Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kuriant idėją kilo daug iššūkių

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2022-10-28
Kretingos gimnazisčių komanda: (iš kairės) Živilė Bružaitė, Leila Kriukaitė, Eglė Sirutytė, Aneta Meištinytė, Deimantė Jadenkutė ir Austėja Rauktytė.

Džiaugėsi pasiekimu

Savo pasiekimu labai džiaugiasi ir komandos narės: Austėja Rauktytė, Leila Kriukaitė, Živilė Bružaitė, Deimantė Jadenkutė, Aneta Meištinytė ir Eglė Sirutytė.

Hakatone merginos pristatė idėją pagal iš anksto pasirinktą iššūkį ir temą: ar įrašysiu „problem-solving“ (problemos sprendimą) į savo ateities CV arba kokios būtų priemonės, skatinančios lavinti paauglių problemų sprendimo įgūdžius.

„Mokytoja mums pristatė šį renginį ir galimas temas. Man pasidarė smalsu dalyvauti, tad pasiūliau ir kitoms klasės draugėms“, – pradžią prisiminė Leila, įvardijusi, kad hakatonui pasiūlė galvoti idėją klimato kaitos tematika.

Prieš vykdamos į renginį, merginos jau turėjo sugalvojusios idėją, tačiau eigoje ji šiek tiek pasikeitė. Pagrindinė pirminė mintis buvo sukurti gyvą žaidimą, per kurį į komandas suskirstyti mokiniai diskutuotų globaliomis temomis, taip mokydamiesi ir viešojo kalbėjimo, ir įgydami žinių apie tuo metu vykstančius globalius reiškinius.

„Prie mūsų prieidavo mentoriai, duodavo patarimų. Dažnai tekdavo viską keisti, labai pavargome. Kilo ir nemažai ginčų, bet sugebėjome viską išspręsti, – sunkumus apibendrino komanda, tikinusi, jog prieš išvykstant tikėjosi, kad viskas bus kur kas lengviau. – Iš pradžių atlikome kelias užduotis, darėme pratimus, linksmai leidome laiką. Sunkumai prasidėjo, kuomet reikėjo dirbti su savo idėjomis. Gavome sunkias užduotis, turėjome atsakyti į rimtus klausimus ir panašiai.“

Gavusios gausybę patarimų merginos nebežinojo, kokią galutinę idėją pateikti. „Kai prie mūsų priėjo viena mentorė ir pasakė, kad svarbiausia žaidimo neperkelti į skaitmeninę erdvę, nes mūsų vienintelė komanda kalba apie gyvą žaidimą, supratome, kad liksime prie tokio formato“, – atskleidė Austėja.

Galutiniame rezultate kretingiškių komanda susirinkusiems pristatė savo idėją. „Mūsų idėja – klubas „Diskutuok“. Keliose mokyklose surengti debatus globalia tematika, vėliau geriausios komandos galėtų varžytis tarpusavyje“, – kaip viskas turėtų atrodyti, pasakojo L. Kriukaitė, kartu su draugėmis išsakiusi norą, kad tai galėtų vykti ir šalies mastu.

„Mums reikia susisiekti su savo rėmėjais, kurie ir padėtų realizuoti šią idėją, surasti įgyvendinimui reikalingus specialistus, kitas priemones“, – papildė A. Rauktytė.

Komandos teigimu, toks projektas paskatintų domėtis jaunimą pasauliniais įvykiais, mokytų tai daryti. „Radome informacijos, kad net 90 proc. jaunų žmonių nesidomi jokiais globaliais klausimais. Taip pat šalies jaunuoliai turi sunkumų dėl viešojo kalbėjimo. Tokios diskusijos pakeistų šią susidariusią situaciją“, – atkreipė dėmesį Leila.

Iš viso renginyje dalyvavo 19 komandų, iš kurių buvo atrinktos trys geriausios.


Kretingiškė Gabrielė Kalniškytė „X faktoriaus“ scenoje atsidūrė netikėtai – atvykus stebėti projekto filmavimą.

Kretingiškę 25-erių Gabrielę Kalniškytę galėjome išvysti sekmadienio televizijos projekte „X Faktorius“ . Mergina sulaukė didelių ovacijų, o komisija jai negailėjo komplimentų.

