|
|
|
KuprinėPaminėjo Tarptautinę jaunimo dieną
Šiais metais iniciatyvus Kretingos jaunimas kartu su Kretingos rajono jaunimo reikalų taryba rugpjūčio viduryje nutarė paminėti Tarptautinę jaunimo dieną ir mūsų mieste. Tądien vyko įvairios veiklos, koncertavo grupė „303 kabinetas“, „Stand up“ pasirodymas su Vita Žiba ir Deividu Vizgirda.
Žmonių gyvenimo iššūkiai knygose
Artėjantis ruduo ir vėl atneš naujų iššūkių, o ypač – moksleiviams ir studentams, kurių laukia nauji mokslo metai. Rubrikoje „Literatūros garsai“ šį mėnesį publikuojamos dvi knygų apžvalgos, kuriose vaizduojami žmonių gyvenimo išbandymai – tai amerikiečių rašytojos Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ ir tos pačios tautybės rašytojo Charles Martin romanas „Kalnas tarp mūsų“.
Dirbo pagal jaunimo darbo programą
Kretingos rajono savivaldybėje veikia Jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką vasarą programa, skatinanti jaunimo užimtumą vasarą ir pagalbą jaunimui įgyjant praktinių įgūdžių. Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir kretingiškė Emilija Gotautaitė.
Jaunimo apdovanojimai šiemet užbaigs vasarą
Šiais metais moksleivių iniciatyva jaunimo apdovanojimai įvyks paskutinėmis vasaros dienomis – rugpjūčio 30 dieną. „Dar vasario mėnesį įvykusioje diskusijoje jaunimas išsakė savo norą, kad apdovanojimai vyktų ne rudenį. Jiems norėjosi daugiau veiklų šiltuoju metų laiku, taip pat per mokslo metus daugiau dėmesio nori skirti kitoms, jiems patinkančioms veikloms, užsiėmimams“, – pasikeitimų priežastį įvardijo Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.
Savamokslis smuikininkas – konkursų laureatas ir diplomantas
Nemokantis groti iš natų, nebaigęs jokios muzikos mokyklos, penkiolikmetis Leonardas Vaišys griežia smuiku įvairiose šventėse, pasirodymuose, konkursuose, o prie viso to – dar tampa ir diplomantu. Jo mokytojas Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovas Alvydas Vozgirdas, kuris ir išmokė berniuką groti smuiku, sakė, kad tokių atvejų labai mažai, o Leonardas – tikrai vienas iš nedaugelio, kuris, kaip savamokslis smuikininkas, sugeba puikiai muzikuoti. Sėkmė jį lydėjo ir Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“ – vaikinas tapo jo diplomantu. „Tai – labai aukštas įvertinimas“, – mokinio laimėjimą prisiminė mokytojas.
Leonardas – gero mokinio pavyzdys Leonardo mokytojas negailėjo gerų žodžių apie savo mokinį, pasakojo, kad tai toks mokinys, kurio turėtų pavydėti kiekvienas pedagogas: pats nori ir yra užsidegęs išmokti kažką naujo, pasiekti daugiau, užsispyręs ir siekia tikslo, o tai, kad neturi jokio muzikinio išsilavinimo ar vis dar negali groti kūrinių iš natų, jam visiškai netrukdo. „Alvydas parodydavo, kaip groti, patardavo. Jeigu dabar kas nors lieptų sugroti „re“ natą, sugročiau, bet popieriuje nemokėčiau jos atpažinti“, – trumpai, kaip jam sekasi, kalbėjo L. Vaišys.
