|
|
|
KuprinėPatyčios laikomos kasdieniu įprastu elgesiu
Vakar muziejaus Baltojoje salėje Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrai, psichologai aiškinosi priežastis, kodėl vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, kaip ir suaugusiesiems, ir vaikams padėti suvokti, kad tai nėra nekaltas elgesys.
Moksleivis susikonstravo bagį
Šešiolikmetis Artūras Zastartas iš Tūbausių pats susikonstravo bagį (tam tikros konstrukcijos automobilį). Tai yra įprastų lengvojo automobilio parametrų bagis – sumanytas kaip triratis, bet vėliau tapęs keturračiu. Bagį Artūras konstravo ant tvirto metalinio rėmo. Galinį tiltą ir galinius ratus jaunasis konstruktorius paėmė iš 21-osios „Volgos“. Priekinis tiltas ir vairo mechanizmas atkeliavo iš kombaino. Priekiniai ratai buvo paimti iš lengvojo automobilio.
Pinigų kelionei užsidirbo prekiaudami marškinėliais
Trys Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos atstovai – Virginija Mickutė, Agnė Pociūtė ir Romanas Sabakonis – šią savaitę išvyko į Italijoje, Asyžiaus mieste, rugpjūčio 25-29 dienomis surengtą Europos pranciškoniškojo jaunimo IV-ąjį kongresą. Pinigų kelionei kretingiškiai užsidirbo, prekiaudami sportiniais marškinėliais su pačių sugalvotu ir pagamintu originaliu užrašu.
Turkijoje “Ratilėlio” šokėjai vietiniams buvo egzotika
Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“ neseniai grįžo iš tarptautinio folkloro dainų ir šokių festivalo Turkijoje. Ten kolektyvas susipažino su kitų šalių liaudies šokiais bei vakariečiams dar egzotiška turkų kultūra. Tradicinis festivalis, vykęs nedideliame Aksehir mieste, cetrinėje šalies dalyje, vietos gyventojams yra didelis įvykis.
Jaunieji riedlentininkai patys susimeistravo rampą
Edgaras, Marius, Darius, Vilius, Andrius, Valentinas ir du Ignai negali atsidžiaugti vos prieš mėnesį pačių sumeistrauta rampa. Ji yra pirmoji Kretingoje ir ketvirtoji – mūsų šalyje. Naujoji rampa stovi prie septyniolikmečio Igno namų esančioje pievoje. Dabar čia kasdien renkasi šio ekstremalaus sporto mėgėjai. Savo gyvenimo nebeįsivaizduojantys be važinėjimosi riedlentėmis, vaikinai papasakojo, kad idėja įsirengti rampą sklandė jau seniai. Neturėdami, kur mokytis riedlenčių triukų, jie treniruotėms pasistatydavo dėžių su metalinėmis briaunomis. Vėliau jaunieji sportininkai, susidėję po 30 Lt, rampą pagal brėžinius iš interneto ėmė statyti patys. Šešių metrų ilgio, pusantro metro pločio ir 1,10 m. aukščio rampai padaryti vaikinai įsigijo 8 milimetrų pločio faneros lakštų, tvirtinimo detalių. Iš pradžių žadėta statyti dvigubai platesnę rampą, bet jaunuoliams pritrūko pinigų. Rampą statę Ignas, Marius ir Darius sakė, kad darbo metu išlįsdavo daug defektų, kartais neišlaikydavo konstrukcija. Vaikinai džiaugėsi, kad statant pagelbėjo ir šešiolikmečio Mariaus tėvelis, kuris dirba statybų srityje. Riedlentėmis galima važiuoti dviem stiliais: gatvės ir rampos. Riedant gatve, riedlentė persukama po kojomis, atliekami triukai ant bortelių, laiptų. Važiuodamas rampa, riedlentininkas išvysto didesnį greitį , todėl galima atlikti sudėtingesnes figūras ore. Sportininkui tenka įveikti aukščio ir kritimo baimę. Daugiausiai triukų riedlentėmis moka atlikti Darius ir Ignas. Šis įsibėgėjęs gali peršokti septynias viena prie kitos sustatytas riedlentes. Pašnekovai sakė riedlenčių sportu susidomėję prieš trejus metus. Iš pradžių jomis mokėsi važiuoti savarankiškai, vėliau bendras pomėgis juos pavertė nebeišskiriamais draugais. Jie turi bendraminčių ir iš kitų Lietuvos miestų. Vaikinų teigimu, gera riedlentė kainuojanti nuo 500 Lt. Atliekant triukus, skyla lentų galai, subyra guoliai, lūžta ašys. Viena riedlentė susidėvi maždaug per porą mėnesių. Tėvai palaiko vaikinų pomėgį, tačiau pyksta dėl jų greitai nunešiojamų batų. Avalynę žaloja ant riedlenčių paviršiaus užklijuotas švitrinis popierius, kuris kojoms neleidžia slidinėti. Saugodami batus, išradingi jaunuoliai juos iš išorės ištepa klijais. Pašnekovai tikino, kad ši sporto šaka jiems niekada nenusibosianti, nes visada yra naujų triukų, kurių mokytis įdomu. Kretingiškių svajonė – riedlenčių parkas mūsų mieste. Dabar jaunieji riedlentininkai, vadinami anglišku žodžiu skeiteriai, treniruotis važiuoja į Palangą, kur prie Senosios gimnazijos yra įrengta riedlentininkų aikštelė.
