- Mėginčiau atkalbėti, nes man rūpi draugų sveikata. Jei man nepavyktų, draugui būtų sunku apsispręsti ir liautis, pasikalbėčiau su jo tėvais, mokytojais. Man dar nė karto neteko susidurti su žmogumi, vartojančiu narkotikus. Tačiau esu girdėjusi, kad tokių ateina į diskoteką Kultūros centre. Apie narkomaniją turėtų būti daugiau kalbama per pamokas, nes mokiniams informacija pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

- Nutraukčiau draugystę ir visiškai atsiribočiau. Narkotikus vartojančio draugo kompanija nėra pati tinkamiausia – tai gali ir patį įtraukti. Jei narkotikus vartotų tikrai geras draugas, gal praneščiau mokytojams, pats bandyčiau padėti. Nors nemanau, kad tai įmanoma. Nebent žmogus dar neįklimpęs į narkomanijos liūną. Pačiam yra tekę susidurti su narkomanu – ne itin malonus jausmas.

- Nustebčiau ir supykčiau. Tačiau jokiu būdu nenusigręžčiau ir stengčiausi padėti. Manau, į tokią bėdą pakliuvusį žmogų palikti likimo valiai būtų nežmoniška ir neteisinga. Draugą palaikyčiau morališkai, patarčiau. Jei tai nepadėtų, kreipčiausi į jo tėvus, kad gydytų savo vaiką. Mokykloje daug kalbama apie rūkymo žalą, bet aplinkui – pilna rūkalių. Apie narkomaniją mokykloje taip pat kalba, bet gal per mažai.

- Iškart nebedraugaučiau ir pasakyčiau tėvams. Mus mokykloje moko, kad narkotikų vartoti negalima, kad tai labai pavojinga sveikatai. Apie tai namuose kalbuosi ir su tėvais, jie papasakoja daug dalykų, apie narkotikų žalą kalba per žinias. Man pačiam visiškai nesmalsu pabandyti narkotikų. Puikiai žinau, kad net pabandžius tik vieną kartą, prie narkotikų galima priprasti. O tai kenkia sveikatai, mąstymui ir bendravimui.

- Padėčiau kovoti su žalingu įpročiu. Jei tai nepadėtų, kreipčiausi į mokyklos socialinę darbuotoją. Ji žinotų, į kokias institucijas ar gydymo įstaigas nukreipti narkotikus vartojantį moksleivį. Per pamokas mums pakanka informacijos apie narkomaniją. Tačiau svarbu ne tai, ką mums sako mokytojai, o tai, kaip mes tą informaciją priimame.

- Bandyčiau atkalbėti nuo narkotikų – gal padėtų. Tėvams nesakyčiau, mokytojams taip pat – jie mokinį paskųstų tėvams. Neteko nė karto bendrauti su žmogum, vartojančiu narkotikus. Tačiau esu girdėjusi, kad Kretingoje yra vartojančių narkotikus ir kad jų galima įsigyti mūsų mieste. Vienas iš narkomanijos problemos sprendimo būdų – pateikti kuo daugiau informacijos mokyklose. Žinios yra ne tik naudingos, bet ir veiksmingos.

- Labiau kreipčiau dėmesį į mokinių peštynes, blogą elgesį. Nusižengusius mokinius nubausčiau, apie tokį elgesį praneščiau jų tėvams. Taip pat manau, kad mokyklines uniformas turėtų nešioti arba visi mokiniai, arba nė vienas.

- Perdažyčiau mokyklą gražesnėmis spalvomis ir aplink ją įrengčiau gražesnius gėlynus, sodus. Norėčiau, kad mokytojai būtų geresni. Siekčiau, kad tualetai nesmirdėtų.

- Tuomet mokytojos būtų geresnės, nes dabar kai kurios rėkia, mėto kuprines. Tuos vaikus, kurie mušasi, rūko, geria, išmesčiau iš mokyklos. Dar norėčiau, kad per dieną būtų ne daugiau kaip trys pamokos ir dirbtų jaunesni mokytojai, nes jie geriau suvaldo klasę.

- Man malonu ir jauku čia mokytis, todėl keisčiau nedaug dalykų. Gal reikėtų daugiau būrelių, suaktyvinti mokinius. Reikėtų daugiau renginių. Dar galėtų būti mažiau namų darbų, ypač iš lietuvių kalbos.