Vaikščiojanti kūryba
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai savo rašymo įgūdžius lavina ir per kūrybinius užsiėmimus. Šįsyk užduotis jaunuoliams – savo miestą pamatyti kitomis akimis. Žurnalistika ir iššūkiai yra neatsiejami, tai jaunuolius ir paskatina savo kūrybos „neįrėminti“ į jokias taisykles. „Kupriniečiai“, vaikščiodami po Kretingos miestą, įrašė kilusias mintis ir parengė kūrybinius tekstus. Tad kviečiame kartu su jais pasivaikščioti po Kretingą. ---
Ar lengva būti žmogumi? Žmogus lyg vabalas. Jis gimsta, auga, užauga, dirba, atgyvena savo, kiek jam lemta, ir tada galiausiai – dingsta. Dingsta ir jo nebelieka. Vienus prisimena, kitų – ne. Vienus atmena, kaip reikalingus, kitus – kaip paprasčiausias šio pasaulio šiukšles. Dažnai man kyla klausimas, ar lengva būti žmogumi? O kas būtų, jeigu būčiau paprasčiausiu ne kiekvienam nematomu vabalu? Gal nebūtų taip sunku pritapti prie kasdien besikeičiančios kasdienybės ritmo? O galbūt būti vabalu yra taip pat sunku, kaip ir žmogumi... Vis dėlto gimstant vabalu, negali tapti kitos rūšies. Turiu mintyje, jeigu gimsti skruzde, tu negali kada panorėjęs tapti ir būti bite. Žmogus – gali. Jis turi galimybę keisti vos ne viską: nuo darbo iki lyties.
Evelina STONKUTĖ
Šiaurės Airijoje atidarė kirpyklą
Kretingiškis Giedrius Kantaras, kadaise planavęs studijuoti biologiją, išvyko pakeliauti, kol galiausiai apsistojo Šiaurės Airijoje, kuri tapo jo namais. Dabar 26-erių Giedrius įkūrė verslą – atidarė kirpyklą ir tapo savo srities profesionalu. Baigęs mokyklą Giedrius planavo studijuoti biologiją užsienyje, bet paskutiniais metais mokykloje nebuvo užtikrintas savo sprendimu, nes jį domino ir daug kitų sričių, nesusijusių su biologija. „Spaudimas baigti mokslus aukštais balais, pasirinkti universitetą, studijas ir daug kitų asmeninių dalykų mane privertė sustoti ir padaryti pertrauką“, – teigė jaunuolis. Baigęs mokyklą keliavo Giedriaus geriausias draugas išvyko į Šiaurės Airiją, vis paklausdavo, gal ir jis nori atvažiuoti. „Ilgai negalvojęs, susipakavau lagaminą ir išvažiavau. Buvau sustojęs Italijoje, prie Gardos ežero. Ten nuostabus maistas, viskas autentiška ir šviežia. Šalis nuostabi, žmonės labai atsipalaidavę. Vis dėlto man per karšta, labiau mėgstu šaltį ir sniegą“, – tikino Giedrius. Taip pat jaunuolis pabuvojo Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje. Norėtų aplankyti daug kitų šalių, ketina vykti į Kanadą, Japoniją ir Islandiją. Šiuo metu G. Kantaras gyvena Šiaurės Airijoje, Jungtinės Karalystės provincijoje. „Prieš 7 metus ketinau studijuoti biologiją Škotijos universitete, tad Šiaurės Airija turėjo būti tik stotelė vasarai praleisti. Bet mane sužavėjo žmonių draugiškumas ir nuoširdumas. Žmonės labai paprasti, kartais atrodo, kad visa šalis lyg viena didelė šeima“, – atviravo Giedrius, teigdamas, kad čia gyvena ir jo geriausias draugas, tad tai paskatino ir Giedrių likti bei įsikurti Šiaurės Airijoje.
