|
|
|
KuprinėSavanorystė atvėrė daug galimybių veikti
Palangos senosios gimnazijos mokinė Austėja Brazauskaitė – ypač veikli mergina. Austėja pradėjo savanoriauti Palangos jaunimo erdvėje „Be stogo“ praėjusių metų spalį, kurio pabaigoje buvo rengiamas Helovino vakarėlis. Ir tai buvo tarsi tramplinas, nuo kurio nušokus atsirado daug galimybių įsitraukti į veiklas ir save realizuoti. Paviliojo puikus kolektyvas „Pradėjau savanoriauti, nes reikėjo užsidirbti socialinių valandų ir tai buvo greičiausias būdas jų gauti“, – pripažino ji. Bet po kiek laiko ji įsitraukė į kolektyvą ir pradėjo lankytis erdvėje vis dažniau. „Pamažu pradėjau savanoriauti dėl to, kad padėčiau su renginiais ir pabūčiau su kolektyvu, o maistas buvo bonusas“, – juokėsi ji. Labiausiai erdvėje patinkantis dalykas jai ir yra šauni bendruomenė, kuri sugrąžina ją ten kiekvieną kartą. „Erdvė labai patinka dėl to, nes čia smagus kolektyvas: jaunimo darbuotojos ir kiti savanoriai. Taip pat jauki patalpa, ypač, kai sienos išdažytos visokiais paveiksliukais“, – pasidalino savanorė. Savanorystė apima daug dalykų Jaunimo erdvės savanoriai neužsiima tik viena veikla: jie rengia renginius, planuoja veiklas, padeda su dekoracijomis, rūpinasi patalpų buities darbais ir taip toliau. Man, kaip savanorei, tiesiog reikia padėti bet kur ir bet kada. Savanoriauti juk niekas neverčia, o pareigos priklauso nuo renginio ir pasiskirstymo“, – apie pareigas pasakojo ji. Iš tikrųjų, jaunimo erdvė „Be stogo“ organizuoja labai daug renginių, atvirų visam jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Vien spalio 31 dieną vyko „Šiurpnaktis“, kurio metu buvo galima dalyvauti orientaciniame žaidime, pabėgimo kambaryje, makiažo ir laikinų tatuiruočių dirbtuvėse, diskotekoje ir filmo peržiūroje – ir tai per vieną vakarą! Taigi savanoriai negali nuspėti, kabins šiurpą keliančias dekoracijas patalpoje ar padės jaunuoliams su veido dažais – jų savanorystė apima daug dalykų.
Kai nori, viską galima suspėti – tokį posakį puikiausiai gali patvirtinti Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro septintokas Jonas Lipinskas. Jis vaidina, groja baritonu, dar puikiai mokosi, spėja „sukrimsti“ ir ne vieną knygą, o savo žinias jau antrą kartą pademonstravo populiarioje vaikų televizijos laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Antrasis kartas Jonui buvo sėkmingesnis, jis užėmė garbingą antrą vietą, o tai jam suteikė daug džiaugsmo ir dar didesnio noro nenuleisti rankų. Gamtos mokslai – mylimiausi „Aš visada noriu laimėti. Suprantu, kad svarbu dalyvauti, bet, jeigu dalyvauju, tai noriu ir laimėti“, – pripažino šypsodamasis Jonas, mėgstantis išbandyti save įvairiuose konkursuose. Jis papasakojo ir apie turimus laimėjimus. Pavyzdžiui, jis su savo mokyklos mokiniais dalyvavo respublikinėje gamtos mokslų olimpiadoje ir beveik iš šimto ten dalyvavusių mokyklų jie pateko į geriausiųjų dešimtuką – užėmė devintą vietą. Taip pat Klaipėdos rajone dalyvavo biologijos olimpiadoje ir užėmė pirmą vietą. „Man labai patinka gamtos mokslai. Nors sekasi visi dalykai, bet mieliausi yra būtent gamtos mokslai. Man patinka suprasti, sužinoti, kaip veikia visas pasaulis, iš ko viskas padaryta. Dar daug reikės sužinoti“, – šypsojosi Jonas, prisiminęs, kad jo smalsumas ėmė ristis kaip sniego gniūžtė dar tada, kai jis buvo šešerių. Tuomet jis pamatė laidą apie chemijos eksperimentus ir jį tai labai sužavėjo. Jonas tuomet nusipirko chemijos enciklopediją aštuntai klasei ir viską perskaitė, nors ir ne viską suprato, bet vis tiek buvo labai įdomu. Pašnekovas pasidžiaugė, kad, jeigu iškyla kokių klausimų, jam puikiai pagelbsti tėtis Dovydas, kuris yra fizikas ir kuris, kaip teigė Jonas, turi ir pedagoginių gabumų. Beje, abi močiutės, Jonas pasakojo, yra pedagogės.
Respublikinėje moksleivių poezijos šventėje – pajūriečių triumfas
Tradicinė šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ šiemet vyko jau 26-ąjį kartą ir į ją kasmet atvyksta jaunieji poetai iš viso Žemaitijos regiono. Šiemet ji buvo dedikuota netikėtai amžinybėn iškeliavusiam palangiškiui rašytojui Rolandui Rastauskui.
Pagarbą atidavė puikiems poetams Į Palangą šiemet savo poezijos pristatyti atvyko jaunieji poetai iš Klaipėdos, Mažeikių, Gargždų, Plungės ir, žinoma, nemažas būrys palangiškių. Įvertinti jaunųjų poetų kūrybą buvo pakviestas poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas. Svečias perskaitė savo naujausius eilėraščius iš būsimos knygos „Vandens skonis“, kuri pasirodys kitų metų pradžioje. Susirinkę svečiai džiaugėsi, kad šis renginys ne tik puoselėja poetinę tradiciją, bet ir skatina jaunimą kurti, dalintis savo kūriniais su bendruomene. Mokiniams suteikiama galimybė ne tik pristatyti savo darbus, bet ir gauti vertingų atsiliepimų iš mokytojų, svečių. Tuo pačiu – tai ir proga prisiminti puikius poetus, tokius, kaip R. Rastauskas, kuris, beje, mokėsi toje pačioje gimnazijoje. Palangos senoji gimnazija iki šiol yra išsaugojusi R. Rastausko rankraščius, nuotraukas iš tų laikų, kai jis dar buvo moksleivis. Spalio 13-ąją R. Rastauskas būtų šventęs 70 metų sukaktį. Moksleivių poezijos šventė įvyko beveik tą pačią dieną.
Marta neįsivaizduoja savo pasaulio be šokio
Palangos senosios gimnazijos dešimtos klasės mokinė Marta Ulskytė stebina savo entuziazmu šokiui ir užsibrėžtais tikslais. Vos pradėjusi šokti, ji pasiryžo atiduoti viską, ką tik sugebės, ir pirmasis konkursas, kuriame jai teko sudalyvauti, tapo dar didesniu motyvaciniu varikliuku pasiekti daugiau. Šokiai tapo gyvenimo dalimi Martos kelias į šokius prasidėjo dar vaikystėje, kai darželyje pradėjo šokti. Tuo metu į šokius nežiūrėjo rimtai ir galiausiai jų atsisakė. Tačiau po penkerių metų pradėjo ilgėtis šokių ir nusprendė į juos grįžti jau su rimtesniu požiūriu bei tikslais. Marta atviravo, kad įkvėpimą grįžti į šokius rado laidoje „Šok su manim“. „Mėgau tą laidą žiūrėti nuo pat mažens. Ji man suteikė daug motyvacijos. Taip pat pamažu pradėjau rinktis mėgstamiausias šokėjas ir įsivaizduoti, kad kažkada aš irgi būsiu tokia, kaip mano ikonos. Būtent tuomet, kai buvau 14 metų, pradėjau rimčiau užsiimti šokiais „Svivelio“ šokių studijoje. Ir mano sesuo su vyru buvo sportinių šokių šokėjai, kas man irgi tapo postūmiu“, – pasakojo Marta. Pradžios sunkumai Į šokių pasaulį atėjusi kiek vėliau negu kiti, Martai buvo be galo sunku pritapti. „Kiti jau buvo pažengę, o aš tik pradėjau mokytis pagrindų“, – dalinosi prisiminimais Marta. Iš pradžių buvo sunku psichologiškai prisitaikyti prie aplinkinių požiūrio, tačiau laikas ir treniruotės padėjo įveikti šiuos iššūkius. O tuomet reikėjo išbandyti save. „Vos po kelių mėnesių įvyko mano pirmasis konkursas, kuriame pavyko užimti pirmąją vietą. To nė nesitikėjau“, – kalbėjo šokėja. Tai buvo Lietuvos solo Latino pirmenybės ir čempionatas. Išgirdusi iš komisijos, kad jai pavyko iškovoti pirmą vietą, Marta labai nudžiugo ir pasijautė lyg sapne. Pradėjusi šokti ji jau nebegali įsivaizduoti, kad galėtų veikti ką kita. Šokiai užima didelę jos gyvenimo dalį. O ir ateityje ji planuoja šokti, gal net iš to gyventi.
Vakarė KANIAVAITĖ
Luka ADOMAVIČIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narės
Prasidėjus naujiems mokslo metams, dažnai atsiveria durys ir į kitas, dar neišbandytas veiklas. Taip nutiko ir Pranciškonų gimnazijos dešimtokei Saulei Juodytei, kuri išrinkta naująja gimnazijos prezidente. Mergina aktyvi jau nuo mažens, tad tokios pareigos ją tik dar labiau motyvuoja įsitraukti į veiklą ir padėti įgyvendinti mokinių idėjas. Priima visas idėjas „Džiaugiuosi ir nesulaukiu galėsianti įgyvendinti savo siekius su puikia komanda. Svarbiausi jų – artimas bendradarbiavimas su visa gimnazijos bendruomene, mokinių interesų ir teisių atstovavimas ir, žinoma, įvairių kūrybiškų, įdomių ir ugdančių renginių organizavimas. Man svarbu, kad mokiniai mokykloje ne tik jaustųsi saugiai, bet ir jaukiai, maloniai, o mokinių savivaldos renginių, skalbiadienių ir įvairiausių akcijų lauktų su nekantrumu. Visuomet būsiu pasiekiama, priimsiu visas naujas ir originalias idėjas. Ypač dėkoju mylimiems mokytojams, kurie padeda nuosekliai siekti norimų tikslų, artimiesiems ir draugams, kurie palaiko savo motyvacija ir nuoširdumu, Dievui – už suteiktas galimybes bei visai gimnazijos bendruomenei – už tokį pasitikėjimą“, – savo kalboje po jai išreikšto pasitikėjimo kreipėsi į visus Saulė. Puikiai geba lyderiauti ir rasti kompromisus Kaip pasakojo Saulė, apie kandidatavimą į prezidentus pagalvodavusi, tačiau šios minties garsiai nereikšdavo, neminėdavo. „Šis įvertinimas man yra labai svarbus, džiaugiuosi, kad gimnazijos bendruomenė gali manimi pasitikėti“, – sakė mergina. Pasiteiravus, kokiais savo asmeniniais pasiekimais ji labiausiai didžiuojasi, Saulė patikino, kad labiausiai didžiuojuosi savo gerais mokymosi rezultatais, baigta Kretingos meno mokykla. „Kiekviena duota galimybe sudalyvauti įvairiose olimpiadose bandau pasinaudoti, nes manau, kad tai suteikia daug patirties ir mane turtina žiniomis“, – sakė gimnazistė, nevengianti savo žinias pademonstruoti ir įvairiuose konkursuose ar olimpiadose. O stipriausiai ji jaučiasi lyderystėje, komunikavime, kompromisų ieškojime, bendradarbiavime.
Tenisą pamėgusi Rusnė: didžiausias pasiekimas – ne laimėjimas
enisas – labai sunkus sportas. Tam, kad galėtum jį žaisti, reikia turėti išlavintą akies-rankų koordinaciją, stiprų fizinį pajėgumą, ištvermę ir be galo daug kantrybės. Bet Palangos senosios gimnazijos gimnazistei Rusnei Kundrotaitei žaidimo reikalavimai – ne problema. Laisvalaikiu netinginiauja Dešimtoje klasėje šiuo metu besimokanti mergina pradėjo žaisti tenisą būdama vos 8 metų ir greitai užsidegė meile šiam sportui. „Kadangi didžiąją dalį savo vaikystės lankiau badmintoną, pradėti žaisti tenisą buvo gana keista, bet pramokusi nenorėjau praleisti nei vienos treniruotės“, – pasakojo Rusnė. Net laisvalaikiu mergina netinginiauja: „Laisvalaikiu mėgstu žaisti padelį. Taip pat, jeigu neinu į treniruotes, turiu treniruotis fizinio parengimo užsiėmimuose, kad palaikyčiau gerą fizinę būklę ir galėčiau greičiau tobulėti tenise.“ Sportu ją sudomino tėvai ir televizijoje matomi žaidėjai, dabar jie toliau skatina ją tobulėti. „Lankyti tenisą mane motyvuoja mano šeima, treneriai ir mano teniso partnerė, taip pat matydama geriausius pasaulio tenisininkus norisi siekti aukštumų, kaip ir jie“, – pasidalino Rusnė. Svarbiausias – tobulėjimas Rusnė taip pat dalyvauja varžybose, siekia geriausių rezultatų. „Dažnai dalyvauju varžybose, kuriose tenka žaisti su bendraamžiais, kartais – tarp suaugusiųjų. Dažniausiai žaidžiu dvejete – kai žaidžiama dviese prieš du – su savo partnere Adrija. Kartu važiuojame į varžybas ir siekiame medalių“, – atskleidė žaidėja.
Pasitikrinti žinias – ir pabėgimo kambaryje
Paskutinė spalio savaitė visame pasaulyje žinoma kaip Medijų ir informacinio raštingumo savaitė (MIRKT), skirta skatinti kritinį mąstymą, atsakingą informacijos vartojimą bei aktyvų pilietiškumą. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka prisideda prie šios iniciatyvos ir kviečia į renginius. Lietuvoje šią savaitę jau trečią kartą organizuoja viešosios bibliotekos, kviesdamos visuomenę prisijungti prie įvairiausių renginių. Nuo spalio 24 iki 31 dienos kviečiama į paskaitas, diskusijas, mokymus bei konsultacijas, orientavimosi žygį, protmūšius, žaidimus ir konkursus, padedančius gilinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Jaunimą galėtų sudominti virtualus pabėgimo kambarys. Pasaulinei medijų ir informacinio raštingumo savaitei sukurtas virtualus pabėgimo kambarys-užduočių ruožas, skirtas išbandyti medijų ir informacinio raštingumo žinias, o dar galima laimėti ir prizų. Virtualiame pabėgimo kambaryje reikės įsijausti į veikėjo Ąžuolo vaidmenį ir pasistengti, jog į piktavalių rankas nepatektų asmeniniai vartotojų duomenys. Tam, kad taip neatsitiktų, reikės išspręsti užduotis, kurios slypi trijose virtualų pabėgimo kambarį sudarančiose erdvėse. Žaisti galima kompiuteriu, planšete ar mobiliuoju telefonu svetainės adresu mirkt.bibliotekavisiems.lt. Medijų ir informacinio raštingumo šūkis„Žinanti, laiminga ir sumani visuomenė“ kviečia visus būti aktyviais šios iniciatyvos dalyviais.
„Kuprinės“ informacija
Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Ieva Konstantinavičiūtė – savo tikslo siekianti tikra jaunoji kovotoja. Tą ji kasdien įrodo mokyklos suole, nes siekia geriausių rezultatų. Šiemet ji jau spėjo įrodyti, kad yra puiki gamtos mokslų žinovė: Ieva 16-ojoje Gamtos mokslų olimpiadoje laimėjo aukso medalį. Bet ji atskleidė, kad turi ir kitokių pomėgių. Patinka visi gamtos mokslai Ieva pripažino, kad jai visada patiko gamtos mokslai ir ji mielai keliauja į visas tokio pobūdžio pamokas. Jai puikiai sekasi ir biologija, ir chemija, ir fizika: „Man visose pamokose neblogai sekasi. Aišku, būna sunkiau, būna lengviau, labai priklauso nuo to, kokią temą mokomės.“ Bet, kai jau pajaučiu, kad vienoks dalykas patinka, tai įdomu įvairiomis temomis pasidomėti. Jaunoji kretingiškė atskleidė, kad ir ilsėtis gamtoje jai patinka. Atranda ramybę ji miške, džiaugėsi, kad netoli jūra. Ir nors ji aiškiai jaučia kryptį, kuria mieliausiai eitų, visgi dar nedrįsta prognozuoti, kokią profesiją pasirinktų ateityje. „Dar kol kas anksti nuspręsti. Manau, kad svarbiausia gyventi dabartimi, o dėl ateities spėsiu nuspręsti, turiu dar laiko“, – pasvarstė Ieva. Po pirmojo laimėjimo norisi daugiau Pašnekovė pripažino, kad jai smagu dalyvauti olimpiadose, konkursuose, atrodo, taip galima save išbandyti, bet ji, kaip prisiminė, pati niekur nesiveržė. Tai buvo jos biologijos mokytojos Linos Jucytės įtaka, kuri pastebėjo Ievos potencialą ir paskatino mokinę dalyvauti olimpiadoje. „Biologija man visada labai sekėsi, mokiausi geriausiais pažymiais, tad mokytoja pasiūlė man dalyvauti biologijos olimpiadoje. Aš ir sutikau. Pagalvojau, kad pabandysiu. Ir man pasisekė“, – Ieva prisiminė, kad atėjo tiesiog „švaria galva“ ir parašė tai, ką mokėjo, pagalvojusi, kad bus kaip bus. Ir buvo labai gerai – olimpiadoje ji laimėjo. Pasiteiravus, ar po pirmojo laimėjimo ėmė augti pergalių apetitas, ji pripažino, kad tikrai norisi pasirodyti geriau, bet nieko baisaus, jei ir nepasisektų. „Kai pajauti, kad gali laimėti, jau tą patyrei, vadinasi, ir vėl gali tą padaryti. Kažkaip norisi „prasimušti“ ir toliau tuos laurus skinti“, – atskleidė Ieva, papasakojusi, kad su nekantrumu laukė ir šios Gamtos mokslų olimpiados rezultatų. „Visi šeimos nariai laukėme naujienų, o, kai sužinojau, kad laimėjau, tai labai geras jausmas širdyje aplankė, kaip saldainis“, – šypsojosi Pranciškonų gimnazijos aštuntokė, pasidžiaugusi, kad didelę motyvaciją siekti geriausių rezultatų jai teikia ir šeima. Pavasarį Ievos vėl laukia biologijos olimpiada, tad ji dar turi laiko pasimokyti ir vėl parodyti geriausius rezultatus. O pasimokyti Ieva vis atranda motyvacijos. Pavyzdžiui, mokytoja nusivežė grupę mokinių į Gyvybės mokslų centrą Vilniuje, kur atliko praktinį darbą, klausėsi paskaitos. „Tuomet supratau, kad man dar reikia labai daug mokytis. Po praktinio darbo norisi daugiau sužinoti. Mes tyrinėjome insuliną, buvo labai įdomu“, – papasakojo Ieva. Ir nors pati veikla ją sužavėjo, bet savęs laboratorijoje mokinė savęs neįsivaizduoja. Ji pripažino, kad jai labiau patiktų dinamiškesnis darbas, kuriame galėtų keliauti.
Vaivą ir Ugnę paviliojo japonų kalba ir kultūra
Palangiškės Vaiva Getnerytė ir Ugnė Grigas nuo rugsėjo pajūrį iškeitė į Vilnių ir ten ėmėsi studijuoti japonologiją. Kaip pripažino merginos, kai kam šių studijų kryptis nei girdėta, nei matyta, tad tenka paaiškinti. Bet pačios šiomis studijomis mėgaujasi ir svajoja vieną dieną nukeliauti į Japoniją, kur praktiškai pritaikys savo jau pradėtas kaupti žinias. Draugystė – nuo mokyklos suolo Pasiteiravus merginų, kada užsimezgė jų draugystė, jos papasakojo, kad ėmė draugauti kiek vėliau negu pradėjo kartu mokytis. „Bendraklasės buvome nuo pirmos klasės, tačiau susidraugavome tik aštuntoje. O turbūt tai nutiko todėl, kad tuo metu buvo nutrūkusi kita ilga draugystė – man trūko tos geriausios draugės gyvenime. Pomėgiai pradėjo formuotis po truputį, mane Ugnė įtraukė į jos jau žinomus dalykus, ir aš ją taip pat“, – pasakojo Vaiva. Ugnė pripažino, kad tai įvyko jau senokai. „Nelabai atsimenam pačios, tiesiog kažkokią dieną kažkaip pradėjom kalbėti ir mūsų asmenybių bruožai labai sutiko. Kadangi asmenybės panašios, turėjom ir sutampančių pomėgių“, – patvirtino ji. Draugystės neišskyrė ir skirtingos studijos, nes dėl panašių pomėgių jos abi patraukė ta pačia kryptimi. Paklausus, ar visada svajojo rinktis tą pačią specialybę, jos patikino, kad iš anksto apie tai negalvojo. „Net nežinojau, kad tokia egzistuoja, buvo galvota apie keletą sričių, tačiau po kiek laiko jos vis atkrisdavo, iki kol 9-oje klasėje mama pranešė apie Azijos studijas“. – pasakojo Ugnė. Vaiva taip pat patikino, kad ilgą laiką negalėjo apsispręsti, ką studijuoti. „Ir visos mano idėjos nesutapo su Ugnės. Bet kai sužinojau, kad Ugnė studijuos japonologiją, ir aš panorau labiau įsigilinti į tą sritį“, – šypsojosi mergina.
Išskirtiniu balsu pasižymintis Virgilijus: „Meno žmogus turi būti šiek tiek alkanas“
Iš Šeduvos prieš dešimtmetį į pajūrį persikraustęs 29-erių Virgilijus Butkus neseniai pasirodė talentų ieškančioje televizijos laidoje „X faktorius“ ir užtraukė taip, jog atrodė, kad atkeliavo pats garsusis atlikėjas Rag‘n‘Bone Man. Virgilijus dainuoja jau seniai, išbandė save ir kituose projektuose, veda renginius, o kai buvo užklupęs kovido virusas, įgyvendino ir naują projektą – ėmėsi gyvų vaizdo transliacijų. Save pristato atlikėju „Save labiau laikau atlikėju, renginius galiu vesti, bet toji veikla nėra tokia miela kaip dainavimas. Gyvenime teko dalyvauti ne viename projekte, pradėjau dar gyvendamas Šeduvoje“, – sakė kurorte prieš dešimtmetį apsigyvenęs šeduviškis. Pirmasis Virgilijaus televizinis pasirodymas įvyko laidoje „Talentų ringas“, taip pat dalyvavo laidoje „Mes – vieno kraujo“, dar būdamas moksleivis jis pademonstravo savo talentą karaokės konkurse ir laimėjo „Karaokės karaliaus“ titulą. Šiemet, Virgilijus džiaugėsi, teko sudalyvauti ne vienoje daug žmonių subūrusioje šventėje, kur jis pats lipo į sceną. „Veiklos yra daug, kartais norisi ir pailsėti“, – šypsojosi Virgilijus. O dar visi puikiai atsimena, jog atlikėjams per karantiną apie tai tik svajoti buvo galima. Bet ir tada pašnekovas surado ką veikti. „Viskas baigėsi – pardaviau techniką, nusipirkau studijinę techniką, išsinuomojau patalpas vienoje kavinėje Šventojoje ir pagalvojau, kad užsidarysiu ir kursiu kažką. Ir taip gavosi, kad uždirbau daugiau negu renginiuose. Iš gyvų transliacijų padarėme pseudoradijo stotį. Principas buvo toks: ar žmonėms pateikus ką nors gero, be keiksmažodžių, normalų turinį, galim sulaukti palaikymo. Pasirodė, kad žmonėms tai įdomu ir labai to reikėjo“, – prisiminė V. Butkus. Ir dabar Virgilijus dar tęsia šį pomėgį socialiniuose tinkluose, pripažinęs, kad jam asmeniškai tas uždarasis laikotarpis buvo naudingas, nes pamatė, kad daug ką galima padaryti, peržengė įskiepytas ribas.
|
|