Vykdama į projekto filmavimą kretingiškė nė neketino lipti ant scenos, tačiau netikėtai sutiktas draugas pakeitė jos planus. „Ant scenos patekau visai netikėtai. Tiesiog laukdama eilėje įeiti su žiūrovais į salę sutikau savo artimą draugą, kuris dirba šiame projekte. Jis paklausė, ar norėčiau pabandyt padainuoti. Draugai paskatino ir taip atsidūriau scenoje“, – netikėtą patirtį įvardijo G. Kalniškytė.

Per pasirodymą Gabrielė atliko kūrinį „Strong enough“. „Šį kūrinį man išrinko su manim buvę draugai“, – tikino ji.

Apie merginos dalyvavimą šiame projekte artimieji sužinojo tik pamatę ją per televiziją. „Dauguma sužinojo pamatę mane per laidos anonsą, o po filmavimo pasakiau tik mamai. Ji buvo nustebusi, bet ne per labiausiai, manau, jau yra pripratusi prie mano avantiūrų“, – kalbėjo G. Kalniškytė.

Jausmas būti ant scenos, anot kretingiškės, yra nuostabus. „Manau, kiekvienas yra šį jausmą jutęs, kas yra daręs tai, ką mėgsta, kuo gyvena ir kvėpuoja. Kameros manęs nebaugina, nes buvau be akinių, tai nelabai ką ir mačiau“, – šmaikštavo Gabrielė, įvardijusi, kad be muzikos nepraeina nė viena diena.

Evelina STONKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Jauno muzikanto kelias

  • Kuprinė
  • 2022-10-28
Gabrielius Žiubrys moka groti keliais instrumentais ir svajoja įkurti savo grupę.

Kretinga yra tikras įvairiausių talentų miestas. Susipažinkite su Gabrieliumi Žiubriu, kuris profesionaliai groja fortepijonu ir kitais instrumentais nuo pat mažų dienų. Jo, kaip jauno muzikanto, istorija yra įkvepianti.

Gyvenimas meno mokykloje

Gabrieliaus tėvai visada pasakojo, kad, būdamas vos kelių mėnesių, berniukas įdėmiai klausydavosi klasikinės muzikos. Vaikinas taip pat prisimena, kad ketverių metų dar labai sunkiai kalbėjo. Jo šeimai pasisiūlė pagelbėti sesės fortepijono mokytoja, kadangi žinojo, jog pirštų galiukų treniravimas paskatina kalbos vystymąsi.

„Vos po dviejų mėnesių ištariau savo pirmą žodį su „r“ raide, kuri buvo natos „re“ pavadinime“, – stebėjosi jaunuolis. Manoma, kad tai buvo tas įvykis, kuris paskatino jaunuolį atrasti muziką – tuomet pradėjo daug groti, ir viskas sekėsi kuo puikiausiai. Būdamas vos ketverių kūrinius jau atliko viešai.

Tėvai užrašė sūnų į fortepijono pamokas, kurias jis lanko jau kone visą gyvenimą. Tuomet jaunuolis susidomėjo kitais instrumentais. Smuiko, gitaros ir daug kitų styginių instrumentų muzika padėjo G. Žiubriui praplėsti savo muzikos žinias ir gerinti klausą.

Kalbėdamas apie Kretingos meno mokyklą Gabrielius ją įvardijo kaip „nepakartojamą kelionę“, per kurią jį visada lydėjo muzikos mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. Jaunasis muzikantas gavo galimybę dalyvauti daugybėje konkursų, koncertų, susirasti naujų draugų, išmokti įvairių kūrinių.

Žinoma, buvo ir sunkumų. Scenos baimė ir nuolatinis muzikinių įgūdžių tobulinimas jaunuolį lydėjo nuolat. „Konkursų komisijose visuomet vaikus vertina įžymūs pianistai – jie viską girdi ir jaučia tavo jaudulį. Šiek tiek juokingai skamba, tačiau kiekvienais metais abejodavau, ar dar yra įmanoma būti geresniam negu vakar, ar dar galiu tobulėti. Visuomet galvodavau, kad na, jau šito kūrinio tai niekad neįveiksiu“, – patirtimi dalijosi G. Žiubrys.