Vienija pomėgis muzikai
Palangoje susikūrusi ir vis dar auganti grupė „Kabinetas 303“ kartu muzikuoja pusę metų. Šiais metai šią grupę galėjome išvysti ir Kretingoje, todėl jau yra puikiai žinoma ir pamėgta kretingiškių, o ypač – tarp jaunų žmonių. Liepa, Jokūbas, Kristupas, Adrija ir Robertas yra ne tik moksleiviai, bet ir grojantys šios grupės jaunieji muzikantai. Susikūrė netikėtai Grupės veiklą pradėjo du jaunuoliai: būgnininkas Kristupas ir gitaristas Robertas. Ką tik susikūrusiai grupei reikėjo žmogaus, kuris mokėtų groti bosine gitara. Išmokti valdyti šį instrumentą pasiryžo Jokūbas. „Grupės vokalistė prie mūsų grupės prisijungė likus porai dienų iki pirmojo koncerto. Prieš tai susirgo buvusi vokalistė ir mums greitai prireikė žmogaus, kuris ją pakeistų. Taip grupėje atsirado Adrija. Saksofonininkė Liepa mūsų grupėje atsirado taip pat atsitiktinai – sužinoję apie ją pakvietėme dalyvauti mūsų veikloje“, – grupės istoriją pasakojo jaunuoliai. Muzikos kabineto numeris – 303 Jaunuolių teigimu, grupės pavadinimas kilo iš vietos, kurioje jie grojo. Ta vieta – mokyklos muzikos kabinetas. „Mūsų mokykloje muzikos kabineto numeris yra 303, todėl taip ir nusprendėme pasivadinti“, – teigė pašnekovai. Vis dėlto, šios grupės pavadinimas nėra pirmasis. Prieš tai jie buvo pasivadinę „Garso ministerija“, bet dėl kilusių ginčų grupė nusprendė pakeisti į „Kabinetas 303“. Grupės jaunuolių teigimu, sunkiausia būna tada, kai renkasi naujas dainas vadinamiesiems „koveriams“. Kiekvieno grupės nario muzikos skoniai yra skirtingi ir tuo pačiu – vienodi. Būna ir atvejų, kai nuomonės labai stipriai nesutampa šiuo klausimu. Nors grupė susikūrė neseniai, bet palaikymo sulaukia vis daugiau ir daugiau. Jaunuoliai pasakojo, kad palaikymo sulaukia ne tik iš artimųjų, bet ir iš draugų, kitų muzikos grupių, nepažįstamųjų. Grupė „Kabinetas 303“ atviravo, kad jau turi ir vieną ištikimą gerbėją. „Mūsų mokyklos socialinė pedagogė, Roberto auklėtoja Indrė yra kiečiausia mūsų grupės fanė“, – džiaugėsi jie. Jaunuolių grupė kol kas nėra išleidusi savo dainų, bet jie patikino, kad greitai turėtų išvysti dienos šviesą jų pačių parašytos dainos.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Vasara – prasmingai su knyga
Vasarą, atsiradus laisvo laiko, daugelis jaunimo atranda save su knyga rankose. Aš – ne išimtis, skaityti – vienas svarbiausių mano pomėgių. Noriu pasidalinti mintimis apie šią vasarą mane pakerėjusį romaną ,,Gražus pasauli, kurgi tu“. Knygos autorė yra airių kilmės rašytoja Sally Rooney, kurios kiekvienas kūrinys jau yra paragavęs bestselerio šlovės. Jaudintis dėl pasaulio „Gražus pasauli, kurgi tu“ sutinkame keturis, savo širdyse ir galvose pasimetusius, trisdešimtmečius protagonistus – Eiliną, Alisą, Saimoną ir Feliksą. Veiksmas sukasi apie jų kasdienybę, tarpusavio santykius ir gilius, prasmingus pokalbius. Mane labiausiai patraukė ši citata: „Galbūt mes tiesiog esame gimę mylėti ir jaudintis dėl tų, kuriuos mylime, nors ir turėtume užsiimti svarbesniais reikalais“. Žmonės rūpinasi civilizacijos išlikimu, globalinėmis problemomis. Nuolat apkrauname savas mintis aplinkinio pasaulio nutikimais, stengiamės ką nors daryti dėl jo