|
|
|
KuprinėRiedlenčių sporte siekia aukštumų
Į riedlenčių sportą penkiolikmetis Jonas Rimgaila žiūri rimtai. Šią jaunatviška sporto šaką pradėjęs būdamas dar dešimties, stengiasi tobulinti kiekvieną dieną. Iš draugų ir tėvų sulaukdamas palaikymo, jaunuolis nepasiduoda ir „veržiasi“ į priekį. Paskatino kiti Pirmą kartą jaunuolis ant riedlentės atsistojo būdamas apie 10–11 metų. Užsiimti šiuo sportu Joną tuo metu paskatino riedlentininkas Rokas Ignotas, kurį jaunuolis sutiko Kretingoje Pastauninko parke įrengtoje rampoje. „Tuomet turėjau riedlentę, bet nebuvau įsitikinęs, ar tikrai užsiimsiu šiuo sportu. Rokas važinėjo labai gerai ir sužavėjo mane, taip supratau, kad sportuoti noriu profesionaliai“, – prisiminė kretingiškis. Paklaustas, ar išskiria geriausius triukus, atsakė, kad nepamena vieno konkretaus triuko, jam svarbiausia kiekviena patirtis, kiekviena akimirka ant riedlentės. „Dažniausiai važinėju su draugais ir jie mane nuolat skatina stengtis, tobulėti ir būti geresniu“, – teigė J. Rimgaila. Šis sportas, anot jaunuolio, išskirtinis ir tuo, kad Kretingoje nėra trenerių, todėl visko turi išmokti pats: „Reikia būti gerai fiziškai pasirengusiam, lavinti savo kojas.“ Su riedlentye galima išdarinėti įvairiausius triukus, tačiau tam reikia nuolat treniruotis. „Nėra ribų. Gali atlikti viską, ką nori. Pavyzdžiui, atliekant „Tre flip kikflip“, sudėtingiausia yra nusileisti ant riedlentės. Sudėtinga išmokti, bet sistemingai treniruojantis galima padaryti daug triukų. Pirmiausia, reikėtų mokytis apskritai važiuoti riedlente, lavinti savo kojas, o tik tada galvoti apie visus kitus dalykus“, – akcentavo Jonas. Tėvų palaikymas tai pat – labai svarbus kretingiškiui. Jie džiaugiasi kiekviena jo pergale ir viskuo, ką pasiekia šiame sporte. Jų parama tikrai padeda siekti naujų aukštumų. „Kartu važiuoja į varžybas, stebi mano vaizdo įrašus, džiaugiasi pasiekimais“, – kalbėjo penkiolikmetis, įvardinęs, kad įrangą gauna iš savo rėmėjų, todėl jos pirkti tėvams netenka.
Progimnazijos komandą papildė keturi mokytojai
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos jaunieji žurnalistai pakalbino mokytojus, kurie pasirinko pedagogo kelią ir šiais mokslo metais pirmą kartą peržengė progimnazijos slenkstį būdami ne mokyklos svečiais ar mokinių tėvais, o mokytojais. Jų mūsų mokykloje net keturi: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ieva Šiaulytė, informacinių technologijų mokytoja Dovilė Skersienė, technologijų mokytojas Deividas Bartašius ir pradinio ugdymo mokytoja Aida Viršilienė. Nors mokytojai nuolat skuba ir pertraukų beveik neturi, tačiau visi sutiko skirti po keletą minučių ir atsakyti į jaunų, smalsių žurnalisčių klausimus. Gautais atsakymais pasidalino su „Kuprinės“ skaitytojais. Lietuvių kalbos mokytojos Ievos Šiaulytės jos klausė, ar sudėtinga buvo pradžia ir kas yra jos įkvėpimo šaltinis? „Tikrai nelengva. Daug naujovių visose srityse – ir lietuvių kalba, ir mokiniai, ir tvarka, ir pati ugdymo įstaiga pasikeitę. O dirbti mane įkvepia mokiniai, neįmanoma, kad būtų kitaip, dirbant mokykloje. Pasisemi energijos iš jų, dažnu atveju ir pats atiduodi, išdalini tą energiją ir grįžti namo kaip „sausas skudurėlis”, – patirtimi dalijosi I. Šiaulytė. Taip pat, ar jaučia palaikymą iš kolegų ir administracijos? Ieva patvirtino, kad tikrai taip. Nors ne su visais kolegomis dar teko jai susipažinti, bet bendruomenės jausmą, šiltą ir tikrą palaikymą teigė jaučianti.