Meno mokykla stipriai išlavino Gabrieliaus atmintį, išmokė disciplinos ir skatino siekti tikslų. Vaikinas teigė, kad jo išlavintas muzikinis suvokimas yra tikrai geras. Jis geba atpažinti natas įvairiuose garsuose, atkartoti melodijas, atskirti instrumentus ir kartais net jais pagroti, jei žino jų pagrindus.


Pranciškonų gimnazija turi naują prezidentę

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2022-10-28
Dvyliktokė Kamilė Venckutė tapo naująja Pranciškonų gimnazijos mokinių prezidente.

Pranciškonų gimnazijoje šią savaitę buvo išrinkta naujoji mokinių prezidentė. Ja tapo abiturientė Kamilė Venckutė.

Dalyvavo antrą kartą

Kamilė tikėjo, kad taps mokinių prezidente, tačiau iki galo užtikrinta nebuvo. „Pasakiau, kad kandidatuoju, išrinks ar neišrinks, net nemąsčiau. Galbūt giliai širdy jaučiau, kad būtų didžiulė garbė tapti gimnazijos prezidente, bet nesistengiau per daug mąstyti apie kitų žmonių sprendimą balsuoti už ar prieš“, – kalbėjo ji, pridūrusi, kad nustebo sužinojusi, kad ją išrinko. Prezidento rinkimuose abiturientė dalyvavo antrą kartą. Pirmą kartą savo sėkmę bandė praėjusiais metais, tačiau tuomet merginą mokiniai mažai pažinojo. „Nebuvau dar taip subrendusi tokiam postui, kaip šiemet. Vis dėlto per metus pasikeitė ir mano pačios požiūris į gyvenimą. Suvokiau, kad prezidentas gali būti tik toks asmuo, kuris savimi pasitiki, pasirengęs įveikti kliūtis, gerbia save ir aplinkinius, yra atsakingas. Taip pat turėjau didžiulį gimnazistų palaikymą ir netgi skatinimą, kad tik kandidatuočiau, nes šie metai paskutinieji, kai galėjau tai padaryti“, – patirtimi dalijosi K. Venckutė.

Nenuleidusi rankų ji į rinkimus žengė ir šiais mokslo metais. „Prezidento rinkimuose nusprendžiau dalyvauti, kai atsakiau sau į klausimą: kas aš esu? O į jį atsakiau labai paprastai – kad esu Kamilė Venckutė ir puikiai žinau, ko noriu iš gyvenimo“, – tikino Kamilė.

Kadangi mergina yra abiturientė ir kartu su prezidento pareigomis ji dar turi rengtis ir egzaminams, iškyla sunkumų norint tai suderinti. Vis dėlto Kamilė be aktyvios veiklos negali: „Sudėtingiausia buvo girdėti mokytojus, sakančius, kad nepersistengčiau dvyliktoje klasėje. Na, bet aš kitaip negaliu. Veikla, kuri mane „veža“, užima aukštą vietą gyvenime.“

Laimėti, anot gimnazistės, jai padėjo pastangos, kurias įdeda organizuodama įvairius renginius, dalijimasis idėjomis, pasitikėjimas savimi – nebijojimas pasirodyti kvailai ar keistai – laisvas viešasis kalbėjimas ir drąsa: „Mokyklos bendruomenė manimi pasitikėjo, nes, mano nuomone, ji mato, kad esu sąžininga ir, ką pradedu daryti, tą ir pabaigiu.“

Toks laimėjimas abiturientei labai svarbus, tačiau jis atneša ir daug atsakomybių. „Pirma, – atsakomybę atstovauti mokyklai respublikoje. Antra, – būtina įsiklausyti į kiekvieno mokinio norus, kad jie jaustųsi saugūs ir laimingi gimnazijoje. Trečia, – būti paprastu žmogumi ir savęs neišaukštinti“, – vardino K. Venckutė.

Per savo kadenciją Kamilė norėtų sustiprinti gimnazijos bendruomenę – kad ji aktyviai dalyvautų renginiuose, projektuose ar įvairiose akcijose. Taip pat daugiau dėmesio skirti mandagumo, pagarbos puoselėjimui. „Toliau su mokinių savivalda tęsime temines dienas, turėsime savaičių, kurias norėsime skirti tam tikroms vertybėms puoselėti. Parlamente jau aptarėme, kokius tolimesnius renginius norėtume surengti, nes šiemet Pranciškonų gimnazijos 90-metis – išties ypatingi metai“, – planus atskleidė naujoji prezidentė.


  • Kuprinė
  • 2022-09-30


Vydmantų gimnazijos moksleivė Kamilė Pulokaitė (priekyje) su drauge iš Trakų Kamile Agintavičiūte savo pirmojoje savarankiškoje kelionėje Londone.

Paskutinis vasaros mėnuo visada būna labiausiai spontaniškas. Ne vienas stengiasi išnaudoti likusias saulės ir laisvės dienas patiems geriausiems prisiminimams. Taip pat ir aš, Kamilė Pulokaitė, Vydmantų gimnazijos moksleivė, ir mano geriausia draugė iš Trakų Kamilė Agintavičiūtė. Vasarą užbaigėme su trenksmu – pirmąja savarankiška kelione į Jungtinę Karalystę.

Pasiruošti visai paprasta

Keliauti sugalvojome spontaniškai. Pavasarį, kartu leidžiant laiką, draugė iš niekur nieko pasiūlė kur nors keliauti. Nusprendėme, kad tikslas – Londonas. „Kodėl dabar? O kada vėliau? Dabar pats metas keliauti ir pažinti pasaulį“, – sakė ji.

Niekada neskridau lėktuvu. Tačiau Kamilė jau yra turėjusi tokios patirties, taip pat ir Londonas jai – ne svetimas: „Londone esu buvusi vieną kartą būdama maža ir, galima sakyti, nieko iš savo kelionės nepamenu. Taip pat ten gyvena mano artimieji, norėjosi aplankyti ir juos. Londonas man – be galo gražus ir didingas miestas.“

Tik gavusios pirmuosius atlyginimus, iškart nusipirkome bilietus, kainavusius kiek daugiau negu 100 Eur. Neturėjau žalio supratimo, kaip pradėti ruoštis tokiai kelionei, ką pasiimti ir ko žūtbūt nepamiršti, tad šiais klausimais pasiklioviau drauge. Tėvai beveik visai neprisidėjo prie mūsų pasirengimo – pasiryžome būti savarankiškos.

„Kadangi šeimoje nelabai kas keliauja, negavome jokių patarimų. Informacijos teko ieškoti internete, klausinėti draugų. Teta ir dėdė, kurie gyvena Londono priemiestyje, sutiko mus priimti kelioms dienoms savo namuose, padėjo mums susigaudyti svetimoje šalyje“, – gerą žodį giminaičiams skyrė Kamilė.

Ruoštis kelionei pradėjome nuo planavimo, į kokį oro uostą skrisime, kokias vietas norime aplankyti. Man asmeniškai buvo labai svarbu, kokius drabužius vilkėsiu kiekvieną dieną, todėl mano apranga buvo suplanuota jau mėnesį prieš išvykstant. Tada nusipirkome bilietus ir susikrovėme lagaminus.

Būnant nepilnamečiu keliauti savarankiškai yra drąsu, tačiau tai turi tam tikrų pranašumų. Kamilė mano, kad svarbiausia yra savarankiškumo įgūdžiai: „Viską turi daryti pats ir kelionė priklauso vien nuo tavęs.“


Siūloma didinti jaunimo amžiaus ribą

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2022-09-30

Rugsėjo pradžioje Seimui buvo pateiktas projektas, pagal kurį jaunas žmogus būtų 14–35 metų asmuo, o ne iki 29 metų, kaip yra dabar. Tokia įstatymo pataisa tikimasi jaunimui atverti daugiau galimybių.

Vėliau priima sprendimus

Ši įstatymo pataisa, kuria siūloma šešeriais metais ilginti jaunimo amžiaus ribą, yra ne tik simbolinė, bet ir praktinė – tokia nuostata atvertų jaunimui daugiau galimybių integruotis į darbo rinką, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, įvairiuose mainuose, stažuotėse.

„Tenka nemažai bendrauti su jaunimu. Diskutuojant su juo paaiškėjo, kad nemaža dalis jaunimo nevyriausybinių organizacijų savo nuostatuose jau dabar taiko tokias amžiaus viršutines ribas“, –vieną priežasčių, kodėl įregistravo tokias įstatymo pataisas „Pajūrio naujienoms“ įvardijo jų autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Kita priežastis –Europos Sąjungos (ES) šalių ir ne tik patirtis. „Pietinės Europos šalys taiko viršutinę amžiaus ribą iki 35 metų, ne iš ES šalių tai taip pat taiko ir Ukraina, – kalbėjo Seimo narys. – Įvertinę ir jaunimo prašymus, ir jaunų šeimų amžiaus kriterijų, kad iki 36-erių metų yra galimybė gauti lengvatinę būsto paskolą pirmam būstui įsigyti, priėmėme tokį sprendimą.“

Jaunimo projektuose, kurie yra finansuojami ES, yra nurodomas 14–31 metų amžius. „Manau, kad ribojimas iki 29 metų Lietuvoje neturi kažkokio teisinio pagrindimo. Nes apriboti žmonėms dar porą metų, kuomet galėtų pretenduoti į ES skiriamą finansavimą, manau, nėra teisinga. Stažuotės, kurios vyksta ES, taip pat rengiamos jaunimui iki 31 metų“, – priežastis toliau vardino A. Bagdonas.

Tokia pataisa norima išplėsti jaunų žmonių ratą, kuriems būtų skiriamas didesnis valstybės dėmesys. Dabar, anot Seimo nario, yra žmonių, kurie, neturėdami darbo ir registruoti Užimtumo tarnyboje, gali kreiptis dėl paramos verslo pradžiai: „Jeigu jie yra iki 29 m., gali tai padaryti, jeigu jau suėjo 30 m. – nebegali.“

Pagrindinė politiko idėja – jeigu galima padidinti ribą, tai kodėl tuo nepasinaudojus: „Kad gautume didesnį finansavimą iš ES jauniems žmonėms, kad suteiktume jiems galimybę išvykti į stažuotes, gauti paramos verslo pradžiai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“

A. Bagdono teigimu, jaunimas dabar yra brandesnis, vėliau priima sprendimus: „Jaunų žmonių sprendimai priimami tiek dėl mokslo, tiek dėl darbo, tiek dėl gyvenimo su kitu žmogumi dabar yra priimami gerokai vėliau. Apribodami tam tikras galimybes jauniems žmonėms, apsunkiname jiems gyvenimą.“ Šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados. „Laukiame Vyriausybės išvados. Kai ji bus pateikta, manau, dar rudens sesijoje turėtų būti ir svarstomas šis klausimas“, – apibendrino A. Bagdonas.


Gestų kalba yra gyva kalba

  • Kuprinė
  • 2022-09-30
„Stojau ten, kur vedė širdis“, – kretingiškė Ernesta Narmontienė atskleidė, kodėl pasirinko lietuvių gestų kalbos vertimo studijas.

Kretingiškė Ernesta Narmontienė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Vilniuje, yra baigusi lietuvių gestų kalbos vertimo studijas. Ernestai visada patiko kalbos ir ji svajojo studijuoti italų ar ispanų filologiją. Išgirdusi apie gestų kalbos vertimo studijas, suprato, kad nori įgyti būtent šią profesiją.

Buvo sutrikę

E. Narmontienė pasakojo, kad, jai pradėjus mokytis gestų kalbos, artimieji džiaugėsi, bet tuo pačiu ir buvo nustebę, nes daugumai jų ši profesiją buvo svetima ir nepažįstama. Artimieji ir draugai ėmė skatinti stoti į universitetą, apmąstyti, ar mergina tikrai nori dirbti su kitokiais žmonėmis. „Stojau ten, kur vedė širdis, ir esu laiminga dėl šio pasirinkimo“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, gestų kalbos vertimo studijos prasidėjo labai įdomiai. „Atėjus į pirmą paskaitą mus pasitiko dėstytojas su klausos negalia. Visi buvome sutrikę, nežinojome, kaip elgtis, nes nemokėjome nė vieno gesto“, – pradžią prisiminė Ernesta.

Kiek vėliau studentai pradėjo suprasti, apie ką dėstytojas kalba, naudodamas gestus, kūno kalbą. Lengviau ir greičiau gestų kalbą padėjo suprasti įvairus žaidimai, šarados, vaidyba.

Kadangi ši kalba, kretingiškės teigimu, yra gyva kalba, jai reikėjo atsakingai lankyti visas paskaitas. Informacijos, knygų apie gestų kalbą yra labai mažai, tad mokytis buvo galima tik dalyvaujant paskaitose.


Nuo nedrąsaus vaiko – iki jaunimo

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2022-09-30
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Mykolas Daračius savo aktyvią veiklą pradėjo mokinių parlamente.

Lubių kaime gyvenantis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Mykolas Daračius savo gyvenimą pakeitė vos per vieną mėnesį: „Per karantiną sėdėdamas namuose supratau, kad daugiau nebenoriu tylėti ir turiu kažką veikti.“ Kažkada labai nedrąsus paauglys šiemet mieste įvykusiuose „Jaunimo apdovanojimuose“ pelnė metų jaunimo lyderio vardą.

Dalyvavo rinkimuose

Praėjusiais metais Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje buvo renkamas naujas parlamentas, į kurį pateko ir Mykolas. Tuomet kandidatavo 13 jaunuolių, iš kurių 9 buvo atrinkti atstovauti mokiniams parlamente.

„Ankščiau į parlamentą mokinius paskirdavo mokytoja, tačiau pasikeitus vadovei buvo nuspręsta rengti demokratinius rinkimus“, – kalbėjo M. Daračius. Šiuo metu gimnazijos parlamentą kuruoja istorijos mokytoja Dalia Zibalienė.

Kai buvo renkamas parlamentas, Mykolas mokykloje buvo naujokas. Prieš tai jaunuolis mokėsi Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre. „Kai atėjau į gimnaziją, prasidėjo karantinas. Visus metus mokiausi iš namų. Iki tol buvau labai ramus ir tylus vaikas, tačiau tas karantinas mane pakeitė. Supratau, kad toliau taip sėdėti nebenoriu, turiu kažką veikti“, – kada ėmė galvoti apie aktyvesnį dalyvavimą gimnazijos veikloje atskleidė M. Daračius.

Pirmas jaunuolio žingsnis – parlamento rinkimai. „Mokykloje manęs niekas nepažinojo, tad per mėnesį turėjau susipažinti su daugybe žmonių, dalyvauti bendruomenės veikloje, – sunkumus įvardijo jis. – Buvau nustebintas, kuomet sužinojau, kad rinkimuose surinkau daugiausiai balsų. Greičiausiai tai ir buvo mano lūžis pradėti judėti pirmyn.“


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis

Nuotoliniu būdu Italijoje, Aostos slėnyje, vykusioje 15-oje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje „IESO2022“ Lietuvos mokiniai iškovojo ne vieną prizinę vietą, tarp jų – ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis, laimėjęs bronzos medalį.

Laureatu tapęs abiturientas ir jį ruošęs geografijos mokytojas Vilius Adomaitis pasidalino įspūdžiais apie šią džiuginančią pergalę ir papasakojo, ko reikia, kad pasiektum puikių rezultatų.

– Kas skatina, motyvuoja siekti aukščiausių rezultatų?

– Motyvuoja daug kas: šeima, brolis Simonas, kuris jau yra laimėjęs medalį geomokslų olimpiadoje. Mama, kuri taip pat skatina tobulėti. Turiu ir vidinės motyvacijos, nes gamtos mokslų sritis man įdomi, artima, tad ir pats laimėjimas įgyja visai kitokią reikšmę – būtent dėl to, mano nuomone, yra verta įdėti pastangų.

– Ko labiausiai reikia, norint pasiekti tokių rezultatų?

– Svarbiausia noras – be jo turbūt pasiduočiau pusiaukelėje. Taip pat reikia disciplinos, metodiško darbo, kuris padėtų užpildyti visas likusias spragas. Būtina nusiteikti sunkiai dirbti, būti susikaupusiam, nesiblaškyti.

– Ką tau reiškia šis laimėjimas?

– Visų pirma, galiu džiaugtis, kad esu vienas geriausių pasaulyje kaip tik toje srityje, kuri man asmeniškai svarbi. Dabar ateityje galėsiu jaustis drąsiau žinodamas, kad išbandžiau savo žinias su bendraamžiais ir pasiekiau puikių rezultatų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas