|
|
|
KuprinėMainų programa Zakopanės kalnuose
Vydmantų gimnazija antrus metus iš eilės gavo pasiūlymą vyresniųjų klasių mokiniams išvykti į Lenkiją, Zakopanę, ir dalyvauti „Erasmus+“ projekte. Šį kartą kelionė buvo ypatinga, kadangi grupė susibūrė iš vienos būtent III gimnazinės klasės mokinių. O ir lydinčios pedagogės – etikos mokytoja Irena Grabienė ir socialinė pedagogė Rasa Embrasienė – sukūrė pozityvią aplinką. Viskas – apie toleranciją „Erasmus+“ tema buvo tolerancija ir kultūrų istorija pagal projektą „Time machine of my city“. Tikslas – išnagrinėti skirtingų kultūrų šaknis ir apibūdinti pakantumo svarbą, taip pat atsisakyti žalingų stereotipų, kuriuos esame linkę pritaikyti tam tikroms tautoms ar kultūroms. Projekte dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš trijų skirtingų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Turkijos. Nuo pat pirmojo susipažinimo vakaro susikūrė jauki atmosfera ir pradėjo megztis nauja draugystė. Grupės apsistojo šalia Zakopanės esančiame kaime Biały Dunajec. Lenkai visus priėmė jaukiai ir šiltai, suteikė visus apgyvendinimo patogumus. Kiekvieną dieną jaunuoliai buvo užimti skirtingomis veiklomis, kuriose prireikė stipraus komandinio darbo ir noro komunikuoti, giliai suprasti vienas kitą. Vyko sesijos, skatinusios pažinti ne tik vienas kitą, bet ir save, daug saviugdos užduočių. Taip pat mokiniai sprendė kosmopolitizmo problemas, mokėsi kitų kultūrų moralinių ir tautinių ypatybių. Vyko įvairūs žaidimai, skirti atsikratyti socialinio nerimo ir leidę vienas su kitu jaustis patogiai, mokė atvirauti.
Šešiolikmetei savanorystė – pašaukimas
Kretingos Pranciškonų gimnazijos moksleivė Sandra Vaičiūtė yra viena aktyviausių savanorių Kretingoje. Ji – šaulė, taip pat Sandra aktyviai savanoriauja su parapijos bendruomenės jaunimu. Patinka padėti jaunimui Nors Sandrai tik šešiolika, savęs ji neįsivaizduoja be savanorystės. Merginos teigimu, šią veiklą pasirinko dėl to, kad pajautė pašaukimą tai daryti. „Dievas gyvenime davė labai daug situacijų, žmonių, kurie ir privedė prie to, kad padėčiau kitiems“, – pasakojo mergina. Mergina šiuo metu savanoriauja Kretingos parapijoje, nes ten jaučia didelį norą dirbti ir padėti jaunimui. Sandrai tokios veiklos reikšmė yra didelė. Ji atiduoda visą save, savo laiką. Tai reikalauja kantrybės, kartais kelia šiek tiek streso: „Man gera pamatyti žmonių šypsenas.“ Daugiausiai dėmesio kretingiškė šiuo metu skiria darbui su jaunimu. Jos nuomone, po kurio laiko veikla su jaunimu jai bus gyvenimo „variklis“. „Šie žmonės yra ieškojime, bet labai dažnai jie tame būna vieni, todėl ir noriu savanoriauti su jais, kad jie nesijaustų vieniši savo džiaugsme ar nusivylime“, – dalijosi mergina.
Dar būdama aštuntokė pasirinko muziką
Kurį laiką aktyviai dalyvavusi ir organizavusi Kretingos rajono jaunimo iniciatyvas devintokė Urtė Endružytė šiais mokslo metais priėmė svarbų sprendimą – mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. „Groju ne todėl, kad reikia ar verčia tėvai. Muzika man – tarsi oras“, – akcentavo fleitos specialybę pasirinkusi mergina. Atsidūrė netikėtai Muzika Urtę lydėjo nuo mažumės – lankydama vaikų darželį jau dainavo ir ne kartą dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse. Tačiau būtent I klasėje jos dėmesį patraukė muzikos instrumentai. Visai netrukus Kretingos meno mokykloje Urtė pradėjo lankyti fortepijono pamokas. Tačiau iškilo netikėta problema – namuose netilpo pianinas. „Tuomet labai nusiminiau. Juk man taip patiko skaityti natas, girdėti garsus, išreikšti emocijas. Laimei, prikalbinau mamą leisti man apsižvalgyti ir išsirinkti kitą instrumentą. Labai gerai pamenu, kaip su fortepijono mokytoja vaikščiojome po visą meno mokyklą, visas klases. Buvau ir smuiko, ir kanklių, ir saksofono klasėse, bet tada mažosios Urtės akis patraukė fleita. Pamenu, kaip fleitos mokytoja mane pastatė prie veidrodžio, pridėjo fleitą ir pasakė, kaip ji man tinka ir kaip gražiai aš su ja atrodau“, – prisiminimais pasidalijo U. Endružytė. Nuo tos lemtingos dienos Urtė daugiau fleitos nebepaleido. Pradėjusi rimčiau muzikuoti mergina suprato, kad tai nėra taip lengva, kaip atrodo žvelgiant iš šalies. „Yra daug sunkaus darbo, kurio nemato kiti, nes scenoje parodomas tik geriausias variantas. Prisipažinsiu, buvo daug minčių mesti, tačiau nuo to nepabėga nė vienas muzikuojantis žmogus“, – atviravo pašnekovė. Motyvaciją kretingiškei padėjo išsaugoti koncertai, atidus publikos dėmesys, palaikymas ir, visų svarbiausia, muzika perduodamos emocijos suvokimas. „Koncertas suteikia tą nepaprastą galimybę džiuginti kitus, o tai ir mane pačią padaro laiminga“, – tikino muzikantė.
Jaunasis dirigentas: „Tai visiška mano laisvė“
Būdamas aštuntokas su nerimu labai svarbų sprendimą priėmęs kretingiškis Simas Martinkus šiandien tvirtino, kad yra ten, kur turi būti, – muzikos kelionėje. Joje jis ne tik pažįsta dirigavimo meną, bet jau turėjo galimybę diriguoti ir Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui. Įgijo patirties „Tai išskirtinė galimybė. Man buvo didelė garbė diriguoti tokiam orkestrui, mokytis iš jų, jų vadovo Vyganto Rekašiaus“, – kalbėjo S. Martinkus. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas jau debiutavo antrus metus iš eilės vykstančiame edukaciniame užsiėmime Palangoje „Skambantis miškas“. Programoje skamba 10 dalių specialiai edukacijai kompozitoriaus Tado Šileikos sukurtas kūrinys. „Kiekviena šio kūrinio dalis pristato vis skirtingą miško gyventoją, o juos imituoja atitinkami pučiamieji instrumentai“, – apie vaikų pažintį su orkestru pasakojo Simas. Tai – ne šiaip paprastas pasirodymas, tai – muzika, susieta su teatro elementais, kuriais rūpinasi taip pat kretingiškė jaunoji režisierė Aistė Šeštokaitė. „Aš buvau kaip skambančio miško vedlys. Į šį teatralizuotą pasirodymą buvo įtraukiami vaikai – tai per vaidybą darė Aistė“, – sakė S. Martinkus. Kretingiškis studijuoja choro dirigavimo specialybę, tačiau nepraleido galimybės pabandyti diriguoti orkestrui. „Esu dirigavęs mažajam konservatorijos simfoniniam orkestrui. Tokiam žinomam orkestrui, kaip Palangos, teko diriguoti pirmą kartą. Iš pradžių kiek nerimavau, nes dirigavimas orkestrui skiriasi nuo chorvedžio subtilybių. Taip pat buvo neramu dirbti su tokiais patyrusiais muzikantais, tačiau likau nustebęs, kai jie padėjo man, davė gerų patarimų, dirbome išties kaip komanda“, – patirtimi dalijosi jaunasis dirigentas.
Atvertomis akimis
Su jaunimu dirbs specialistai
Kretingos rajono taryboje vakar svarstyti klausimai, susiję su Atviro jaunimo centro Kretingoje atsiradimu: taryba pritarė dėl papildomų etatų Dienos veiklos centre. Reikia 7 etatų Dar birželį buvo pakeisti Dienos veiklos centro nuostatai, jame atsirado naujas padalinys – Kretingos atviras jaunimo centras (KAJC). Kadangi bus teikiamos naujos paslaugos, centrui reikia papildomų darbuotojų. Tarybos nariai patvirtino Dienos veiklos centro maksimalaus pareigybių skaičių – darbui su jaunimu reikia papildomų 7 etatų. Pagal jaunimo centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, KAJC turi būti užtikrinamas jaunimo užimtumas, darbuotojų pasiskirstymas darbui grupėse. Su jaunimu dirbs specialistai, taip pat ir psichologas. Jis teiktų rekomendacijas specialistams dėl veiklų pobūdžio ir asmeninių jaunuolių problemų sprendimo, nukreipimo konsultacijoms. Tokiuose centruose vienu metu su jaunimu tiesiogiai dirbti turi du darbuotojai – tiek išvykstant į seniūnijas, tiek dirbant jaunimo centro patalpose. Reikalingų darbuotojų skaičius nustatytas ir pagal kitų miestų patirtį. Lietuvoje efektyviai veikiantys jaunimo centrai turi 6–8 darbuotojų komandas, kurias sudaro tiesiogiai dirbantys su jaunimu, psichologai, ūkio dalies darbuotojai, mobilūs jaunimo darbuotojai, praktinių įgūdžių ugdymo, jaunimo informavimo specialistai. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų Gargždų atvirame jaunimo centre dirba 10 darbuotojų. Planuojama, kad Atviras jaunimo centras dirbtų nuo vidurdienio iki 20 val. vakaro. Taip būtų atliepiami jaunimo poreikiai. Šį centrą planuojama įrengti dabartinėse Kretingos seniūnijos patalpose, esančiose Rotušės a. 1 trečiame aukšte. 2023 m. KAJC iš Savivaldybės biudžeto, manoma, reikėtų skirti apie 125 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
Siaubo naktis bibliotekoje
Šįvakar Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje organizuojamas Helovyno tematikos „Strangers things“ serialu paremtas renginys, kurio metu jaunimui teks įveikti nelengvus iššūkius. Pasak renginio organizatorės Kornelijos Stancikaitės, siaubo naktys bibliotekoje buvo rengiamos ir anksčiau. Šiemet nuspręsta suorganizuoti su siaubo mokslinės fantastikos serialu „Stranger Things“ susijusį renginį. Pasirinkti Helovyno laikotarpį paskatino serialo tematika. „Kretingos bibliotekoje, kiek domėjausi – ir Lietuvoje, toks renginys bus rengiamas pirmą kartą“, – tikino Kornelija. „Idėja renginiui gimė mano organizuojamo jaunimo kino klubo „Kino maršrutai“ metu. Dalindamiesi serialų rekomendacijomis, supratome, kad esame tikri „Stranger Things“ gerbėjai. Taip kilo mintis sukurti su tuo susijusį potyrį 15–19 m. jaunimui. Bibliotekoje jau ketverius metus itin sėkmingai vyksta Hario Poterio iššūkiai, tai taip pat padrąsino įtraukti dar vieną panašaus „kalibro“ renginį į repertuarą“, – teigė K. Stancikaitė. Kai paskelbė registraciją, dalyvių sąrašas užsipildė per parą. „Matydami didelį susidomėjimą padidinome galinčiųjų dalyvauti renginyje skaičių, taip pat ėmėme vesti norinčiųjų sąrašą, su kuriais bus susisiekta, jei atsilaisvintų vieta. Be to, atsirado, kas pasisiūlė renginyje vaidinti. Todėl labai džiaugiamės, kad įkūnyti tam tikrų serialo personažų į biblioteką atvyks svečių iš Klaipėdos, Kauno“, – tikino pašnekovė. Pasirinkti būtent Helovyno laikotarpį šiam renginiui paskatino serialo tematika, o ne pati šventė. Norėta atgaivinti Hawkins miestelį, mylimus serialo veikėjus, kuriems teks kovoti su mistiniais reiškiniais, tad, pasak Konelijos, logiškiausias ir artimiausias variantas pasirodė spalio pabaiga: „Sunku pasakyti, ar jaunimas renginiu susidomėjo tik dėl serialo, ar ir Helovyno, nors tai, kad visi dalyvausiantys jame turės persirengti 80-ųjų dvasios įkvėptu stiliumi, sulaukė teigiamo atsako.“ Merginai Helovyno šventė patinka, nes yra didelė siaubo filmų gerbėja, mėgsta tematinius susibūrimus. „Vieniems ši atklydusi šventė galbūt atrodo kičas, aš į tai žiūriu kaip į monotonijos nuspalvintą kasdienybę paįvairinantį reiškinį“, – nuomonę išsakė K. Stancikaitė.
Linas DAUGĖLA
Kuriant idėją kilo daug iššūkių
Džiaugėsi pasiekimu Savo pasiekimu labai džiaugiasi ir komandos narės: Austėja Rauktytė, Leila Kriukaitė, Živilė Bružaitė, Deimantė Jadenkutė, Aneta Meištinytė ir Eglė Sirutytė. Hakatone merginos pristatė idėją pagal iš anksto pasirinktą iššūkį ir temą: ar įrašysiu „problem-solving“ (problemos sprendimą) į savo ateities CV arba kokios būtų priemonės, skatinančios lavinti paauglių problemų sprendimo įgūdžius. „Mokytoja mums pristatė šį renginį ir galimas temas. Man pasidarė smalsu dalyvauti, tad pasiūliau ir kitoms klasės draugėms“, – pradžią prisiminė Leila, įvardijusi, kad hakatonui pasiūlė galvoti idėją klimato kaitos tematika. Prieš vykdamos į renginį, merginos jau turėjo sugalvojusios idėją, tačiau eigoje ji šiek tiek pasikeitė. Pagrindinė pirminė mintis buvo sukurti gyvą žaidimą, per kurį į komandas suskirstyti mokiniai diskutuotų globaliomis temomis, taip mokydamiesi ir viešojo kalbėjimo, ir įgydami žinių apie tuo metu vykstančius globalius reiškinius. „Prie mūsų prieidavo mentoriai, duodavo patarimų. Dažnai tekdavo viską keisti, labai pavargome. Kilo ir nemažai ginčų, bet sugebėjome viską išspręsti, – sunkumus apibendrino komanda, tikinusi, jog prieš išvykstant tikėjosi, kad viskas bus kur kas lengviau. – Iš pradžių atlikome kelias užduotis, darėme pratimus, linksmai leidome laiką. Sunkumai prasidėjo, kuomet reikėjo dirbti su savo idėjomis. Gavome sunkias užduotis, turėjome atsakyti į rimtus klausimus ir panašiai.“ Gavusios gausybę patarimų merginos nebežinojo, kokią galutinę idėją pateikti. „Kai prie mūsų priėjo viena mentorė ir pasakė, kad svarbiausia žaidimo neperkelti į skaitmeninę erdvę, nes mūsų vienintelė komanda kalba apie gyvą žaidimą, supratome, kad liksime prie tokio formato“, – atskleidė Austėja. Galutiniame rezultate kretingiškių komanda susirinkusiems pristatė savo idėją. „Mūsų idėja – klubas „Diskutuok“. Keliose mokyklose surengti debatus globalia tematika, vėliau geriausios komandos galėtų varžytis tarpusavyje“, – kaip viskas turėtų atrodyti, pasakojo L. Kriukaitė, kartu su draugėmis išsakiusi norą, kad tai galėtų vykti ir šalies mastu. „Mums reikia susisiekti su savo rėmėjais, kurie ir padėtų realizuoti šią idėją, surasti įgyvendinimui reikalingus specialistus, kitas priemones“, – papildė A. Rauktytė. Komandos teigimu, toks projektas paskatintų domėtis jaunimą pasauliniais įvykiais, mokytų tai daryti. „Radome informacijos, kad net 90 proc. jaunų žmonių nesidomi jokiais globaliais klausimais. Taip pat šalies jaunuoliai turi sunkumų dėl viešojo kalbėjimo. Tokios diskusijos pakeistų šią susidariusią situaciją“, – atkreipė dėmesį Leila. Iš viso renginyje dalyvavo 19 komandų, iš kurių buvo atrinktos trys geriausios.