Renkasi savanorystės kelią, nes tai – „veža“
Savanorystė – tai galimybė dalintis savo laiku, šypsena ir gerumu. Kretingos savanoriai – 19-metis Mindaugas Mažeikis, 14-metė Kotryna Naujokaitytė, 16-metė Luka Gikaraitė, 16-metė Airintė Bendikaitė, 11-metis Emilis Rušinskis, 14-metė Smiltė Viluckaitė, 14-metė Emilija Misevičiūtė, kartu su savo vadove bibliotekininke darbui su jaunimu Inga Mažeikiene dalyvauja ir padeda žmonėms įvairiuose renginiuose. Jų istorijos skirtingos, tačiau tikslas tas pats – skleisti bendruomeniškumą. Štabas – vienija Vadovė Inga Mažeikienė su savanoriais pradėjo dirbti, kai prasidėjo „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ projektas. Tuomet ir buvo sukurtas savanorių štabas Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. „Turiu būti su jais, kartu dalyvauti, rengti renginius, apsitarti planus – taip veikia šis štabas. Tikrai jaučiau didelį iššūkį. Nežinojau, ar man pavyks susitvarkyti, nes niekada nebuvau dirbusi su savanoriais. Pradžioje buvo įvairių trikdžių, bet, kaip sakoma, įsibėgėjau“, – nusišypsojusi pasakė jaunimo savanorių koordinatorė. Ji tikino, kad jaučiasi tai pat, kaip ir savanoriai, nes visi daro tuos pačius darbus. Save Inga įvardino, kaip tokį žmogų, kuris palaiko nuolatinį ryšį, nes renginiai nebūna kiekvieną savaitę, o savanoriai susirenka kiekvieną savaitę. „Toks susibūrimas, renginių aptarimas, kas pavyko, kas nepavyko suartina mus. Stengiuosi jiems būti kaip draugė“, – sakė I. Mažeikienė.
Salantiškis Elijus: „Jeigu nebūsi ambicingas, tai nieko nepasieksi“
Kretingai šiais metais tapus Lietuvos jaunimo sostine 2025, vykstant įvairiems pasirodymams ir šventėms, iš minios išsiskyrė Elijus Maksimas Kriaučiūnas: septyniolikos metų jaunuolis, savo balsu ir charizma sužavėjęs renginių dalyvius. Anksčiau nepastebėtas talentingas ir ambicingas vaikinas dabar dainuoja, veda renginius, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir siekia tarptautinio pripažinimo. Mokslai ir mokyklinis gyvenimas Elijus, kaip ir dauguma jaunų žmonių, susiduria su iššūkiais mokykloje. „Nesakyčiau, kad esu idealus ar pavyzdingas mokinys. Mokytis man ne visai patinka, bet yra keli dalykai, kurie sekasi ir juos labiausiai lavinu“, – teigė jis. Vaikinas skiria daug dėmesio anglų ir lietuvių kalboms. Taip pat yra suinteresuotas fizikos mokslu, nors ir pripažįsta, kad ši sritis labai sudėtinga: „Fizika – labai įdomus dalykas.“ Jaunuolis yra pakeitęs ne vieną mokyklą – iš pradžių mokėsi Salantuose, vėliau Kūlupėnuose, tačiau labiausiai džiaugiasi dešimtoje klasėje pradėjęs mokslus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Jo teigimu, pradėjus mokytis šioje mokykloje pagerėjo mokslai, atsirado naujų draugų ir daugiau galimybių. Nors didesnę galimybių įvairovę atrado Kretingoje, žmonių dėmesį jau buvo patraukęs ir Salantų, Kūlupėnų mokyklose. Scenai buvo ruošiamas jau pirmoje klasėje Salantuose: „Pirmas kartas, kai lipau į sceną, – per Motinos dieną. Paskatintas mokytojos ir būdamas naivus, mažas berniukas, tiesiog nuėjau ir deklamavau eilėraštį, kokį – nebeprisimenu, bet dar ir dabar jaučiu tada užplūdusį azarto jausmą. Nuo tada man patinka eiti į sceną“, – prisiminimais dalijosi jis. Pakeitęs mokyklą taip pat neliko šešėlyje: „Kūlupėnuose mane irgi pastebėjo lietuvių mokytoja Dalia Puotrienė, kuri labiau įtraukė į viešąjį kalbėjimą.“
Apsilankė „Sniego gniūžtės“ įkūrėjas
