|
|
|
KuprinėPasiekti tikslai motyvuoja siekti dar daugiau
Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Martyna Lipskytė domisi biologija, ypač – sveikatos mokslais. Ji taip pat tobulėja dalyvaudama įvairiose olimpiadose. Daugelio rajoninių olimpiadų laureatė kovą įvykusioje Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape pelnė III vietą. Moksleivę labiausiai domina sritys, susijusios su biologijos mokslu. „Biologijos sričių spektre man visada labiausiai patiko žmogaus anatomija, fiziologija ir sveikata“, – teigė M. Lipskytė, svarstanti su sveikatos mokslais sieti ir savo ateitį. Taip pat merginą domina chemija ir istorija. „Biologijos ir chemijos sistemingai mokausi ne tik pamokose, bet ir papildomai su mokytojais po pamokų. Istorija labiau domiuosi laisvalaikiu, mėgstu istorinės tematikos knygas, filmus“, – tvirtino pašnekovė. Merginą mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų skatina noras užtikrinti sau gerą ateitį, pasiekti puikių rezultatų ne tik dabar, bet ir baigus mokyklą. „Galbūt įtakos turi ir mano charakteris. Labai mėgstu iššūkius, todėl sunkiai nusėdžiu vietoje nieko nedarydama. Man būtina turėti tikslą, kurio galėčiau siekti. Esu labai užsispyrusi, todėl užsibrėžtam tikslui negailiu nei laiko, nei pastangų. Visos pastangos dažniausiai atsiperka, o tai ir motyvuoja labiausiai“, – tikino pašnekovė. Neseniai M. Lipskytė dalyvavo Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape ir pelnė III vietą. „Dalyvavimas olimpiadoje, be abejonės, suteikė puikios patirties, nes vyko visos Lietuvos mastu, tad galėjau palyginti savo gebėjimus su kitų šalies moksleivių. Tai man buvo pirmoji respublikinė biologijos olimpiada, nes praeitais metais ji taip ir neįvyko dėl pandemijos“, – dalijosi mergina, tikindama, kad ir šiemet spręsti olimpiados užduotis nuotoliniu būdu buvo iššūkis dėl kompiuterio ir interneto nesklandumų bei baimės, kad atsakymai gali neišsisaugoti.
Taip pat dešimtokė šiemet dalyvavo chemijos, istorijos, lietuvių bei rusų kalbos olimpiadose. Lietuvių kalbos ir istorijos olimpiadose rajoniniame etape ji užėmė I vietą, rusų kalbos – II, chemijos – III. „Man šie pasiekimai svarbūs, nes įrodžiau sau, kad viskas įmanoma, jei stengiesi ir daug dirbi. Be to, ruošdamasi konkursams sužinojau daug įdomių faktų apie visas šias sritis. Šiuos pasiekimus iš dalies lėmė ir karantinas – turėjau daugiau laisvo laiko, kurį galėjau skirti olimpiadoms pasirengti“, – dalijosi mergina. Taip pat M. Lipskytė yra baigusi Kretingos meno mokykloje fortepijono klasę, tačiau pastaruoju metu jokia popamokine veikla neužsiima, stengiasi daugiau laiko skirti olimpiadoms ir pasirengti PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) egzaminams. „Mano nuomone, žmogui svarbu siekti tikslo, nes tada jis tobulėja kaip asmenybė. Tikslo siekimas gali padėti susidėlioti prioritetus, vertybes, suprasti, ko norime iš gyvenimo, kas mums jame svarbiausia arba kokiose srityse reikia tobulinti gebėjimus. O pasiektas tikslas visada motyvuoja siekti dar daugiau“, – mąstė M. Lipskytė.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Makiažas – nuo bendraklasių skatinimo iki pomėgio
