta ir asociacijos veikla, mažųjų narių poreikiai, kuriuos diktuoja sudėtinga ir atsakinga šilumos tiekimo veikla. Apžiūrėti pagrindiniai Kretingos šilumos tinklų eksploatuojami objektai, pateikta informacija apie sėkmingus investicinius projektus ir kitus planuojamus sprendimus.

Iš kitų išsiskiria savo struktūra

Įmonės direktorius Dainius Budrys pasidžiaugė, kad bendrovės rodikliai gerėja, nes įdėtos pastangos duoda vaisių. Įmonės specialistai detaliai analizuoja šilumos gamybos procesus, lygina faktinius rodiklius su teoriniais ar analogiškų objektų charakteristikomis, stengiasi išsiaiškinti svarbiausias priežastis, lemiančias techninį efektyvumą ir ieško būdų, kaip jį pagerinti. D.Budrys paminėjo pagrindinės katilinės kondensacinio ekonomaizerio našumo padidinimą dėl pritaikytų techninių ir organizacinių priemonių. Mažuose miesteliuose ekonomiškai pasiteisino dalinis ar visiškas šilumos tiekimo decentralizavimas, įmonė investuoja į informacines technologijas, kurios padeda detaliai analizuoti ir tobulinti šilumos tiekimo procesus. Šiuo požiūriu yra naudingi mokomieji seminarai, kuriuos organizuoja LŠTA.

Kretingos ŠT bendrovės valdomas šilumos ūkis išsiskiria iš kitų panašaus dydžio centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių savo struktūra. Įmonė eksploatuoja ir aptarnauja 20 atskirų CŠT sistemų, kurios santykinai mažos, išsidėsčiusios didelėje savivaldybės teritorijoje, kai kuriose jų netgi netiekiamas karštas vanduo, o šilumos vartojimo augimo perspektyvų iš esmės nėra. Tai lemia gana dideles veiklos sąnaudas, o naujos investicijos tokiuose objektuose sunkiai atsiperka. Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nevertina įmonės struktūros ypatumų, rezultatus lygina su panašaus dydžio kitomis CŠT įmonėmis, kurios tiekia šilumą koncentruotai ir nepripažįsta padidintų, tačiau objektyviai neišvengiamų sąnaudų. Žinoma, tai negerina įmonės finansinių rezultatų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas