|
|
|
Vakarų LietuvaDainai įkvėpė netikėtas radinys prie Baltijos jūros
Iš Kretingos kilęs atlikėjas ir dainų kūrėjas Jokūbas Jankauskas žiemos sezoną pasitiko su nauju kūrybiniu žingsniu – kalėdine daina „Prisimink Kalėdas“, kurią įkvėpė netikėtas radinys prie Baltijos jūros. Anot jo, idėja išleisti šventinį kūrinį brendo ilgai, tai jam – nauja kūrybinė patirtis. Kalėdinė muzika – apie tikrumą „Dar nebuvau išleidęs sezoniškos, būtent Kalėdoms skirtos dainos, o „pliusiuką“ prie punkto „išleisti kalėdinę dainą“ galvoje nešiojausi jau seniai. Man, kaip atlikėjui, tai buvo gera kūrybinė praktika ir nauja patirtis“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Jokūbas. Atlikėjas tvirtino, kad sezoniškumo nesibaimina: kalėdinės dainos natūraliai sugrįžta kasmet, o tam, kad kūrinys suspėtų tapti klausytojų švenčių dalimi, jis nusprendė dainą pristatyti gerokai anksčiau – likus mėnesiui iki šventinio šurmulio: „Idėja buvo aiški nuo pat pradžių: išleisti dainą maždaug mėnesiu anksčiau, kad ji spėtų įsilieti į žmonių kasdienybę ir šventes.“ „Prisimink Kalėdas“ – daina, kurios ištakos susijusios su itin konkrečiu, netikėtu įvykiu. Pajūryje Jokūbas rado butelį su laišku – iš dalies bangų sunaikintą, tačiau palikusį vieną įskaitomą sakinį. Būtent šis radinys tapo emociniu kūrinio pagrindu. Kretingiškis dalijosi, kad kalėdinė muzika jam pirmiausia yra apie tikrumą: „Kalėdinės dainos visada balansuoja tarp dviejų kraštutinumų: jos gali nuskambėti plačiai, bet lygiai taip pat gali likti nepastebėtos, jei klausytojas jose nepajunta tikrumo. Aš į šią dainą žiūriu ne kaip į galimybę išgarsėti, o kaip į progą pasidalinti tikra istorija.“ Jam Kalėdos – metas, kai svarbu suartėti, atsiprašyti, priminti artimiesiems, kad jie mums rūpi. Todėl ir daina skirta būtent šiai šilumos būsenai perduoti. „Jei kūrinys perduos tą šilumą – vadinasi, jis jau atliko savo darbą“, – akcentavo J. Jankauskas.
KUL iniciatyva: telkia regiono gydymo įstaigas, kad palengvintų paslaugų prieinamumą
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda naują sveikatos sistemos raidos etapą Vakarų Lietuvoje. Įvertinusi pastarųjų metų pažangą, augantį specialistų skaičių ir stiprėjančias kompetencijas, ligoninė inicijuoja regioninio sveikatos priežiūros tinklo kūrimą – naują gydymo įstaigų bendradarbiavimo modelį, kuris padėtų užtikrinti kokybiškas, koordinuotas ir pacientui prieinamas paslaugas visame regione. Kviečia bendradarbiauti „Jeigu norime, kad žmonės gautų medicininę pagalbą laiku ir arti namų, turime galvoti ne apie sienas tarp įstaigų, o apie viso regiono sistemą. Todėl KUL veiklą vertiname ne tik kaip atskiros ligoninės progresą. Mums svarbu matyti visą Vakarų Lietuvos sveikatos ekosistemą ir jos tvarų vystymą“, – sakė KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis. Pasak jo, pacientų srautų valdymas, paslaugų prieinamumas ir regiono sveikatos rodikliai priklauso ne nuo vienos įstaigos pastangų, o nuo to, kaip visa sistema veikia kartu. Dėl šių priežasčių KUL imasi lyderystės ir siūlo regiono gydymo įstaigoms jungtis į darbo grupę, kuri vieningai derintų paslaugų tinklą ir jo plėtrą, planuotų investicinius projektus visam regionui, spręstų kylančius iššūkius, rengtų bendrą sveikatos paslaugų planą Vakarų Lietuvai. „Siekiame sukurti vientisą, aiškiai organizuotą sistemą, kurioje kiekviena įstaiga žino savo vaidmenį, o pacientai gauna greitą ir efektyvią pagalbą ten, kur ji labiausiai prieinama“, – sakė A. Šimaitis.
Pensijų II pakopos lėšos – ne premija prieš Kalėdas.
