|
|
|
KuprinėPranciškonų gimnazija turi naują prezidentę
Pranciškonų gimnazijoje šią savaitę buvo išrinkta naujoji mokinių prezidentė. Ja tapo abiturientė Kamilė Venckutė. Dalyvavo antrą kartą Kamilė tikėjo, kad taps mokinių prezidente, tačiau iki galo užtikrinta nebuvo. „Pasakiau, kad kandidatuoju, išrinks ar neišrinks, net nemąsčiau. Galbūt giliai širdy jaučiau, kad būtų didžiulė garbė tapti gimnazijos prezidente, bet nesistengiau per daug mąstyti apie kitų žmonių sprendimą balsuoti už ar prieš“, – kalbėjo ji, pridūrusi, kad nustebo sužinojusi, kad ją išrinko. Prezidento rinkimuose abiturientė dalyvavo antrą kartą. Pirmą kartą savo sėkmę bandė praėjusiais metais, tačiau tuomet merginą mokiniai mažai pažinojo. „Nebuvau dar taip subrendusi tokiam postui, kaip šiemet. Vis dėlto per metus pasikeitė ir mano pačios požiūris į gyvenimą. Suvokiau, kad prezidentas gali būti tik toks asmuo, kuris savimi pasitiki, pasirengęs įveikti kliūtis, gerbia save ir aplinkinius, yra atsakingas. Taip pat turėjau didžiulį gimnazistų palaikymą ir netgi skatinimą, kad tik kandidatuočiau, nes šie metai paskutinieji, kai galėjau tai padaryti“, – patirtimi dalijosi K. Venckutė. Nenuleidusi rankų ji į rinkimus žengė ir šiais mokslo metais. „Prezidento rinkimuose nusprendžiau dalyvauti, kai atsakiau sau į klausimą: kas aš esu? O į jį atsakiau labai paprastai – kad esu Kamilė Venckutė ir puikiai žinau, ko noriu iš gyvenimo“, – tikino Kamilė. Kadangi mergina yra abiturientė ir kartu su prezidento pareigomis ji dar turi rengtis ir egzaminams, iškyla sunkumų norint tai suderinti. Vis dėlto Kamilė be aktyvios veiklos negali: „Sudėtingiausia buvo girdėti mokytojus, sakančius, kad nepersistengčiau dvyliktoje klasėje. Na, bet aš kitaip negaliu. Veikla, kuri mane „veža“, užima aukštą vietą gyvenime.“ Laimėti, anot gimnazistės, jai padėjo pastangos, kurias įdeda organizuodama įvairius renginius, dalijimasis idėjomis, pasitikėjimas savimi – nebijojimas pasirodyti kvailai ar keistai – laisvas viešasis kalbėjimas ir drąsa: „Mokyklos bendruomenė manimi pasitikėjo, nes, mano nuomone, ji mato, kad esu sąžininga ir, ką pradedu daryti, tą ir pabaigiu.“ Toks laimėjimas abiturientei labai svarbus, tačiau jis atneša ir daug atsakomybių. „Pirma, – atsakomybę atstovauti mokyklai respublikoje. Antra, – būtina įsiklausyti į kiekvieno mokinio norus, kad jie jaustųsi saugūs ir laimingi gimnazijoje. Trečia, – būti paprastu žmogumi ir savęs neišaukštinti“, – vardino K. Venckutė. Per savo kadenciją Kamilė norėtų sustiprinti gimnazijos bendruomenę – kad ji aktyviai dalyvautų renginiuose, projektuose ar įvairiose akcijose. Taip pat daugiau dėmesio skirti mandagumo, pagarbos puoselėjimui. „Toliau su mokinių savivalda tęsime temines dienas, turėsime savaičių, kurias norėsime skirti tam tikroms vertybėms puoselėti. Parlamente jau aptarėme, kokius tolimesnius renginius norėtume surengti, nes šiemet Pranciškonų gimnazijos 90-metis – išties ypatingi metai“, – planus atskleidė naujoji prezidentė.
Dviejų Kamilių savarankiška kelionė
Paskutinis vasaros mėnuo visada būna labiausiai spontaniškas. Ne vienas stengiasi išnaudoti likusias saulės ir laisvės dienas patiems geriausiems prisiminimams. Taip pat ir aš, Kamilė Pulokaitė, Vydmantų gimnazijos moksleivė, ir mano geriausia draugė iš Trakų Kamilė Agintavičiūtė. Vasarą užbaigėme su trenksmu – pirmąja savarankiška kelione į Jungtinę Karalystę. Pasiruošti visai paprasta Keliauti sugalvojome spontaniškai. Pavasarį, kartu leidžiant laiką, draugė iš niekur nieko pasiūlė kur nors keliauti. Nusprendėme, kad tikslas – Londonas. „Kodėl dabar? O kada vėliau? Dabar pats metas keliauti ir pažinti pasaulį“, – sakė ji. Niekada neskridau lėktuvu. Tačiau Kamilė jau yra turėjusi tokios patirties, taip pat ir Londonas jai – ne svetimas: „Londone esu buvusi vieną kartą būdama maža ir, galima sakyti, nieko iš savo kelionės nepamenu. Taip pat ten gyvena mano artimieji, norėjosi aplankyti ir juos. Londonas man – be galo gražus ir didingas miestas.“ Tik gavusios pirmuosius atlyginimus, iškart nusipirkome bilietus, kainavusius kiek daugiau negu 100 Eur. Neturėjau žalio supratimo, kaip pradėti ruoštis tokiai kelionei, ką pasiimti ir ko žūtbūt nepamiršti, tad šiais klausimais pasiklioviau drauge. Tėvai beveik visai neprisidėjo prie mūsų pasirengimo – pasiryžome būti savarankiškos. „Kadangi šeimoje nelabai kas keliauja, negavome jokių patarimų. Informacijos teko ieškoti internete, klausinėti draugų. Teta ir dėdė, kurie gyvena Londono priemiestyje, sutiko mus priimti kelioms dienoms savo namuose, padėjo mums susigaudyti svetimoje šalyje“, – gerą žodį giminaičiams skyrė Kamilė. Ruoštis kelionei pradėjome nuo planavimo, į kokį oro uostą skrisime, kokias vietas norime aplankyti. Man asmeniškai buvo labai svarbu, kokius drabužius vilkėsiu kiekvieną dieną, todėl mano apranga buvo suplanuota jau mėnesį prieš išvykstant. Tada nusipirkome bilietus ir susikrovėme lagaminus. Būnant nepilnamečiu keliauti savarankiškai yra drąsu, tačiau tai turi tam tikrų pranašumų. Kamilė mano, kad svarbiausia yra savarankiškumo įgūdžiai: „Viską turi daryti pats ir kelionė priklauso vien nuo tavęs.“
Siūloma didinti jaunimo amžiaus ribą
Rugsėjo pradžioje Seimui buvo pateiktas projektas, pagal kurį jaunas žmogus būtų 14–35 metų asmuo, o ne iki 29 metų, kaip yra dabar. Tokia įstatymo pataisa tikimasi jaunimui atverti daugiau galimybių. Vėliau priima sprendimus Ši įstatymo pataisa, kuria siūloma šešeriais metais ilginti jaunimo amžiaus ribą, yra ne tik simbolinė, bet ir praktinė – tokia nuostata atvertų jaunimui daugiau galimybių integruotis į darbo rinką, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, įvairiuose mainuose, stažuotėse. „Tenka nemažai bendrauti su jaunimu. Diskutuojant su juo paaiškėjo, kad nemaža dalis jaunimo nevyriausybinių organizacijų savo nuostatuose jau dabar taiko tokias amžiaus viršutines ribas“, –vieną priežasčių, kodėl įregistravo tokias įstatymo pataisas „Pajūrio naujienoms“ įvardijo jų autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Kita priežastis –Europos Sąjungos (ES) šalių ir ne tik patirtis. „Pietinės Europos šalys taiko viršutinę amžiaus ribą iki 35 metų, ne iš ES šalių tai taip pat taiko ir Ukraina, – kalbėjo Seimo narys. – Įvertinę ir jaunimo prašymus, ir jaunų šeimų amžiaus kriterijų, kad iki 36-erių metų yra galimybė gauti lengvatinę būsto paskolą pirmam būstui įsigyti, priėmėme tokį sprendimą.