Darbėnų gimnazijoje rugsėjo 16 d. lankėsi ypatingas svečias, iš JAV atvykęs tarptautinės jaunimo prevencinės programos „Sniego gniūžtė“ įkūrėjas Džekas Irvinas (Jack Irwin). Jis atvyko pas „sniego gniūžtiečius“ pasidžiaugti sėkmingai įgyvendinama „Sniego gniūžtės“ programa. Ši programa, paremta savanorystės principu, daugiau negu keturis dešimtmečius sėkmingai veikia įvairiose šalyse, skatina jaunimo lyderystę, stiprina bendruomeniškumą ir padeda užkirsti kelią priklausomybėms. Į Kretingos rajoną programą „atrideno“ gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, tuo metu dirbusi Vydmantų gimnazijoje. „Sniego gniūžtė“ Darbėnų gimnazijoje organizuojama nuo 2011 metų. Dabar gimnazijos savanorių komandoje yra didelis būrys jaunuolių, kurie ne tik įgyvendina programą, organizuoja savaitgalines stovyklas mokiniams, tėvams, bet ir kartais pavaduoja personalą, leisdamas jam nors trumpam atitrūkti nuo kasdienio darbo. Per vizitą svečias susitiko su mokiniais – „Sniego gniūžtės“ programos vadovais, dalijosi ilgamete darbo su jaunimu patirtimi, pasakojo apie programos ištakas ir jos plėtrą visame pasaulyje. Džekas akcentavo, kad svarbiausia – ne tik informuoti apie žalingų įpročių riziką, bet ir kurti patrauklias, saugias veiklas, kurios įtraukia jaunuolius ir leidžia jiems patiems tapti pozityviais pokyčių kūrėjais. Jis buvo sužavėtas mūsų gimnazistų entuziazmu „ridenti“ „Sniego gniūžtę“. Keliaudamas per Lietuvą Dž. Irvinas nesutiko nė vieno tokio gausaus jaunuolių būrio, kurie savo pavyzdžiu, savanorystės idėjomis, degtų noru kažką daryti kitaip – sveikiau, įdomiau, produktyviau ir galbūt sudėtingiau. Kas yra „Sniego gniūžtė“, gali suprasti tik tie, kas nors dalele, nors kruopelyte prisidėjo prie šio magiško derinio.
Darbėnų gimnazijos „Sniego gniūžtiečiai“
Rugsėjis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje
Rugsėjo 19 d. dviejų dešimtų klasių mokiniai dalyvavo ypatingoje edukacinėje pažintinėje kelionėje, kurioje taip pat buvo integruota lietuvių kalbos, biologijos ir chemijos pamoka. Ši veikla vyko įgyvendinant prevencinį projektą „Šviesios mintys – ramios širdys 2025“, skirtą Judumo savaitei paminėti. Mokėsi gamtoje Kelionę organizavo socialinė pedagogė metodininkė Daiva Firantienė, mokinius lydėjo lietuvių kalbos mokytoja Inga Viršilaitė, biologijos ir chemijos mokytojas Edvinas Piktuižis, lietuvių kalbos mokytoja Inga Benetienė ir psichologė Sigita Gedgaudaitė. Per išvyką mokiniai turėjo galimybę mokytis netradicinėje aplinkoje – gamtoje. Per biologijos pamoką jie tyrinėjo augalų įvairovę, stebėjo ekosistemų sąsajas ir kalbėjosi apie žmogaus poveikį aplinkai. Chemijos užsiėmimuose buvo aptariama vandens sudėtis, jo svarba sveikatai ir paprasti tyrimo metodai. Lietuvių kalbos pamokos dalis kvietė stebėtą aplinką įprasminti ir sukurti haiku, rašytas žodis tapo tilteliu tarp mokslo ir jausmų. Svarbi kelionės dalis buvo ir psichologiniai užsiėmimai. Psichologė S. Gedgaudaitė priminė, kad judėjimas gamtoje padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, gerina emocinę savijautą. Mokiniai atliko dėmesingumo ir kvėpavimo pratimus, kurie padėjo pajusti ramybę, vidinę darną. Mokiniai aplankė švyturius Nidoje, grožėjosi nuostabiais Kuršių nerijos vaizdais, užkopė ant Parnidžo kopos, iškilusios virš jūros lygio 52 metrus, apžiūrėjo Saulės laikrodį, aplankė Raganų kalną, taip pat ir Naglių gamtinį rezervatą, kuriame, kaip manoma, slypi užpustyti kaimai. Ši išvyka parodė, kad mokytis galima įvairiai – ne tik klasėje, bet ir gamtos apsuptyje. Integruotos pamokos sujungė skirtingų dalykų žinias, o kartu skatino bendravimą, judėjimą ir atsakomybę už aplinką.
Susibūrė nauja Jaunimo reikalų taryba
Kretingoje darbą pradėjo naujoji Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kurios sudėtį patvirtino rajono Taryba. Jaunimo reikalų taryba sudaryta dvejiems metams – iki 2027 m. rugpjūčio mėnesio. Ją sudaro Tarybos nariai Mindaugas Černeckis, Rokas Venckus, Vaidas Kuprelis, Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ atstovė Ula Gaubė, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė, vicemerė Vaida Jakumienė, taip pat nauji nariai – jaunimo nevyriausybinės organizacijos asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai Mindaugas Mažeikis, Nedas Sausdravas, Alicija Zacharevičiūtė, Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos tunto narė Elzė Ruzgytė. Jaunimo reikalų tarybos pirmininke išrinkta V. Jakumienė, jos pavaduotoja tapo U. Gaubė. Jaunimo reikalų taryba – tai bendradarbiavimo platforma tarp jaunimo, jaunimo organizacijų ir Savivaldybės, skirta jaunimo politikai rajone stiprinti ir jaunų žmonių iniciatyvoms palaikyti. „Įgyvendinsime veiklos planą, kuris buvo patvirtintas senosios tarybos, nes jis yra tvirtinamas visiems metams“, – sakė Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Pirmame susitikime Jaunimo reikalų taryba suplanavo organizuoti diskusiją „Kas, jeigu ne aš“. „Diskusija numatyta aptarti, kaip Kretinga gyvens kitais metais, kai nebus Lietuvos jaunimo sostinė – ar reikia palikti kai kurias veiklas, ar visai kitais metais nieko nedarome“, – paaiškino I. Biliūnaitė-Rušinskė. Diskusija planuojama lapkričio 14 d. Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Į ją organizatoriai kvies jaunimą, su juo dirbančių organizacijų, įstaigų atstovus. Jaunimo reikalų tarybą sudaro 10 narių. Savivaldybės taryba deleguoja tris savo narius, Savivaldybės administracijos direktorius – vieną administracijos darbuotoją, jaunimo organizacijų atstovus į Jaunimo tarybą deleguoja Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritas stalas“, Kretingos rajono meras taip pat skiria vieną vicemerų.
„Kuprinės“ informacija
Nauju žaidimu skatina bendradarbiavimą
Į Kretingą atkeliavo Latvijoje prieš kelerius metus gimęs komandinis jaunimo žaidimas „Parneštukas“. Praėjusią savaitę įvyko ir draugiškos varžytuvės, kuriose dalyvavo Kretingos, Kūlupėnų ir Skuodo jaunimas. Įtraukia jaunimą Varžytuvės organizuotos siekiant skatinti jaunimo bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį. Tai – viena projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ veiklų. „Nugalėjo draugystė, nes per žaidimą jaunimas susidraugavo. Ateityje planuojame surengti tikras varžytuves tarp miestų ir seniūnijų. O šių varžybų tikslas buvo sutelkti jaunimą, skatinti bendrumo jausmą ir ugdyti draugišką konkurenciją“, – tikino į Kretingą žaidimą atvedusi Atviro jaunimo centro mobilaus darbo su jaunimu socialinė darbuotoja Vilijanda Žimontaitė. „Parneštukas“ – tai komandinis Latvijos jaunimo žaidimas, sukurtas kaip aktyvus laisvalaikio užsiėmimas, skirtas skatinti bendradarbiavimą ir kūrybiškumą tarp jaunų žmonių. Žaidimas sugalvotas siekiant derinti fizinę veiklą su strateginiais uždaviniais, todėl dalyviai ne tik sportuoja, bet ir mokosi planuoti, spręsti problemas, dirbti komandoje. Bendradarbiaujant su latviais viešoji įstaiga „Veik, kurk, atskleisk“ šį žaidimą atvežė į Lietuvą. „Net 3 dienas Latvijoje mus mokė, kaip žaisti šį žaidimą, supažindino su taisyklėmis ir metodika“, – pradžią prisiminė V. Žimontaitė. „Parneštuke“ žaidžia dvi komandos, kurias sudaro vienodas skaičius žmonių. Kiekvienoje pusėje yra numatoma po dvi stoteles, jose paliekama po 2 pagaliukus, kuriuos reikia „pagrobti“ ir pernešti į savo komandos pusę. Laimi ta komanda, kurios pusėje sunešami visi pagaliukai. Amžiaus cenzo šiame žaidime nėra, žaidžia visi, gali būti ir mišrios komandos. „Šiam žaidimui specialaus pasirengimo nereikia. Užtenka tik bendrųjų gebėjimų: klausytis, bendrauti, šiek tiek fizinio aktyvumo. Žaidimo esmė – ne asmeninės fizinės savybės, o komandinė dvasia“, – paaiškino socialinė darbuotoja. Kol kas šį žaidimą žaidžia Kretingos, Gargždų ir Klaipėdos jaunimo centrų lankytojai ir darbuotojai. Jie „Parneštuką“ naudoja kaip vieną centro veiklų. „Visi 3 miestai – vieni pirmųjų, žaidžiantys šį žaidimą. Žaisti jį kviečiame ir kitų miestų, pavyzdžiui, Skuodo, Kretingos seniūnijų – Salantų, Darbenų, Kūlupėnų, Jokūbavo, jaunimą“, – įvardijo V. Žimontaitė.
Vydmantų gimnazija priėmė svečius iš Turkijos ir Kroatijos
„Daug žalumos, gražus oras ir... mėlynos žmonių akys“, – toks pirmasis įspūdis apie mūsų šalį ir Kretingą susidarė iki penktadienio čia viešėjusiems Turkijos ir Kroatijos moksleivių bei juos atlydėjusių pedagogų, ERASMUS projekto koordinatorių, delegacijoms. Treniruotė krepšinio aikštelėje Moksleiviai, kuriems po 12–14 metų, – šių šalių sporto entuziastai, kartu su bendraamžiais iš Vydmantų gimnazijos antradienį susitiko Kretingos sporto centre. Jie čia dalyvavo profesionalioje krepšinio treniruotėje, kurią surengė žinomas treneris Arimantas Mikaločius ir pagrindiniai „Kretingos“ krepšinio klubo žaidėjai. Anksčiau vydmantiškiai vaikai jau pabuvojo Kroatijoje, ten žaidė futbolą, o pavasarį, apie balandžio vidurį, ruošiasi į Turkiją, kur save išbandys tenykštėje tinklinio aikštelėje. „Kiekviena šalis turime sporto šakas, kuriomis didžiuojamės: mes, lietuviai, – krepšiniu, kroatai – futbolu, turkai – tinkliniu. Šias sporto šakas ir siekiame populiarinti. Tomis kryptimis vedame ir savo jaunąją kartą, norime auginti ją sveiką ir stiprią. Tad šis projektas – apie tai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Vydmantų gimnazijos socialinė pedagogė Simona Brazdeikienė, apie 20 metų rašanti ir koordinuojanti ne tik sporto, bet ir su ekologija, klimato kaita susijusius bei įvairius kitus projektus. „Aš tuo gyvenu – stebiu, ko mūsų mokyklai reikia, nuolat ieškau temų ir partnerių, ir kol kas sekasi“, – pasidžiaugė pastaruoju metu 6 naujus projektus, kuriuos reikės įgyvendinti per trejus metus, parengusi Simona.
Naujokai ugdymo įstaigoje jaučiasi kaip gaisre
Rugsėjo mėnuo ypač svarbus pirmą kartą į mokyklą, darželį žengiantiems vaikams. Adaptacija, pradėjus lankyti naują ugdymo įstaigą, – sudėtinga. Apie tai mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva. Jaučia didelį stresą – Kaip jaučiasi vaikas atėjęs į naują ugdymo įstaigą? Kai vaikas ateina į nauja ugdymo įstaigą – tai būtų darželis ar mokykla, jaučiasi, kaip gaisre. Yra atliktų mokslinių tyrimų, kad jų nervų sistema, kai prasideda adaptacija naujoje įstaigoje, patiria didžiulę įtampą, stresą. Vieni tai parodo, kiti – ne. Bendraudama su tokių vaikų tėvais, jiems patariu įsivaizduoti, kad vaiko smegenys „dega“. Jos visaip bandys išgyventi, todėl labai svarbu padėti vaikui pirmomis dienomis. –– Nuo ko priklauso adaptacija mokykloje? – Adaptuotis vieni dalykai padeda, kiti trukdo. Viskas priklauso nuo to, vaikas labiau linkęs bendrauti ar mažiau, jisai pats inicijuoja draugystę ar jis yra labai jautrus, o gal – atsparesnis ir gali išlaukti, kol užmegs draugystę. Taip pat svarbu, kaip jis reaguoja į nesėkmes, jam nesėkmė yra tragedija ar ne, kokia jo branda, ar mokinys pasirengęs tai mokyklai ar darželiui. Mokykla, darželis ar suaugusiųjų darbas yra tam tikra reikalavimų virtinė. Žmogus turui būti pasirengęs tiems reikalavimams, kad adaptacija būtų sėkminga.
|
|