Makiažo vengė I. Aleksandraitė prisiminė, kad naudoti dekoratyvinę kosmetiką pradėjo vėliau negu jos bendraklasės, kurios vis skatindavo merginą pasipudruoti ar pasidažyti blakstienas. Palangiškė nebuvo makiažo mėgėja, tačiau eidama į šventes šiek tiek jo naudojo. „Šis kelias po makiažo pasaulį prasidėjo su papildomu bendraklasių postūmiu, tačiau šiek tiek rimtesnį ir sudėtingesnį makiažą ėmiau daryti pradėjusi mokytis gimnazijoje“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. Pradžioje, kai pašnekovė dar neturėjo žinių, praktikos, tinkamų priemonių, kadangi pastarąsias skolindavosi iš mamos, dažytis jai ne itin sekėsi – mergina nežinojo, kurias vietas reikėtų paryškinti, kokias spalvas naudoti. Vis dėlto įdėjus darbo rezultatai pradėjo po truputį gerėti, pašnekovė suprato, kad jai tai patinka, tad pradėjo domėtis šia sritimi vis labiau. Baigusi mokyklą, I. Aleksandraitė pasirinko grožio terapijos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, tikėdamasi gauti daugiau informacijos apie makiažą, kad galėtų jį atlikti ir kitiems, tačiau studijose labiau buvo akcentuojamos veido procedūros. Sudomino nauja sfera Iš pradžių makiažu besidominti palangiškė dažydavosi žemės spalvomis, tačiau vėliau jos dėmesį patraukė ryškūs makiažai ir nauja sfera – specialieji efektai, kurie dažnai naudojami grimui filmuose, Helovyno makiažui. Ši sfera pašnekovei labai patiko, ji domėjosi darbu su gipsu, lateksu, kurie gali būti naudojami šio tipo makiažams kurti. I. Aleksandraitė kurį laiką svarstė, kad norėtų dirbti su tokio pobūdžio makiažu susijusį darbą ir grimuoti aktorius teatruose ar filmuojantis. Daugiausiai palangiškės laiko ir pastangų reikalauja specialiųjų efektų makiažai. Kai kada tokio tipo makiažas reikalauja net paros laiko, kadangi gipsas ar lateksas turi išdžiūti, kad gautųsi tam tikra forma. Ši sfera vis dar Indrės mėgstamiausia, po to seka ryškus makiažas, o galiausiai – žemės spalvų, tinkančių kasdienai. Ryškių spalvų makiažą pašnekovė mėgsta todėl, kad spalvos suteikia pozityvo. Taip pat ji pastebėjo, kad žemės spalvos dažnai naudojamos kitų žmonių makiažo darbuose, tad merginai visa tai atrodė šiek tiek nebeįdomu. Palangiškė teigė, kad madų nesivaiko ir daro tai, kas patinka, pavyzdžiui, vis dar teikia pirmenybę ryškesniems antakiams, nors šiuo metu užtektų juos sušukuoti, minimaliai paryškinti.
Gimnazistė atstovaus Kretingos rajono savivaldybei
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė Karolina Mažrimaitė tapo „Baltic Sea States Subregional Co-operation“ (BSSSC) Youth Board – jaunimo tarybos – nare ir kartu su kitais Klaipėdos regiono savivaldybių moksleiviais ji atstovaus viso regiono jaunimui tarptautiniu lygiu. BSSSC bando suvienyti Baltijos šalių jaunimą bendradarbiauti ir siekti geresnės ateities. Diskusijų metu susirinkęs jaunimas kalba apie įvairias problemas, ieško sprendimų, linksmai praleidžia laiką. Organizacija skatina jaunimą mažinti gamtos teršimą, teikia informaciją apie tvarų gyvenimą, gina Baltijos jūros regiono interesus, glaudžiai bendradarbiauja su teritorinio bendradarbiavimo programomis Baltijos jūros regione. Dalyvauti atrankoje antrokę gimnazistę paskatino jos auklėtoja Dalia Zibalienė, kuri atsiuntė moksleivei nuorodą ir pasiūlė užsiregistruoti. Karolina ilgai svarstė dėl pasiūlymo, tačiau galiausiai nusprendė išbandyti savo jėgas. Mergina atviravo, kad iš pradžių nė nesitikėjo įveikti atranką, tačiau manė, kad blogiau yra kažko neišbandyti negu patirti nesėkmę. Anot pašnekovės, norint pretenduoti į „Youth Board“ narius, reikėjo užpildyti registracijos formą ir paraiškoje atsakyti į įvairius klausimus lietuvių ir anglų kalbomis, kurie buvo susiję su tvarumu, asmens noru pakeisti tam tikrus dalykus, kad ateitis būtų geresnė. Mokinė, užpildžiusi paraišką, visai apie ją pamiršo ir tik po kurio laiko elektroniniame pašte rado laišką apie sėkmingą atranką. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė nekantriai laukia naujų darbų pradžios. Neseniai įvyko ir pirmasis nuotolinis susirinkimas, kuriame taryba susipažino. Anot pašnekovės, ji turi ir porą idėjų, kurias norėtų įgyvendinti, tačiau jų kol kas neatskleidė. K. Mažrimaitė atviravo, kad yra pakankamai aktyvi mokinė ir stengiasi dalyvauti įvairiuose gimnazijoje vykdomuose projektuose, tad šis pasiūlymas ir jo realizavimas yra dar viena galimybė įgyti naujos patirties, susipažinti su bendraminčiais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Baltijos šalių.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Kupriniečio rankose – du bronzos medaliai
Kuprinietis Pranciškonų gimnazijos abiturientas Linas Daugėla kovo mėnesį pelnė du bronzos medalius respublikinėse lietuvių ir filosofijos olimpiadose. Moksleivis teigė, kad šie laimėjimai paskatino supratimą, kokią studijų kryptį jis norėtų rinktis baigęs mokyklą. Vaikinas prisiminė, kad pirmojo filosofijos olimpiados turo metu jis turėjo atsakyti į įvairių filosofų darbų ištraukų pateiktus klausimus ir parašyti filosofinį esė – pašnekovas rėmėsi Imanuelio Kanto mintimi „Genialumas pats negali paaiškinti, kaip jis sukuria kūrinį.“ Filosofijos respublikinėje olimpiadoje L. Daugėla rinkosi iš penkių temų apie politiką, meną, istorinių įvykių sampratą. Abiturientas pasirinko temą apie meną: „Ši sritis man labai artima, turėjau svarių argumentų, buvo įdomu giliau šią temą panagrinėti.“ Abiturientas rėmėsi F. Nyčės, Vydūno, J. Gaarderio, K. G. Jungo, B. Paskalio filosofijomis. Filosofijos respublikinėje olimpiadoje dalyvavo apie 40 moksleivių. Pašnekovo teigimu, per tris valandas parašyti esė nebuvo sunku, nes tema buvo jam artima: „Sunkumo sąvoka yra subjektyvi, man buvo įdomu, todėl didelių sunkumų ir iššūkių nepatyriau.“ Vaikino esė buvo įvertinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu ir bronzos medaliu. Nuotoliniu būdu įvyko ir respublikinis Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams etapas. Jame dalyvavo 121 mokinys iš Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų. Olimpiados metu I–II ir III–IV gimnazinių klasių mokiniams reikėjo atlikti įvairias užduotis iš literatūros ir lietuvių kalbos. Anot L. Daugėlos, šių metų olimpiados išskirtinumas – daugybė praktinių žinių, kuriomis siekta patikrinti, kaip olimpiados dalyviai geba pritaikyti žodžių darybos, morfologijos žinias, taip pat reikėjo parašyti kūrinio interpretaciją, tikrintas teksto suvokimas, buvo daugiau dėmesio skirta mąstymui ir samprotavimui, pritaikant literatūros ir kalbos žinias. Olimpiados uždarymo metu vertinimo komisijos pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė įvykusiu renginiu, skirtu ir Lietuvių kalbos dienoms šalyje, olimpiados dalyvių akademiniu lygiu, o Pranciškonų gimnazijos abiturientas III–IV gimnazinių klasių mokinių grupėje pelnė III vietą ir bronzos medalį. Kuprinietis atskleidė, kad pelnytos vietos suteiks papildomų balų renkantis studijas. „Abu pelnyti medaliai turi įtakos stojant – dalyvavimas olimpiadose paskatino supratimą, kad man artimiausia humanitarinių mokslų sritis, tačiau konkrečios studijų programos dar neišsirinkau“, – teigė pašnekovas.
„Kuprinės“ informacija
Fizinis aktyvumas svarbus ir karantino metu
Paskelbtas karantinas sustabdė treniruotes, sporto klubų veiklą, o dalis žmonių prarado ir motyvaciją sportuoti. Vieni skundžiasi, kad namų aplinka nesuteikia noro treniruotis, kiti intensyvų sportą keičia pasivaikščiojimais lauke, o treti ir namuose nepraleidžia progos aktyviai leisti laiką bei skatina tai daryti kitus. Kretingoje dirbančios trenerės Ievos Januškienės teigimu, karantinas, darbas iš namų padarė įtaką visiems, tai pakeitė ir jos kasdienį gyvenimą. Sudėtinga motyvuoti save Sporto studijos „Step Up“ įkūrėja ir trenerė Ieva Januškienė teigė, kad anksčiau ji vesdavo po aštuonias treniruotes per savaitę, turėjo ir metinį sporto klubo abonementą, kadangi norėjo stipriau ir tikslingiau sportuoti. Sportas moteriai – atsipalaidavimo būdas, aktyvus poilsis ir gražios figūros receptas. Anksčiau, kai tik turėdavo laisvo laiko, moteris mėgdavo žaisti badmintoną. Pašnekovė atskleidė, kad ji labai norėtų grįžti į badmintono aikštelę. Dar iki gimstant vaikams sportu besidominti moteris kiekvieną savaitgalį praleisdavo badmintono varžybose ir savo amžiaus grupėje pasiekė neblogų rezultatų. I. Januškienė pridūrė, kad jos šeima – badmintono fanai: tėtis Arnoldas Slušnys – treneris, brolis Edgaras – buvęs Lietuvos rinktinės narys, kuris kartu su žmona yra badmintono treneriai, mama ir uošviai taip pat žavisi badmintonu. Ir su vyru ji susipažino badmintono aikštelėje. Deja, visiems per karantiną šio malonumo teko atsisakyti. „Namie man, kaip ir daugumai, sunku prisiversti sportuoti. Moterims visada yra veiklos namuose: pagaminti pietus, išplauti indus, pažaisti su vaikais. Čia sportas nebetenka to žavesio, tad ir motyvacija mažėja“, – atviravo pašnekovė. Sporto mėgėja džiaugiasi, kad per savaitę turi bent dvi nuotolines treniruotes, kurių metu ir pati sportuoja. Savaitgaliais ji aktyviai pasivaikšto gamtoje, stengiasi kuo daugiau judėti, bet tikino jaučianti sporto trūkumą, kadangi yra pripratusi prie didesnių fizinių krūvių. Pasiilgo įprasto darbo Šiuo metu I. Januškienė treniruotes veda socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje. Nuotolines treniruotes pašnekovė organizavo ir per pirmąjį karantiną. Vos tik prasidėjus kitai viruso bangai, sportas vėl buvo perkeltas į virtualią erdvę. „Labai gaila, kad nematau sportuojančiųjų, negaliu jų pataisyti, jei daro pratimą netinkamai. Su moterimis bendraujame dėl atlikimo technikos, tačiau tai būna po treniruočių iškilę klausimai, tad dėl šios priežasties visą treniruotę pratimas galėjo būti atliktas ne taip, kaip reikėtų“, – kalbėjo trenerė. Prasidėjus karantinui, sumažėjo ir sportuojančiųjų. Tai, anot I. Januškienės, yra normalu. Vienos sportuojančios moterys trenerei parašė, kad tikrai neprisivers sportuoti nuotoliniu būdu, kitoms iškilo problemų dėl kompiuterio pasidalinimo su šeimos nariais. Buvo ir tokių, kurios nusprendė daugiau judėti lauke, pasivaikščioti, kai kurios išbando kitas treniruotes – jų šiuo metu internetinėje erdvėje yra didelis pasirinkimas. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad „Step Up“ sporto studijoje treniruotės dažnai vyksta su step platforma, o nuotoliniu būdu to daryti neįmanoma dėl būtino inventoriaus, nes, kad turėtum namuose, jį būtų per brangu įsigyti. Step treniruotės kombinuojamos su viso kūno stiprinimo treniruotėmis, arba kūno dizainu, rato, funkcine ar Tabata principo treniruote, kai pratimai atliekami intervalais, stengiantis atlikti kuo teisingiau ir kuo daugiau kartų vienos serijos metu. Nuotoliniu būdu trenerė veda tas pačias treniruotes, tačiau vietoj pagrindinės step dalies daromas paprastas klasikinis apšilimas, naudojami aerobikos žingsneliai, vėliau stiprinami viso kūno raumenys. Kad būtų įdomiau ir treniruotės nepabostų, moteris ieško buityje turimo inventoriaus, kurį būtų galima panaudoti – tai rankšluostis, vandens buteliukai, pagalvėlės, šluotos lazda ar 5 litrų vandens butelis.
Iššūkis abiturientams – pasirinkti studijas
Dažnas abiturientas patiria, kad išsirinkti norimas studijas ar studijų kryptį – pakankamai sunku. Vieni neranda tinkamų ir patinkančių studijų, kiti negali apsispręsti, kurias studijas rinktis. Nepaisant dvejonių, kai kuriems pavyksta atrasti savąją sritį ir siekti užsibrėžtų tikslų. Mintimis apie patyrimus, ieškant tinkamiausios studijų programos, pasidalijo dvi Pranciškonų gimnazijos abiturientės. Svarbu – klausyti širdies Gabrielė Slivskytė ketina studijuoti teisę Vilniaus universitete. „Galbūt teisė gali pasirodyti nuobodi ir siaura studijų kryptis, tačiau įsigilinus požiūris pakinta – ji svarbi kone kiekviename gyvenimo žingsnyje: nuo verslo iki asmeninių interesų. Teisės studijas ketinu rinktis būtent dėl jų įvairiapusiškumo“, – dalijosi mergina. J. Gabrielę šiandien labiausiai traukia kriminologija – teisės kryptis, tirianti nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius ir prevenciją. „Prisimenu, aštuntoje klasėje per technologijų pamoką turėjome pristatyti svajonių studijas. Tąkart su pasididžiavimu pristačiau teisę. Paradoksalu, tačiau nuo aštuntos klasės iki šiol, skaičiuojant paskutinius dvyliktos klasės mėnesius, mano nuomonė daug kartų keitėsi. Svajojau tapti gydytoja, psichologe, mokytoja, tačiau galiausiai vėl grįžau prie išsvajotosios teisės“, – atviravo pašnekovė. Moksleivės teigimu, didžiausia motyvacija rinktis teisės studijas – noras padėti užtikrinti teisingumą, išmokti naujų dalykų, aktualių dalyvaujant visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime. „Teisė suteikia daug galimybių tobulėti skirtingose kryptyse, pažinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių įstatymus, reglamentus ir nuostatas. Nors per kelerius metus mano pasirinkimas keitėsi, grįžau prie teisės studijų. Tikiu, kad šios studijos – teisingas sprendimas, leisiantis realizuoti save šiame daug pastangų reikalaujančiame kelyje“, – dalijosi mergina. Kadangi Lietuvoje per pastaruosius keletą dešimtmečių teisininkų buvo parengta gerokai daugiau negu iš tiesų reikia, pašnekovę neramina įsidarbinimo galimybė baigus studijas. „Vis dėlto, manau, kad perspektyvūs, motyvuoti, trokštantys dirbti ir tobulėti jaunuoliai visada reikalingi. Tikiuosi, jog būsimieji darbdaviai atsižvelgs į jaunimo norą siekti karjeros aukštumų“, – tikino abiturientė.
Klimato krizė ir jos aktualumas lietuviams
Šių metų kovo 19 dieną įvyko septintasis globalinis klimato streikas „Daugiau jokių tuščių pažadų“, į kurį įsitraukė ir Lietuva. Tokia tema pasirinkta, nes apie klimato kaitą pradėta kalbėti jau nuo 1938 metų, tačiau visuomenė vis dėlto dažnai elgiasi taip, lyg šis reiškinys neegzistuotų, tarsi klimato kaitos problemos savaime išsispręs, lyg ir apsimetama, kad nežinoma, kaip ją sustabdyti. Dažnai žmonės susiduria su informacijos trūkumu ir nesupranta klimato kaitos svarbos. Nepaisant to, kad klimato krizė yra viena aktualiausių šiandienos problemų, tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje sunku rasti informacijos apie ją. Tad kas vyksta? Visoje Lietuvoje ir Europoje švedų moksleivės Gretos Thunberg įkvėpti jaunuoliai jungiasi į globalų „FridaysForFuture“ (FFF) – „Penktadieniai už ateitį“ – judėjimą. Lietuvoje šis judėjimas išplito gana sparčiai ir jau gyvuoja didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kadangi pasaulis šiuo metu apimtas koronaviruso pandemijos, visi susitikimai yra virtualūs, tad kiekvienas mūsų gali prisijungti prie bet kurio miesto FFF’o arba įkurti grupę „Penktadieniai už ateitį“ savo mieste. „FridaysForFuture“ judėjime dažniausiai dalyvauja žmonės, supratę, kad individualių veiksmų, pavyzdžiui, rūšiuoti atliekas, – nepakanka, norint laiku suvaldyti klimato kaitą. FFF organizuoja taikius protestus, siekiančius pakeisti nusistovėjusias ir į klimato kaitos faktorių neatsižvelgiančias sistemas arba jų naujas alternatyvas. Be to, įsitraukus į šią veiklą, galima sužinoti ir apie kitus Lietuvoje vykstančius projektus, renginius ir protestus, siekiančius susidoroti su klimato krize. Streiko „Daugiau jokių tuščių pažadų“ tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į politikus, kurie ignoruoja ar net neigia šią problemą, į įmones ir fabrikus, kurie į atmosferą išleidžia begalinį anglies dvideginio kiekį. Įvykusio streiko proga vyko virtualios paskaitos, kurias vedė dr. Justas Kažys ir Kauno technologijų universiteto sociologė profesorė Audronė Telešienė. Taip pat „Kino Pavasaris“ kvietė žiūrovus pamatyti įkvepiantį ir klimato aktyvistams artimą filmą: „I am Greta“ – „Aš esu Greta“, po kurio vyko virtuali diskusija klimato kaitos tema. Jei ir norite tapti klimato aktyvistu arba sužinoti apie „FirdaysForFuture“ judėjimą daugiau, visą reikalingą informaciją rasite socialinėse mediose „Instagram“ ar „Facebook“, paskyrose : @FFFLietuva; @FFFVilnius; @FFFKaunas; @FFFKlaipėda; arba internete įrašę „penktadieniai už ateitį“.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n." akademijos narė
Įgytas žinias pritaikė darbo rinkoje
Buvęs „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narys Lukas Lukauskas teigė, kad įgyta patirtis rašant straipsnius ir kritinio mąstymo ugdymas jam ypač pravertė renkantis studijas. Vydmantiškis, šiuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) marketingo studijų trečiakursis, tikino, kad žurnalistinio darbo užkulisiai lėmė ir jo studijų pasirinkimą. Vaikino teigimu, siekis gerai mokytis jam kilo penktoje klasėje per lietuvių kalbos pamokas. „Gavau ketvertą už nosinių raidžių rašybos taisykles. Tuometinė mano lietuvių kalbos mokytoja Ieva Latakienė pasakė: neišmoksite taisyklių – negalėsite toliau siekti gerų rezultatų. Dar kartą atsiskaitęs už teorines žinias, gavau maksimalų įvertinimą. Vėliau šios mokytojos paskatintas dalyvavau skaitovų konkursuose, ir, nors juose