Ant „X faktoriaus“ scenos pateko netikėtai
Kretingiškę 25-erių Gabrielę Kalniškytę galėjome išvysti sekmadienio televizijos projekte „X Faktorius“ . Mergina sulaukė didelių ovacijų, o komisija jai negailėjo komplimentų. Vykdama į projekto filmavimą kretingiškė nė neketino lipti ant scenos, tačiau netikėtai sutiktas draugas pakeitė jos planus. „Ant scenos patekau visai netikėtai. Tiesiog laukdama eilėje įeiti su žiūrovais į salę sutikau savo artimą draugą, kuris dirba šiame projekte. Jis paklausė, ar norėčiau pabandyt padainuoti. Draugai paskatino ir taip atsidūriau scenoje“, – netikėtą patirtį įvardijo G. Kalniškytė. Per pasirodymą Gabrielė atliko kūrinį „Strong enough“. „Šį kūrinį man išrinko su manim buvę draugai“, – tikino ji. Apie merginos dalyvavimą šiame projekte artimieji sužinojo tik pamatę ją per televiziją. „Dauguma sužinojo pamatę mane per laidos anonsą, o po filmavimo pasakiau tik mamai. Ji buvo nustebusi, bet ne per labiausiai, manau, jau yra pripratusi prie mano avantiūrų“, – kalbėjo G. Kalniškytė. Jausmas būti ant scenos, anot kretingiškės, yra nuostabus. „Manau, kiekvienas yra šį jausmą jutęs, kas yra daręs tai, ką mėgsta, kuo gyvena ir kvėpuoja. Kameros manęs nebaugina, nes buvau be akinių, tai nelabai ką ir mačiau“, – šmaikštavo Gabrielė, įvardijusi, kad be muzikos nepraeina nė viena diena.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Jauno muzikanto kelias
Kretinga yra tikras įvairiausių talentų miestas. Susipažinkite su Gabrieliumi Žiubriu, kuris profesionaliai groja fortepijonu ir kitais instrumentais nuo pat mažų dienų. Jo, kaip jauno muzikanto, istorija yra įkvepianti. Gyvenimas meno mokykloje Gabrieliaus tėvai visada pasakojo, kad, būdamas vos kelių mėnesių, berniukas įdėmiai klausydavosi klasikinės muzikos. Vaikinas taip pat prisimena, kad ketverių metų dar labai sunkiai kalbėjo. Jo šeimai pasisiūlė pagelbėti sesės fortepijono mokytoja, kadangi žinojo, jog pirštų galiukų treniravimas paskatina kalbos vystymąsi. „Vos po dviejų mėnesių ištariau savo pirmą žodį su „r“ raide, kuri buvo natos „re“ pavadinime“, – stebėjosi jaunuolis. Manoma, kad tai buvo tas įvykis, kuris paskatino jaunuolį atrasti muziką – tuomet pradėjo daug groti, ir viskas sekėsi kuo puikiausiai. Būdamas vos ketverių kūrinius jau atliko viešai. Tėvai užrašė sūnų į fortepijono pamokas, kurias jis lanko jau kone visą gyvenimą. Tuomet jaunuolis susidomėjo kitais instrumentais. Smuiko, gitaros ir daug kitų styginių instrumentų muzika padėjo G. Žiubriui praplėsti savo muzikos žinias ir gerinti klausą. Kalbėdamas apie Kretingos meno mokyklą Gabrielius ją įvardijo kaip „nepakartojamą kelionę“, per kurią jį visada lydėjo muzikos mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. Jaunasis muzikantas gavo galimybę dalyvauti daugybėje konkursų, koncertų, susirasti naujų draugų, išmokti įvairių kūrinių.
Žinoma, buvo ir sunkumų. Scenos baimė ir nuolatinis muzikinių įgūdžių tobulinimas jaunuolį lydėjo nuolat. „Konkursų komisijose visuomet vaikus vertina įžymūs pianistai – jie viską girdi ir jaučia tavo jaudulį. Šiek tiek juokingai skamba, tačiau kiekvienais metais abejodavau, ar dar yra įmanoma būti geresniam negu vakar, ar dar galiu tobulėti. Visuomet galvodavau, kad na, jau šito kūrinio tai niekad neįveiksiu“, – patirtimi dalijosi G. Žiubrys. Meno mokykla stipriai išlavino Gabrieliaus atmintį, išmokė disciplinos ir skatino siekti tikslų. Vaikinas teigė, kad jo išlavintas muzikinis suvokimas yra tikrai geras. Jis geba atpažinti natas įvairiuose garsuose, atkartoti melodijas, atskirti instrumentus ir kartais net jais pagroti, jei žino jų pagrindus.
|
|