Dovilė SIMAITYTĖ
Kretingiškė karjeros siekia Havajuose
Kretingiškė Šarūnė Miklovaitė antrus metus studijuoja ir dirba žemės rojumi vadinamame krašte – Havajuose. Apie egzotiškąją salą ji gali papasakoti daugiau negu nuolat pailsėti čia atvykstantys turistai.
Žinutės telefonu nuvedė prie altoriaus
Lauros Totilaitės ir Mariaus Stankaus pažintis prasidėjo prieš pusketvirtų metų rašant trumpąsias SMS žinutes. Jie nesitikėjo, kad draugiškas bendravimas telefonu baigsis vedybomis.
Projektas Turkijoje - žingsnis pasaulinės taikos link
Keturi klubo “Mes tik” dalyviai, lydimi vadovo Audriaus Danilevičiaus, dalyvavo tarptautiniame jaunimo projekte “Global Peace: Peace At Home, Peace In The World” (“Visuotinė taika: taika namie - taika pasaulyje”). Pagrindinis jaunimo mainų, vykusių Turkijos mieste Agri, tikslas buvo didinti suvokimą apie taiką, dainuojant dainas, piešiant paveikslus, rašant eilėraščius ir žinutes bei savo dalyvavimu atkreipti visuomenės dėmesį į taiką. Iš 17-29 metų amžiaus projekto dalyvių - turkų, lietuvių, italų, ispanų ir vengrų - buvome patys jauniausi.
Festivalio metu - dalybos ir improvizacija
Trečiasis Pastauninko meno festivalis, organizuojamas jaunųjų kūrėjų klubo “Strėlė” (vadovė Daina Balčienė), vėl pakvietė kretingiškius ateiti į renginius, pamatyti ir išgirsti, pačiam dalintis tuo, ką moki. Lėšų festivaliui gavome iš projekto, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė.
Per pasaulio futbolo čempionatą - į minifutbolo čempionatą Vokietijoje
Keturiolika Pranciškonų gimnazijos 9-11 klasių moksleivių buvo pakviesti dalyvauti birželio 7-13 dienomis Vokietijoje, Hamburgo mieste, surengtame pasaulio minifutbolo čempionate. Tuo pat metu vykstant pasaulio futbolo čempionatui, lietuvaičiai gyveno bendromis sirgalių nuotaikomis. Į čempionatą moksleivius lydėjo Pranciškonų gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas Albertas Jankus bei kūno kultūros mokytojas Rolandas Žiubrys. „Apie būsimą čempionatą žinojome jau pernai ir jam ruošėmės iš anksto. Hamburgo miesto Hamm gimnazija yra mūsų partnerė, su kuria dvejus metus vykdėme bendrą projektą. Šįsyk reikėjo derinti, kad moksleiviai gebėtų ir vokiškai neblogai kalbėti, ir mokėtų žaisti futbolą. Mūsų gimnazijoje, kaip žinia, puoselėjamos krepšinio tradicijos. Prizinės vietos nelaimėjome, bet pasirodėme neblogai“, - tvirtino A.Jankus. Čempionate be lietuvaičių dalyvavo komandos iš Estijos, Lenkijos, Šveicarijos, Vokietijos, Olandijos ir Norvegijos. Šių šalių komandos, iš viso apie 150 dalyvių, buvo apgyvendintos toje pačioje Hamm gimnazijoje. Moksleivius čempionatui rengęs mokytojas R.Žiubrys pasakojo, kad mūsiškiai pakliuvo žaisti į sunkų pogrupį: „Teko rungtis su vokiečiais, šveicarais bei estais. Vokiečiai ir šveicarai gimsta su futbolo kamuoliu, kai mūsiškiai – su krepšinio. Vienok, bendravimo kultūra mūsų moksleiviai niekuo nenusileido kitoms komandoms. Vakare, mokyklos stadione prasidėjus draugiškoms krepšinio rungtynėms, vokiečiai ir šveicarai buvo sužavėti mūsiškių gebėjimu valdyti kamuolį krepšinio aikštelėje“. Pasak komandos vadovų, užsieniečiams labai patiko lietuvaičių prisistatymas per čempionato atidarymą. Mūsiškiai demonstravo dokumentinį filmą „Skrydis per Lietuvą“ ir sykiu užtraukė dainą „Ant kalno mūrai“. Jų žodžiais, lyginant su kitų komandų prisistatymu, tai atrodė nenušlifuotai ir natūraliai. „Vokiečiai tautiškumą labai vertina. Visas Hamburgas su 2,5 milijono gyventojų pasaulio futbolo čempionato dienomis atrodo lyg vieningas sirgalių miestas. Visi vaikšto su čempionato atributika: kepuraitėmis, marškinėliais, skarelėmis. Po laimėtų pirmųjų rungtynių prieš Kosta Rikos futbolininkus, vokiečiai tarsi ėjo iš proto: miestas atrodė lyg švenčiantis pergalę po karo – į gatves plūdo mašinos su vėliavomis ir minios žmonių su dainomis ir ovacijomis“, - įspūdžius pasakojo kelionės vadovai, pasaulio futbolo rungtynes kartu su moksleiviais stebėję milžiniškame gimnazijos stadione įrengtame ekrane.
|
|