Jau kitąmet Lietuvoje prasidės vienas didžiausių pensijų sistemos pokyčių per pastaruosius du dešimtmečius – visiems II pakopoje kaupiantiems gyventojams bus atvertos durys atsiimti savo sukauptas lėšas. Skaičiuojama, kad apie atsiėmimą svarsto net 40 proc. pensijų sistemos dalyvių. Ekspertai abejoja, ar dauguma rinksis pinigus perinvestuoti į kitus pensijai kaupti tinkamus instrumentus. Esą labiau tikėtinas Estijos scenarijus – kai 2021 m. daugiau nei pusė pasitraukusių žmonių savo santaupas išleido per pirmuosius kelis mėnesius, o ne pasirūpino ateitimi. „Vakarų Lietuvos“ kalbinti pašnekovai ragino nesielgti spontaniškai. Jei šiandien neturite plano, ką daryti su išsiimtais pinigais – laikykite juos iki protingai pasikonsultuosite. Juolab kad pinigus sąskaitoje „valgo“ infliacija arba dar blogiau – pinigų lietui ruošiasi ir telefoniniai bei kibernetiniai sukčiai. Kaupsite iki galo? Gausite iki 25 proc. daugiau Finansų ir pensijų ekspertai neslėpė: artėjantis pasitraukimo langas – ne proga pykti ant valstybės, kuri vis keičia pensijų sistemą. Verčiau jau šaltai numatyti sau naudingą pensijos scenarijų. Tuo pačiu primenama, kad kaupimo nereikia sureikšminti kaip itin didelio indėlio į būsimą pensiją, mat tokiu būdu pensijos tikrai nepasidvigubinsite. Valstybei nustatant dabartinę 3+1,5 proc. įmoką tikėtasi, kad II pakopos pensija pridės apie 20–25 proc. prie „Sodros“ pensijos, kai į pensiją pradės eiti karta, visą darbingą laikotarpį dalyvavusi kaupime. To tikėtis gali tie, kurie kaupime dalyvaus iki galo nesiblaškydami. Šiandien valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje siekia vos apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad išėję į pensiją, jei nekaupia papildomai, žmonės praranda daugiau negu pusę savo buvusių pajamų. Būtent dėl to prieš 20 metų ir buvo sukurta II pensijų pakopa – būdas kaupti papildomai, be galimybės pinigus išsigryninti vos panorėjus. Tokiu keliu žengia daugelis modernių Europos valstybių. Šiuo metu sistemos dalyvis kas mėnesį į ją perveda 3 proc. savo atlyginimo, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio sumos (3+1,5 proc.). Šiuo metu pensijai Lietuvoje kaupia 1,4 mln. žmonių, o bendras sukauptas turtas siekia beveik 10 mlrd. Eur.
Šv. Pranciškaus onkologijos centras – ligonių vilties oazė
Šį lapkritį Klaipėdoje, greta ligoninių komplekso, įsikūręs Šv. Pranciškaus onkologijos centras atšventė savo veiklos 20-metį. Ta proga į šv. Mišias Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje iš visos Vakarų Lietuvos susirinko gausi bendruomenė, vienijanti onkologinius ligonius ir jų artimuosius, bei dvasiniame kelyje juos lydinčius brolius pranciškonus, taip pat – gydytojus, slaugytojus ir kitus šio centro geradarius. Dievas vedė brolius ir geradarius Išvien su bendruomene Aukščiausiajam už vedimą vilties ir tikėjimo keliu dėkojo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolas Evaldas Darulis ir Klaipėdoje tarnaujantys broliai pranciškonai Astijus Kungys ir Alvydas Virbalis. Bendruomenės dvasinis globėjas A. Kungys, cituodamas evangelisto Šv. Pauliaus žodžius, susirinkusiuosius pavadino šviesos vaikais, iš jų išskirdamas Aldoną Kerpytę, bendruomenės įkūrėją ir jos vadovę. „Onkologinė liga žmogaus gyvenime yra didelė nelaimė. Bet kai ji palietė Kretingos šviesulį Aldoną, tuomet dirbusią viešosios bibliotekos direktore, „apmiręs grūdas ėmė lįsti iš žemės“ – dar ligoninėje ji subūrė pirmąsias moteris, – prisiminė brolis Astijus. – Iš pradžių jos glaudėsi pas seseris pranciškones „Špitolėje“. Tarnauti klebonu į Kretingą tuomet atvykęs brolis Evaldas jau rado išaugusią „Vilties piligrimų“ bendruomenę, kuri nebetilpo „Špitolėje“. Todėl išvien su gvardijonu Benediktu Jurčiu priglaudė ją po pranciškonų vienuolyno stogu.“ Brolis Astijus emocingai prisiminė, kaip B. Jurčys išvien su broliais ėmė austi mintį – pastatyti onkologijos centrą greta ligoninių komplekso Klaipėdoje, kad besigydantys žmonės jame galėtų rasti ramybę, atgauti dvasines jėgas. „Vieniems, be Dievo vedimo, nebūtų pavykę sutelkti geradarius, nes statyba prasidėjo tarsi iš niekur ir tuščiomis kišenėmis. Tuometinis Klaipėdos miesto meras Rimantas Tarasevičius padėjo parūpinti sklypą prie ligoninės, statinius planavo architektai Saulius Plungė ir Rimmaudo Nunzio iš Italijos. Šiuo Dievo planu brolis Benediktas įtikino užsienyje gyvenančias savo tetas Jūratę, Eleonorą ir Janiną, kurios skyrė pinigų statybų pradžiai, o vėliau Dievas veikė per verslininko Martino Gusiatino šeimą, paaukojusią solidžią sumą pinigų.“