nelaimėdavau, galėjau lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius“, – prisiminė pašnekovas. Vydmantiškis nutarė išbandyti jėgas ir Vydmantų gimnazijos leidžiamame laikraštyje „Sprigtas“. Parašęs kelis straipsnius ir sužinojęs, kad viena klasės draugių rašė „Kuprinėje“, 2015 metais L. Lukauskas pats nusprendė dalyvauti šioje jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje. „Patariant ir padedant mentorei Viktorijai Vaškytei, lietuvių kalbos mokytojai Danutei Dunauskaitei sugalvojau savo straipsniui temą ir pradėjau kūrimo procesą. Pamačius savo pirmąjį straipsnį laikraštyje apėmė didžiulė euforija, bet tuo pačiu – ir savikritiškumo jausmas, kad buvo galima parašyti geriau“, – tvirtino vydmantiškis. Ilgainiui vaikinas įgavo vis daugiau drąsos, gebėjo raiškiau reikšti mintis ir rasti aktualių temų straipsniams. Jis prisiminė įkvėpimo temoms semdavęsis iš jį supusios aplinkos – L. Lukauskas lankė Kretingos meno mokyklą, prisidėdavo prie įvairių renginių organizavimo mokykloje, buvo išrinktas mokinių mokomosios bendrovės prezidentu. Visos šios veiklos skatino supratimą, ką vaikinas norėtų studijuoti baigęs mokyklą. Pradėjęs studijuoti marketingą KTU pašnekovas pastebėjo, kad mokykloje įgytos žinios padeda rašant rašto darbus, jas galima pritaikyti studijuojamoje srityje: „Esu išbandęs save rašant kūrybinius reklamos tekstus – juose svarbiausia skambiai ir paprastai perteikti produkto ar paslaugos esmę, skatinti vartotojus pirkti.“
Kūlupėniškis – prestižinio koledžo Mastrichte moksleivis
Buvęs Salantų gimnazijos mokinys kūlupėniškis Karolis Margis prieš metus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidoje laimėjo daugiau nei 53 tūkst. eurų vertės prizą ir teisę mokytis vienoje geriausių pasaulio mokyklų UWC Mastrichte (angl. United World Colleges). Po pusmečio, praleisto Nyderlanduose, jaunuolis dalinasi savo pastebėjimais ir patirtimi. Paklaustas apie laimėjimą, Karolis Margis atviravo, kad neslėpė savo džiaugsmo: „Kai laimėjau, net pačiam buvo sunku tuo patikėti. Suvokimas, kad ką tik pasikeitė tavo gyvenimas, yra sunkiai nusakomas. Buvo be galo daug džiaugsmo ir kitokių emocijų.“ Laimėjimas moksleiviui buvo neeilinis, jis tapo vienu iš 3–5 mokinių, kuriems kasmet suteikiama galimybė ir stipendija mokytis viename iš 18 jungtinių pasaulio koledžų. Nyderlandai kur kas spalvingesni Lygindamas mokymąsi Nyderlanduose ir Lietuvoje, vaikinas teigė pastebintis ir panašumų, ir skirtumų: „Negaliu sakyti, kad mokymas apskritai yra kitoks negu Lietuvoje. Mokomės pagal tarptautinio bakalaureato programą, kuri egzistuoja ir Lietuvoje: pavyzdžiui, pagal šią programą yra mokoma Vilniaus licėjuje, keliose kitose šalies mokyklose.“ K. Margio teigimu, tarp ugdymo programų Lietuvoje ir UWC koledže galima pastebėti nemenkų skirtumų: „Mokomės tik 6 dalykus, kuriuos patys pasirenkame. Pagal programą privaloma skirti tam tikrą valandų skaičių per savaitę savanorystei bei kūrybingumo ir sporto užsiėmimams. Mokiniai yra skatinami siūlyti ir įgyvendinti iniciatyvas, kurias mokykla finansuoja – Lietuvoje tai gana retas dalykas. Čia vyksta gerokai daugiau renginių. Galimybė susikoncentruoti į mėgstamus dalykus padaro mokymąsi kur kas smagesnį, o bendros veiklos, užsiėmimai ir iniciatyvos padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą tarp bendramokslių.“ Prakalbus apie Nyderlandų ir Lietuvos skirtumus, pašnekovas teigė, kad didelio kultūrinio šoko nepatyrė, kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos valstybės. Pašnekovas akcentavo, kad jam patinka ten esantis brandumas ir liberalumas: „Štai, pavyzdžiui, tokie atvejai, kaip Kretingoje, kur gimnazijos kapelionas išvadino mažumas „iškrypėliais“ čia tiesiog neįsivaizduojami, nes žmonės, ypač mano dabartinės mokyklos bendruomenė, suvokia, kad XXI amžiuje nei homofobijai, nei rasizmui, nei antisemitizmui ar panašiems dalykams vietos paprasčiausiai neturėtų būti. Beje, ir tarp mano bendramokslių yra įvairių mokinių. Įdomus faktas – neseniai mokyklos atlikta apklausa parodė, kad per 20 procentų mokinių čia priklauso LGBT+ bendruomenei ir juos pažinus supranti, kad jie tokie patys žmonės kaip ir visi.“ Moksleivio manymu, Lietuvoje būtų naudinga mokinius labiau įtraukti į popamokines veiklas, skatinti juos mąstyti globaliai ir padėti jiems jaustis mokyklos dalimi. „Ne paslaptis, kad daugelyje mokyklų, ne tik Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, yra daug mokinių, kurie eina į mokyklą labiau iš reikalo negu iš malonumo“, – svarstė kūlupėniškis. Jis taip pat palygino mokinių ir mokytojų santykius: ,,Pamenu, besimokant Salantų gimnazijoje mokiniai dažnai bijodavo klausti mokytojų, jeigu kas nors neaišku, kažkaip būdavo nejauku. Čia, koledže, mokytojai išlaiko glaudesnius santykius su mokiniais, į mokytojus yra priimta kreiptis vardu. Toks dalykas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas.“
Meilė tėvynei gimsta žygiuose
Kretingoje jau daug metų gyvuojanti Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopa šiuo metu vienija apie pusšimtį jaunųjų šaulių. Nors prasidėjus antrajai koronaviruso pandemijos bangai šios organizacijos veikla Kretimgoje sustojo, noras tarnauti visuomenei bei meilė Lietuvai, anot jaunųjų šaulių, auga ir stiprėja. Martyno Bružo, Šaulių sąjungos Kretingos 305 kuopos antrojo būrio vado tvirtinimu, 305 Kretingos jaunųjų šaulių kuopą sudaro 40–50 nuo 12 iki 17 metų sulaukę moksleiviai, tačiau dominuojantis amžius yra 14–15 metų. „Pandemija mūsų veiklą sustabdė visiškai, kadangi mes labiausiai veikėme lauke, dalyvaudami žygiuose, karinio pobūdžio pratybose. Mes po pirmojo karantino nepasiruošėme persikelti į internetinę erdvę, todėl ir teoriniai užsiėmimai sustojo“, – apgailestavo jaunuolis. Pandemijos metu, laikydamiesi visų LR Vyriausybės reikalavimų, lapkričio 23-iają jaunieji šauliai paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną. Pasak M. Bružo, Šaulių sąjungos nariu gali tapti bet kuris žmogus, jauniausi asmenys – moksleiviai, sulaukę 11 metų amžiaus: „Nepilnamečiai, norintys tapti jaunaisiais šauliais, gali pradėti dalyvauti mūsų užsiėmimuose, vėliau duoti pasižadėjimą Šaulių sąjungai iškilmingų paradų metu, per valstybines šventes. Pilnamečiai, norintys tapti šauliais, turėtų susisiekti su mūsų trečiosios rinktinės vadovybe Klaipėdoje.“ Pašnekovo tvirtinimu, pilnamečiai asmenys, tapdami šauliais, duoda priesaiką sąjungai tokiu pačiu būdu kaip jaunieji šauliai. „Šaulių sąjungos pagrindinis kriterijus yra neteistumas. Jauniesiems šauliams galioja tokie patys reikalavimai, tačiau mes Kretingoje turime ir savo asmeninį reikalavimą – mes tikimės, jog mūsų naujieji „šauliukai“ bus patriotiški, pasiryžę aktyviai dalyvauti mūsų veikloje, sieks išbandyti savo fizines galimybes, kadangi mes aktyviai dalyvaujame pratybose ir žygiuose“, – apibūdino Šaulių sąjungos Kretingos 305 kuopos antrojo būrio vadas, pats šiai organizacijai priklausąs apie ketverius metus.
|
|