“ Jaunimo projektuose, kurie yra finansuojami ES, yra nurodomas 14–31 metų amžius. „Manau, kad ribojimas iki 29 metų Lietuvoje neturi kažkokio teisinio pagrindimo. Nes apriboti žmonėms dar porą metų, kuomet galėtų pretenduoti į ES skiriamą finansavimą, manau, nėra teisinga. Stažuotės, kurios vyksta ES, taip pat rengiamos jaunimui iki 31 metų“, – priežastis toliau vardino A. Bagdonas. Tokia pataisa norima išplėsti jaunų žmonių ratą, kuriems būtų skiriamas didesnis valstybės dėmesys. Dabar, anot Seimo nario, yra žmonių, kurie, neturėdami darbo ir registruoti Užimtumo tarnyboje, gali kreiptis dėl paramos verslo pradžiai: „Jeigu jie yra iki 29 m., gali tai padaryti, jeigu jau suėjo 30 m. – nebegali.“ Pagrindinė politiko idėja – jeigu galima padidinti ribą, tai kodėl tuo nepasinaudojus: „Kad gautume didesnį finansavimą iš ES jauniems žmonėms, kad suteiktume jiems galimybę išvykti į stažuotes, gauti paramos verslo pradžiai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“ A. Bagdono teigimu, jaunimas dabar yra brandesnis, vėliau priima sprendimus: „Jaunų žmonių sprendimai priimami tiek dėl mokslo, tiek dėl darbo, tiek dėl gyvenimo su kitu žmogumi dabar yra priimami gerokai vėliau. Apribodami tam tikras galimybes jauniems žmonėms, apsunkiname jiems gyvenimą.“ Šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados. „Laukiame Vyriausybės išvados. Kai ji bus pateikta, manau, dar rudens sesijoje turėtų būti ir svarstomas šis klausimas“, – apibendrino A. Bagdonas.
Gestų kalba yra gyva kalba
Kretingiškė Ernesta Narmontienė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Vilniuje, yra baigusi lietuvių gestų kalbos vertimo studijas. Ernestai visada patiko kalbos ir ji svajojo studijuoti italų ar ispanų filologiją. Išgirdusi apie gestų kalbos vertimo studijas, suprato, kad nori įgyti būtent šią profesiją. Buvo sutrikę E. Narmontienė pasakojo, kad, jai pradėjus mokytis gestų kalbos, artimieji džiaugėsi, bet tuo pačiu ir buvo nustebę, nes daugumai jų ši profesiją buvo svetima ir nepažįstama. Artimieji ir draugai ėmė skatinti stoti į universitetą, apmąstyti, ar mergina tikrai nori dirbti su kitokiais žmonėmis. „Stojau ten, kur vedė širdis, ir esu laiminga dėl šio pasirinkimo“, – teigė pašnekovė. Anot jos, gestų kalbos vertimo studijos prasidėjo labai įdomiai. „Atėjus į pirmą paskaitą mus pasitiko dėstytojas su klausos negalia. Visi buvome sutrikę, nežinojome, kaip elgtis, nes nemokėjome nė vieno gesto“, – pradžią prisiminė Ernesta. Kiek vėliau studentai pradėjo suprasti, apie ką dėstytojas kalba, naudodamas gestus, kūno kalbą. Lengviau ir greičiau gestų kalbą padėjo suprasti įvairus žaidimai, šarados, vaidyba. Kadangi ši kalba, kretingiškės teigimu, yra gyva kalba, jai reikėjo atsakingai lankyti visas paskaitas. Informacijos, knygų apie gestų kalbą yra labai mažai, tad mokytis buvo galima tik dalyvaujant paskaitose.
Nuo nedrąsaus vaiko – iki jaunimo
Lubių kaime gyvenantis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Mykolas Daračius savo gyvenimą pakeitė vos per vieną mėnesį: „Per karantiną sėdėdamas namuose supratau, kad daugiau nebenoriu tylėti ir turiu kažką veikti.“ Kažkada labai nedrąsus paauglys šiemet mieste įvykusiuose „Jaunimo apdovanojimuose“ pelnė metų jaunimo lyderio vardą. Dalyvavo rinkimuose Praėjusiais metais Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje buvo renkamas naujas parlamentas, į kurį pateko ir Mykolas. Tuomet kandidatavo 13 jaunuolių, iš kurių 9 buvo atrinkti atstovauti mokiniams parlamente. „Ankščiau į parlamentą mokinius paskirdavo mokytoja, tačiau pasikeitus vadovei buvo nuspręsta rengti demokratinius rinkimus“, – kalbėjo M. Daračius. Šiuo metu gimnazijos parlamentą kuruoja istorijos mokytoja Dalia Zibalienė. Kai buvo renkamas parlamentas, Mykolas mokykloje buvo naujokas. Prieš tai jaunuolis mokėsi Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre. „Kai atėjau į gimnaziją, prasidėjo karantinas. Visus metus mokiausi iš namų. Iki tol buvau labai ramus ir tylus vaikas, tačiau tas karantinas mane pakeitė. Supratau, kad toliau taip sėdėti nebenoriu, turiu kažką veikti“, – kada ėmė galvoti apie aktyvesnį dalyvavimą gimnazijos veikloje atskleidė M. Daračius. Pirmas jaunuolio žingsnis – parlamento rinkimai. „Mokykloje manęs niekas nepažinojo, tad per mėnesį turėjau susipažinti su daugybe žmonių, dalyvauti bendruomenės veikloje, – sunkumus įvardijo jis. – Buvau nustebintas, kuomet sužinojau, kad rinkimuose surinkau daugiausiai balsų. Greičiausiai tai ir buvo mano lūžis pradėti judėti pirmyn.“
Be noro pasiduotų pusiaukelėje
Nuotoliniu būdu Italijoje, Aostos slėnyje, vykusioje 15-oje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje „IESO2022“ Lietuvos mokiniai iškovojo ne vieną prizinę vietą, tarp jų – ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis, laimėjęs bronzos medalį. Laureatu tapęs abiturientas ir jį ruošęs geografijos mokytojas Vilius Adomaitis pasidalino įspūdžiais apie šią džiuginančią pergalę ir papasakojo, ko reikia, kad pasiektum puikių rezultatų. – Kas skatina, motyvuoja siekti aukščiausių rezultatų? – Motyvuoja daug kas: šeima, brolis Simonas, kuris jau yra laimėjęs medalį geomokslų olimpiadoje. Mama, kuri taip pat skatina tobulėti. Turiu ir vidinės motyvacijos, nes gamtos mokslų sritis man įdomi, artima, tad ir pats laimėjimas įgyja visai kitokią reikšmę – būtent dėl to, mano nuomone, yra verta įdėti pastangų. – Ko labiausiai reikia, norint pasiekti tokių rezultatų? – Svarbiausia noras – be jo turbūt pasiduočiau pusiaukelėje. Taip pat reikia disciplinos, metodiško darbo, kuris padėtų užpildyti visas likusias spragas. Būtina nusiteikti sunkiai dirbti, būti susikaupusiam, nesiblaškyti. – Ką tau reiškia šis laimėjimas? – Visų pirma, galiu džiaugtis, kad esu vienas geriausių pasaulyje kaip tik toje srityje, kuri man asmeniškai svarbi. Dabar ateityje galėsiu jaustis drąsiau žinodamas, kad išbandžiau savo žinias su bendraamžiais ir pasiekiau puikių rezultatų.
Animatorė Graikijoje: „Reikia drąsos ir anglų kalbos“
Išgirdus sąvoką „animacija“ turbūt kiekvienam galvoje iškyla jų labiausiai mėgstami animaciniai filmukai. Tačiau nesuklyskite – animacija aprėpia visai kitą sritį. Kauno kolegijoje anglų kalbą viešiesiems ryšiams su visuomene studijas baigusi kretingiškė Agnė Buivydaitė pristatė savo unikalią animatorės profesiją. Praskaidrina nuotaiką Agnė animatore šią vasarą dirbo Graikijoje, Zakinto saloje. Tai buvusi jos pirmoji patirtis šioje srityje. „Pirmiausia, animatoriaus darbas neturi nieko bendro su animaciniais filmukais. Daugelis galvoja, kad tai yra susiję dalykai. O pats darbas yra tikrai labai platus ir įvairus, ir animatorių irgi būna įvairių. Gali būti fitneso instruktorė, vaikų animatorė, žmogus, atsakingas už veiklas ir žaidimus dienos metu, choreografas ir panašiai“, – paaiškino ji. Kretingiškės pagrindinė misija dirbant Graikijoje buvo suplanuoti ir įgyvendinti veiklas vaikams per dieną, taip pat pasistengti rasti būdą prieiti ir susidraugauti su kiekvienu. „Vakarais būdavau atsakinga už vaikų diskoteką“, – atskleidė mergina. Anot pašnekovės, šis darbas niekada nebus monotoniškas ir nuobodus. Čia yra galimybė realizuoti save ir savo idėjas. Kiekvieną dieną susipažįstama su daugybe skirtingų žmonių iš įvairiausių pasaulio vietų, galbūt net galima susirasti ilgalaikių draugų. „Tačiau vienas dalykas, kas man labiausiai patiko būnant animatore, tai, kad kiekvieną dieną turi galimybę kažkam praskaidrinti dieną, kažką prajuokinti ar bent priversti nusišypsoti. Geriausias jausmas – kai kažką prajuokindavau, ypač, jei tai būdavo vaikai“, – sakė Agnė.
Apdovanojimų ceremonijoje įvertino aktyvius jaunuolius
Nuaidėjus renginiui „Jaunimo apdovanojimai 2022“, paaiškėjo, kad Kretingoje yra daug aktyvaus jaunimo. Šiais metais iš viso buvo įsteigtos 9 nominacijos, į kurias pretendavo po kelis nominantus. „Turime aktyvaus jaunimo, bet norėtųsi, kad jo būtų dar daugiau“, – situaciją apibendrino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Prisidėjo organizuojant Organizuojant renginį „Jaunimo apdovanojimai 2022“ kiekvienais metais galima pastebėti vis naujų aktyvių jaunuolių. Šiais metais jų ypač daug. „Jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiuose mokymuose, renginiuose, padeda juos organizuoti, teikia iniciatyvas. Pavyzdžiui, Jaunimo dienai jie pasiūlė veiklų, patys vedė diskusiją su valdžios atstovais, kitaip prisidėjo prie šio renginio. Jaunimas pasiūlė koreguoti nominacijas – iš senųjų liko tik organizacijos, lyderio, savanorio nominacijos“, – tikino I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Penkiolikmetę Pranciškonų gimnazijos mokinę Aistę Šimkutę nuo mažens domino veikla, susijusi su patriotizmu, pasiaukojimu savo šaliai. Šį rudenį bus jau treji metai, kai mergina yra jaunoji šaulė.
Nuo skautų iki šaulių
Aistė dar pradinėse klasėse dalyvavo Baltijos jūrų skautų veikloje. Bėgant laikui ji tapo nebe tiek patraukli: mergina panoro veiklos, kuri padėtų sustiprinti meilę Lietuvai. Sužinojusi, kad Kretingoje yra įsikūręs jaunųjų šaulių būrelis, panoro „pasimatuoti“ šią veiklą.
„Dvejojau, ar pradėti naują veiklą. Keliems draugams pasiūliau išbandyti ją kartu su manimi, bet, deja, visi atsisakė“, – pasakojo mergina. Galų gale, paskatinta tėvų, Aistė pasiryžo įstoti į jaunųjų šaulių gretas.
Jaunųjų šaulių veiklos skirtingos: nuo to, kaip suteikti pirmąją pagalbą, iki praktinių ir teorinių žinių apie gynybą. Būtent per šias veiklas jaunieji šauliai stengiasi tapti stipriu šalies gynybiniu rezervu.
Merginos nuomone, prasidėjęs karas Ukrainoje daugelį jaunuolių ir suaugusiųjų paskatino pasidomėti Šaulių sąjunga. |
|