Seminaras apie savivaldybių patirtis vystant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas
Lapkričio 12 d. Kretingoje įvyko Pietų Baltijos regiono programos projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija“ (DecarbonDHS) seminaras-diskusija „Lietuvos mažųjų savivaldybių patirtis vystant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir jų perspektyvos“. Projekte dalyvauja Kretingos rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė Kretingos šilumos tinklai ir Lietuvos energetikos institutas, kurie ir organizavo renginį. Seminaro metu buvo pristatytas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija“, jo metu vykdomi darbai bei kaimyninių projekte dalyvaujančių šalių patirtis vykdant dekarbonizacijos procesą. Seminare UAB „Kretingos šilumos tinklai“ patirtimi pasidalijo įmonės gen. direktorius Donatas Gedmintas, papasakojo per pastaruosius penkerius metus įgyvendintus investicinius projektus, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose.
UAB „Alytaus šilumos tinklai“ gen. direktorius Mindaugas Nevardauskas, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir investicijoms Tomas Janušas ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ gen. direktorius Dainius Budrys savo pranešimuose ypač daug dėmesio skyrė centralizuoto šilumos tiekimo skaitmenizacijai, kuri matoma kaip perspektyvi ir neišvengiama tokių sistemų plėtros ir modernizavimo kryptis, dekarbonizuojant šilumos tiekimo sektorių ir pereinant prie ketvirtos ar net penktos kartos sistemų. Lietuvos energetikos instituto atstovas Justas Šereika pristatė vykdant projektą naujų plėtros galimybių vertinimus Kretingoje naudojant nPro programą, skirtą techniniam bei ekonominiam modeliavimui planuojant naujų technologijų diegimą centralizuoto šilumos bei vėsumos tiekimo vystyme. Seminare-diskusijoje dalyvavo ir svečiai iš kaimyninių Šilutės bei Šilalės rajonų savivaldybių šilumos tiekimo įmonių, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
Vydmantai – bendruomenė, auganti greta vėjo parkų
Vydmantai – tarp Palangos ir Kretingos įsikūrusi gyvenvietė, kur žmonės vieni kitus vadina vardais. Čia jie susiburia ne dėl pareigos, o dėl noro kurti tokią gyvenvietę, kurioje gera gyventi, kur gimsta tradicijos ir kur net mažos iniciatyvos užauga iki didelių sprendimų. Per daugelį metų augusi bendruomenė iš mažo kaimo sukūrė vietovę, kur svarbiausia – žmonių ryšys ir tarpusavio pasitikėjimas. Pastaraisiais metais prie šio augimo prisidėjo ir „Ignitis renewables“ – žaliosios energijos lyderė Baltijos šalyse, kuri vietinius gyventojus pažįsta ne tik kaip kaimynus, bet ir kaip partnerius. Gyvenvietė, kuri vienija žmones „Didžiuojuosi, kad esu vydmantiškis. Nebijau sakyti, kad gyvenu kaime, nes čia yra viskas – jūra ir darbas visai šalia, o žmonės tokie, kad net nepažįstamą sutikęs jauti šilumą. Šita vieta – miela širdžiai. Gyveni ramiai, bet tuo pačiu jauti judėjimą, augimą. Tai, ką mes po truputį čia kuriame, yra didelė vertė – gyvenvietė, kuri kasmet tampa vis gyvesnė ir gražesnė“, – teigė Vydmantų kaimo bendruomenės pirmininkas Simas Končius. „Čia susitiko žmonės iš skirtingų Lietuvos kampelių, tačiau netruko tapti viena šeima. Stebina galbūt tai, kad suvažiavę iš visos Lietuvos – atsivežę savo papročius, įpročius – gyventojai vis tiek kartu sugebėjo sukurti vienovę. Jie labai užsispyrę – jeigu jau nusprendžia siekti tikslo, jų niekas nesustabdys. Būtent tas užsispyrimas ir yra uždegantis“, – kalbėjo Vydmantų klebonas Karolis Petravičius.
Vilkų išpuolių mažėja, bet ūkininkų ir plėšrūnų santykiai išlieka įtempti
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Pernai ir užpernai medžiotojams buvo leista nušauti 341 vilką, o sumedžiota atitinkamai 326 ir 281 plėšrūnas. Limitas „susitraukė“, bet ūkininkai, patiriantys nuostolių dėl aštriadančių išpuolių prieš jų auginamus gyvulius, norėtų, kad pilkių populiacija būtų sumažinta dar labiau. Ir jų noras suprantamas – Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą augintojams išmokėta kompensacijų suma – 151 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos Leidžiamo sumedžioti vilkų skaičiaus sumažinimas vertinamas įvairiai: ūkininkai kalba apie būtinybę saugoti ūkinius galvijus, medžiotojai – apie populiacijos reguliavimą, o gamtosaugininkai akcentuoja vilkų svarbą ekosistemai. Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024–2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimą registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos. 2022–2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima. Vilkų išpuolių mažėja Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė – gyvulių augintojams iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 151 tūkst. eurų kompensacija. Kiek žalos šie keturkojai medžiokliai padarė Rietavo savivaldybės, Plungės, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos rajonų savivaldybių gyvulių augintojams? Ministerijos teigimu, išpuolių prieš ūkinius galvijus mažėja, tad, palyginus 2025 m. ir 2024 m. duomenis, išaiškėjo, ar tendencija būdinga ir šiems rajonams.
Žemaitėška skomb ne tik „Do gaidē, do gaidokā“, bet ė daugiau dainu
Kretingėškis kompuozituorius pedaguogs chuorvedys Žilys Aloyzos tor visims geru žėniu: ons ėšleda 26-ojė savo kūrybas dainu kninga „Do gaidē, do gaidokā“, katrou sokūrė so Telšius begyvenontė Daubariene Irena, katra yr Telšių Kranta pruogėmnazėjės direktuorė ė autorėniu kningu autuorė, nes kor i suaugusysems, i vakams, i da paraša litorgėniu tekstu. Pėrmieje api vakams skėrta dainu kninga sožėnuojė telšėške, mat autuore Telšiu Karolinas Praniauskaitės viešuojė bėbliuotekuo sorėngė tuos kningas pristatyma: pasiruoda, skombiejė daug dainu, žemaitėšku pasakuojėmu, jouka, plojėmu. Dalyvava ė patys kningas autuore, tep jau ėduome pakalbiejėn, kap gėmė tas kūrėnys, gause bova ė anu gerbieju. Naujuoji kninga skėrta vakams, anu tievams ė muokytuojams. Autore prėstata žemaitėškas dainas, eilieraštius, skaičiuotes, kvėit dėdžiuoties, ka anėi yra žemaite, brongintė mūsa kalba, papruotius, gamta. O ka žuode būtom itaigesni, ka vėsi soprastu, api kun yr ta kninga, dainu prėdovanuojė luopšieliu-daržieliu „Beržielis“ ė „Mastis“ vaka, anu vaduovės Stepanavičienė Rasa ė Činskienė Nijuolė, Buožėnų dainininka. Pasėpasakuojė ė knygelės dailininkė Daubarytė Marija, maketoutuojė Bakšė Iluona – rek pasakytė, kad kninga yra tėkra laba graži, spalvinga, vėinuo posie – eilės, kėtuo – natas, katras kompozituorius Žilys A. pats yra ėšmuokės sorinktė. „Ka leduom kninga, aš sopratau, ka mes, žemaite, laba skėramės – atruoda, vėina tauta, o rokoujamies skėrtinga: vėinep Kretingou, kitep Mažeikius aba Skoudė. Dielto aš kninguo ė parašiau, ka kėikvėins tas dainas gal prėtaikytė sava patarmie, kap ons kalb. O pri natu paprašiau ka būtumei žuode palei kretingėškiu tarme“, – sakė Aloyzos, pats gėmės ė ožaugės strainiam Raguvėškiu kaime Kretinguos rajuone.