trūkumų. Tačiau pačioje pasąmonėje ir kiekvieno širdyje glūdi tie tikrieji rūpesčiai, kurie, verta pripažinti, yra mums svarbesni už pasaulio gerovę. Tai draugystės, meilė, santykiai, artimieji ir jų jausmai, mūsų jausmai jiems. Visų, kol kas egzistavusių civilizacijų žmogus nešė ant pečių būtent šiuos rūpesčius. O civilizacijos ir santvarkos, šalys ir bendruomenės nuolat griuvo, byrėjo, skyrėsi ir vėlgi vienijosi. Tyri, tikri ir tvirti visada išliko žmonių jausmai, nuoširdumas. Pokalbiuose mes atrandame save ir kitus, ne enciklopedijose. Kol pasaulis griūva ir dega, mes tenorime būti mylimi ir suprasti ir dėl to stengiamės nejausti kaltės. Toks tas gyvenimas. Grožis visada ir visur Sally Rooney romane kiekvienas veikėjas, kaip ir realaus pasaulio žmogus, yra apkrautas karjeros ir santykių sunkumais. Tas nuolatinis skubėjimas ir nerimas dėl smulkmenų išties vargina ir sekina žmogų. Kol jis praranda pusiausvyrą. Tačiau šioje knygoje veikėjai atranda grožį ir laimę mažuose dalykuose. Tai susitikimai po ilgų išsiskyrimo laikotarpių, savaitiniai bendraamžių vakarėliai, geros knygos, nauji drabužiai, tiesiog skani ryto kava. Kai karjera ir darbas dažo gyvenimą pilkai, jo grožį galime atrasti būtent šiuose kasdieniuose dalykuose. Kiekvieną dienos minutę, visada ir visur. ,,Gražus pasauli, kurgi tu“ yra knyga apie žmones, patį žmogiškumą ir jo vertybes. Rekomenduoju ją perskaityti visiems.
Kamilė PULOKAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Literatų stovykloje
Neseniai turėjau nuostabią galimybę dalyvauti Lietuvos rašytojų sąjungos surganizuotoje stovykloje „Vasaros akademija“, kurioje buvo sukviesti rašyti norintys moksleiviai. Tačiau patekti į šią stovyklą yra pakankamai sudėtinga, nes yra nedaug vietų. Taigi pasidalinsiu savo patirtimi iš šios stovyklos ir papasakosiu plačiau apie ją. Žiniomis dalijosi žinomi žmonės Stovyklą „Vasaros akademija“ Rašytojų sąjunga rengia nuo 2004 metų. Įprasta, kad vasaros stovyklose dažniausiai moksleiviai ilsisi, atsipalaiduoja nuo mokyklos darbų. Ši stovykla kiek kitokia, joje vyksta savęs, kaip asmenybės, ir rašytojo ugdymasis. Kiekvienas stovyklos dalyvis turi savo balsą, kiekvienas jų yra absoliučiai lygus tiek su stovyklos vadovais, tiek su stovyklautojais. Patekti į ją iš tiesų gana sudėtinga. Yra du būdai patekti į stovyklą: būti pastebėtam kokiame nors konkurse ir sulaukti asmeninio kvietimo, kaip ir įvyko man, arba savo noru parašyti sklandų laišką, kodėl turėtų jus pasirinkti. Rašytojų sąjunga, viską įvertinusi, apsvarsčiusi, sudaro dalyvių sąrašus. Šių metų liepos 17–22 d. į šią stovyklą buvo pakviesti dalyvauti 15 talentingų, jaunų poetų, prozininkų, tautosakininkų, publicistų. Juos ugdė ir mokė įvairiausi savo sričių žinovai. Savo žinių lobyną dosniai atvėrė, įsitikinimais ir žiniomis dalijosi, subjektyvias kultūros ir meno politikos žinias atidavė net 12 vadovų, tarp kurių – Birutė Jonuškaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, šio sambūrio sumanytoja, Alvydas Šlepikas – rašytojas, aktorius, režisierius, scenaristas, Ričardas Šileika – rašytojas ir fotografas, Valdas Papievis – rašytojas, prozininkas, vertėjas, ir daugelis kitų įdomių žmonių.
|
|
