|
|
|
KuprinėKristijonui nebaisus joks iššūkis
Palangos senosios gimnazijos trečios klasės mokinys Kristijonas Karačionka žinomas dėl savo veiklumo, nes jis – ir fotoreporteris, ir didžėjus, ir renginių įgarsintojas, taip pat mėgėjas videografas. Veiklos nepabūgstantis vaikinas vis nori išmokti ko nors naujo, jau yra kviečiamas į masinius renginius, kur pagelbsti organizatoriams.
Nuo fortepijono iki didžėjaus pultoKristijono kelias prasidėjo nuo fortepijono, kuriuo mokėsi groti, o nusitęsė iki didžėjaus vietos. Jis nuo pat pradinės mokyklos, lankydamas pirmąją klasę, pradėjo lankyti meno mokyklą, joje grojo fortepijonu penkerius metus. Po penkerių metų grojimo fortepijonu Kristijonas suprato, kad šis instrumentas nėra jo „kibirkštėlė“. Nusprendė mesti fortepijono pamokas. K. Karačionka sužinojo, jog Palangos moksleivių klubas organizuoja naują būrelį – DJ garso studiją. Kai Kristijonas apsilankė tame būrelyje, pajautė puikią atmosferą, jam labai patiko mokytojas, kolektyvas. Kristijonas jau septynerius metus lanko DJ garso studijos būrelį ir nesigaili dėl savo pasirinkimo.
Rezultatai neatsiranda be pastangų
Gimnazistė palangiškė Ieva Andrijauskaitė, šiemet pradėjusi lankyti antrąją gimnazijos klasę, – ambicinga mergina. Ji dirba nuosekliai ir kryptingai, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų pramoginių šokių pasaulyje. Dėkinga mamai Savo šokėjos karjerą pradėjo būdama vos ketverių metų, tačiau meilė šokiui pasireiškė tik po kiek laiko: „Mano mama mane į šokius užrašė, kai man buvo 4 metai. Jai labai patiko šokiai, todėl norėjo, kad aš mokėčiau šokti“. Ji papasakojo, kad buvo momentų, kai ji dar mažytė nenorėjo šokti, bet su mama po kiekvienos treniruotės važiuodavo į parduotuvę, kad jai nupirktų kokį nors žurnaliuką, žaisliuką ar saldainį – kad tik eitų į šokių treniruotes. Ir dabar, prisipažino Ieva, ji yra dėkinga mamai, kad pamilo šį sportą.
„Rezultatas neatsiras be pastangų, – toks būtent gimnazistę motyvuojantis moto. – Mane motyvuoja šokti tas faktas, kad, norėdamas gauti gerą produktą, turi įdėti daug pastangų pagaminti jį. Tai yra, norint pasiekti gerų rezultatų šokiuose, turi įdėti pastangų, dirbti ir ištaisyti visas pastabas, kurias gauni.“ Kad šokių pora pasiektų norimų rezultatų, svarbu, kad sutaptų ir ambicijos sporte. „Kai šoki poroje, labai svarbu tavo partnerio ar partnerės tikslai, jie turi sutapti arba bent eiti ta linkme. Jeigu vienas šoka, kad tik šoktų, o kitas nori pasiekti aukštų rezultatų, tai nei vienas, nei kitas nebus patenkintas“, – pasakojo sportininkė. Turi taip pat sutapti ir charakteriai: „Labai svarbu ir jūsų kaip draugų ryšys, kadangi jūs labai daug laiko praleidžiate kartu ir kartais galite vienas kitą motyvuoti. Bet, jeigu tarp jūsų vyksta kažkokie konfliktai ar kyla kažkokie ginčai, tai nemanau, kad ir į šokius norisi eiti, nes žinai, kad tavo treniruočių laikas bus praleistas labai nekokybiškai.“
Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos tunto vadovė Agnė Račkauskaitė – entuziastinga skautė jau beveik du dešimtmečius. Ji taip pat yra ir vadovė, burianti jaunuosius skautus. Ko labiausiai reikia jaunam žmogui, norinčiam pabandyti skauto batus? Agnės žodžiais, reikia tik noro, o paskui laukia naudingos patirtys ir smagūs nuotykiai. Tikėti tuo, ką darai Kaip papasakojo Agnė, jos pirmoji pažintis su skautais įvyko 2007 metais, kai ji dar buvo 4 klasės mokinė. „Skautauti pradėjau Ventoje Akmenės rajone. Tuo metu ten veikusios Žemaitijos skautų organizacijos vadovai pakvietė ir jaunesnius naujus narius. Matydama savo vyresnio pusbrolio pavyzdį, net neabejojau, kad turiu pabandyti. Nusprendėme su drauge dalyvauti pirmojoje skautų sueigoje. Kelionę Žemaitijos skautų organizacijoje tęsiame iki šiol“, – šypsojosi 27-erių mergina, kuri skautauja jau 17 metų. Šiuo metu Agnė jau ir pati vadovauja Kretingos skautams. Pasiteiravus, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti tokios veiklos vadovas, Agnė atviravo, kad jai pačiai viskas atėjo pamažu, besimokant iš kitų. „Savanorystė jaunimo organizacijoje, kai užėmiau vaikų vadovės pareigas, man tapo artima nepastebimai. Joje užaugau, tobulėjau pati, įgydama ne tik vadovavimo patirties, bet susiformavau kaip suaugusi moteris. Vadovui svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, tikėti skautybės idėja ir per tarnystę dalintis savo patirtimi su kitais. Mano nuomone, vadovui būtina gebėti išklausyti, sutelkti skautų būrį, motyvuoti skautus. Atsakingumas, meilė vaikams, noras ugdyti geresnius jaunuolius, kūrybiškumas, organizuotumas – taip pat svarbu esant skautų vadovu“, – įsitikinusi Agnė. Ar juo būti lengva? Pašnekovė patikino, kad būna visko. „Lengva nėra, bet nauda didžiulė. Kartais pristinga motyvacijos, tačiau žinojimas, kokia bus vaikų emocija po renginio, kiek jiems tai suteiks naudos, leidžia į viską pažiūrėti lengviau. Tarnystė vyresniesiems skautams yra viena pagrindinių vertybių. O kai turimas šalia bendraminčių ratas, kurie visi drauge gyvename šia tarnystės idėja, tai viskas tampa daug paprasčiau“, – šypsojosi aktyvi mergina.
Įvairiapusis Aleksandros meninis pasaulis
Pranciškonų gimnazijos mokinė 16-metė Aleksandra Medutė – meniškos sielos mergina, kuri mėgsta piešti, kurti molio dirbinius. O įkvėpimo ji semiasi iš to, kas ją supa. Padeda ir internetas, pateikiantis nemažai idėjų, kaip įveiklinti savo meninius gebėjimus ir kas šiuo metu yra madinga. Šeimos nariai irgi piešia „Pasirinkau piešimą, nes daugelis iš mano šeimos nuo pat jaunystes mėgo piešti“, – sakė Aleksandra, tačiau pridūrė, kad didžiausia postūmį padarė jos sesė, kadangi jos sesuo taip pat lankė Kretingos meno mokyklą. Pasiteiravus, ką labiausiai mėgsta piešti, ji atsakė, kad žmones ir juos supančią aplinką, tačiau ją taip pat žavi molio dirbiniai ir jų formavimas, tad jos rankose gimsta įvairūs indai ir kitokios figūros. Idėjų mergina ieško visiems prieinamuose šaltiniuose. „Dažniausiai pasisemiu idėjų iš interneto ir socialinių tinklų, žinoma, neatsilieku ir bandau daryti tai, kas šiuo metu yra populiaru““, – teigė Aleksandra.
Savo darbais stebinantis Kasparas džiaugiasi palaikymu
Nuo dešimties metų parodas rengiantis palangiškis Kasparas Jasas, kuris šiemet bus jau devintokas, atkreipė į save dėmesį dėl savo amžiui nebūdingų meninių darbų. Iki šiol jis kuria, jo darbai sulaukia pripažinimo, tik, kaip pats sakė, kaupiamos žinios kiek koreguoja jo požiūrį į įvairius dalykus, taip pat ir kūrybą.
Itin iškalbingas ir kūrybingas Palangos senosios gimnazijos būsimasis abiturientas Linas Daukšas mėgsta kurti poeziją, imasi ir kitokio žanro kūrybos, bet, kaip pats sako, dar pats ieško, kas jam tinka ir patinka. Svarbiausia, kad rašymas jam padeda išsakyti susikaupusias emocijas.
Apie svarbias problemas – teptuko potėpiais
Palangos senosios gimnazijos būsimoji dešimtokė Donata Kontrimaitė – atsidavusi menininkė. Mergina nuo pirmosios klasės lankė meno mokyklą, o šiais metais ją baigė su nuostabia paskutine paroda ir su per daugelį metų sukauptų žinių kraičiu. Ji ne tik piešia, bet ir kuria skulptūras, o pastaruoju metu ėmėsi ir mados kolekcijos. Jaunoji menininkė įsitikinusi, kad per kūrybą galima atkreipti dėmesį į aktualiausias šių dienų problemas.
Joga Monikai atvėrė geresnio pasaulio duris
Kretingiškė Monika Miliūtė prieš aštuonerius metus, kai mokslai Pranciškonų gimnazijoje jau buvo baigti, susikrovė lagaminus ir patraukė ieškoti savo laimės užsienin. Ji įsikūrė Jungtinėje Karalystėje ir ten ėmė ieškoti savo kelio. Ir jį tikrai atrado – pastaraisiais metais ji gilinasi į jogos paslaptis ir jomis dalinasi su kitais. Atrodė geriausias variantas Baigusi mokyklą Monika nusprendė išvykti į užsienį, nors jaunam žmogui tai didžiulis iššūkis. Pasiteiravus, ar tai buvo spontaniškas sprendimas, pašnekovė patikino, kad atsakymas tarsi pats atėjo. „Nusprendžiau vykti į užsienį, nes nežinojau, ką studijuoti, tuo metu buvusios geografijos šakos sritys (sritis, kuri mane domino labiausiai) neatrodė labai patraukliai. Taigi galimybė išvykti į užsienį ir užsidirbti pinigų, pamatyti pasaulio, kol nuspręsiu, ką noriu studijuoti, atrodė geriausias variantas“, – papasakojo Monika. Ir išties, dažnai jauni žmonės leidžia sau pasidaryti pertrauką tarp mokslų. Monika turėjo ką pasakyti jaunuoliams, kurie svarsto apie tokią galimybę: „Ne viską turite žinoti dabar, išbandykite naujus dalykus, pažinkite save, sukaupkite naujų patirčių ir prisiminimų. Kai turime daugiau informacijos, darome kitokius sprendimus. Jūsų ateitis yra jūsų sprendimas, taigi sukaupkite daugiau informacijos apie save.“
Auksės meilė dainai dovanoja ir jaudulio, ir pergalių
Kurmaitiškė Auksė Gedvilaitė jau dabar garsina Kretingos rajono vardą, tad tikėtina, kad jos vardas skambės dar daug metų. Būsimoji šeštokė – talentinga dainininkė, ne kartą dalyvavusi „Dainų dainelės“, kituose konkursuose ir puikiai juose pasirodo, sulaukia daug pagyrų, bet, kaip ji sakė, priima ir kritiką – juk tik taip mokaisi, o ir ne visada gali laimėti, nors ir norisi.
Gatvės menininkas Marius jaunimą skatina nebijoti kurti
Vasarojantiems Kretingos paaugliams šį mėnesį naujų potyrių padovanojo profesionalus dailininkas Marius Skrupskis, kuris supažindino su išskirtine meno rūšimi – graffiti arba, kaip pats menininkas mieliau vadina, gatvės menu – ir suteikė galimybę patiems atskleisti savo kūrybiškumą. Piešinys pats diktuoja taisykles Kupiškyje gyvenantis menininkas mielai dalinasi savo sukaupta patirtimi su jaunimu, ypač todėl, kad toji meno sritis labai traukia jaunus žmones dėl galimybės itin šiuolaikiškai, drąsiai, ryškiai save išreikšti. Kaip papasakojo Marius, jis aerozolio techniką, kurią taiko savo kūryboje, naudoja jau daugiau negu 15 metų, taip pat dirba ir kitomis technikomis – trafaretais, aerografija, teptukais. „Kiekvienas piešinys padiktuoja pats, kokią techniką reikės jam panaudoti“, – sakė menininkas. Marius papasakojo, kad pirmiausia susidomėjo aerografija – piešimo menu ant automobilių, tačiau tuomet neturėjo jokių galimybių tuo užsiimti, tad artimiausia, ką rado šioje srityje išreikšti save, buvo purškimo technika aerozoliu. „Kadangi tada dar neturėjau net ir normalaus priėjimo prie interneto, visko teko mokytis pačiam, eiti eksperimentų keliu“, – prisiminė jis. Kelian šiltus prisiminimus Pasiteiravus, kur galima pamatyti jo darbų, kuriais labiausiai pats menininkas didžiuojasi, Marius atskleidė, kad jo darbų yra išsibarsčiusių po visą Lietuvą, nemaža dalis privačiose erdvėse ar patalpose, tad paprasčiausia juos būtų pamatyti socialinėse jo paskyrose. „Mano piešinių yra ir Palangoje: spalvų sprogimas ir piešinukas Totoro (japonų animacinis fantastinis filmas – aut. past.) animacijos motyvais. Turiu ir kelis savo favoritus, dažniausiai dėl to, kad tiek procesas, tiek pats piešinys nugulė harmoningai savo vietoje. Vienas tokių būtų piešinys ant bibliotekos Šilutėje – jis visada kelia šiltus prisiminimus“, – apie savo darbus užsiminė pašnekovas. |
|