Vieniems 4 darbo dienų savaitė – utopija, kitiems – laukiamybė
Naujoji Lietuvos Vyriausybė nenumojo ranka į pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai aptariamą patrauklią keturių dienų darbo savaitę. Tokia mintis visiškai nebaido ir neseniai atliktos apklausos dalyvių, jai atitaria ir mokslininkai, tačiau atsižvelgti į geopolitinę padėtį ir gana ryškų nuolatinį minimalios algos augimą skatina ekonomistai ir verslininkai. Jų nuomone, pinigai ant medžių neužaugs, jei norėsime ir mažiau dirbti, ir tuo pačiu tą pačią, o net ir didesnę algą gauti. Mus apgina tik gamyba Europos Komisijos atstovybės tradiciniame regioninei žiniasklaidai skirtame seminare apie Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir konkurencingumo būklę kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius išskyrė kelias kryptis, kurios, jo teigimu, yra esminės užtikrinant Lietuvos konkurencingumą. Pirmoji – valstybės saugumo ir atsparumo stiprinimas. Verslo atstovai ragina didinti gynybos pramonės pajėgumus, užtikrinti ekonominę ir energetinę nepriklausomybę. „NATO sprendimas skirti 5 proc. BVP gynybai yra istorinis, bet procentai patys savaime nieko neapgina. Mus apgina tik gamyba – greitis, inovacijos, pajėgumai čia, Lietuvoje“, – įsitikinęs V. Janulevičius. Šiame regioninės žiniasklaidos susitikime prelegentai pasisakė ir apie viešojoje erdvėje eskaluojamą 4 darbo dienų savaitę. Atsakydami į „Vakarų Lietuvos“ korespondento klausimą, ką diskusijos dalyviai mano apie tokią iniciatyvą, kokią įtaką tai turėtų Lietuvos konkurencingumui, jie atkreipė dėmesį, kad kasmetinis minimalios algos kėlimas ir keturių dienų darbo savaitės idėja skamba patraukliai. Tačiau pašnekovai įspėjo – tokie sprendimai šaliai gali itin brangiai kainuoti. Pernelyg spartūs pokyčiai rizikuoja didinti infliaciją, auginti nedarbą ir dar labiau išryškinti Lietuvos pramonės silpnumą.
Mokymasis visą gyvenimą: egzistuoja valstybės finansavimo galimybė
Šiuolaikiniame, sparčiai kintančiame pasaulyje nuolat atnaujinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos tapo aktualiomis vertybėmis. To, ką įgijome mokykloje ar universitete, dažnai nebeužtenka, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas mokymuisi visą gyvenimą. Pernai pristatyta pirmoji nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma „Kursuok“, suteikianti galimybę vienoje vietoje rasti aktualius kursus, o dirbantiems asmenims – pretenduoti į valstybės finansavimą. ,b>Tokia sistema – pirmoji Lietuvoje Suaugusieji visame pasaulyje aktyviai skatinami nuolat tobulinti įgūdžius, gilinti žinias ir prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų. Nors Europos Sąjunga šiam tikslui skiria daug dėmesio ir išteklių, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio. Nedirbantys asmenys gali pasinaudoti Užimtumo tarnybos siūlomais mokymais, pensinio amžiaus žmonėms prieinamos Trečiojo amžiaus universitetų veiklos, o dirbantiems asmenims tokių galimybių nebuvo. Dėl šios priežasties pradėtas įgyvendinti projektas „Mokykis visą gyvenimą!“ (MVG), kurio dalis – nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma „Kursuok“. Ji leidžia lengvai rasti ir pasirinkti aktualius mokymus, kuriuos galima apmokėti savo lėšomis arba pretenduoti į valstybės finansavimą pagal nustatytus prioritetus. Europos socialinio fondo agentūros ir partnerių įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio dalis yra ir švietimo platforma „Kursuok“, veiklos ekspertas Andrius Bečys pasakojo: „Kursuok“ – pirmoji tokia sistema Lietuvoje, todėl vienas pagrindinių išmėginimų buvo sukurti patogią platformą, kurioje būtų integruoti įvairūs valstybiniai registrai, skirti automatizuotai tikrinti naudotojų duomenis apie išsilavinimą, užimtumą. Ne mažiau svarbus klausimas – mokymų kokybė. Ne visi mokymų teikėjai gebėjo rengti programas pagal platformos reikalavimus, todėl organizavome specialius mokymus. Augant kursų pasiūlai, teko sugriežtinti kokybės stebėsenos tvarką – kai kurias programas sustabdyti ar pašalinti iš sistemos. Tokių programų buvo šešios.“
|
|
