Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar pirmi šalies naujos valdžios žingsniai nuteikia viltingai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Policijos pareigūnai turi mažuosius pagalbininkus – kitą savaitę būriui vaikų bus įteikti Jaunųjų policijos rėmėjų pažymėjimai.


Po paskaitų - rūpinimasis gyvūnu

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kuprinė
  • 2007-11-30

Nors studentai ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos bei tvirto gyvenimo pagrindo po kojomis, tačiau ne vieno jų namuose savo iš paskaitų grįžtančio šeimininko laukia augintinis.

„Norisi kažkuo rūpintis“, - taip priežastį, dėl kurios įsigijo gyvūnus, įvardino kretingiškiai studentai, savo laikinų namų jaukumą kuriantys didmiesčiuose.


Antrąją grafikos darbų parodą surengusi kretingiškė Rasa Lazdauskaitė bažnyčios galerijoje susirinkusiems svečiams sakė: „Visada mėgau piešti. Tačiau negalvojau, kad moku tai daryti“. Dešimčiai parodos „Kelionė“ darbų ji jaukinosi spalvas ir leido popieriuje keliauti ne tik tušo plunksnai, bet ir savo sielai.


Nindzės neverkia

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-11-30

Septynmetė kretingiškė Goda Pagalytė tvirtina:”Nindzės neverkia”. Todėl ir ji, bent kiek užsigavusi per karatė ar nindzių kovos menų treniruotę, niekada nerodo ašarų.


Vaikystėje artėjančios šv.Kalėdos reikšdavo ne tik po egle laukiančias dovanas, bet ir malonius rūpesčius – kokias dovanas artimiesiems iškarpyti, suklijuoti, nupiešti, nunerti, numegzti... Simono Daukanto vidurinės mokyklos moksleivių klausėme:

Simona Razmaitė:

- Jau nebedarau. Su sese keičiamės dovanomis, tad viena kitos paprašome ko nors konkretaus. O vaikystėje ir atvirukus pati gamindavau, ir kitokių dalykų prisigalvodavau. Iki šiol atsimenu pačios padarytą vazą – iš medžiagų skiaučių ir lipalo. Gaila, persikraustant ji kažkur dingo. Dabar dovanas perku. Svarbu jas pirkti su meile ir su šiluma padovanoti.

Eligijus Slušnys:

- Gaila, bet tokiems dalykams nelabai lieka laiko. Kiek pamenu, vaikystėje stengdavausi pats tėvams padaryti atvirukų – piešdavau, klijuodavau. Šv.Kalėdos mano šeimoje – pati svarbiausia šventė, visada gauname dovanų. Kadangi pačiam daryti dovanas pritrūksta laiko, jas perku. Tačiau stengiuosi, kad jos būtų romantiškos, originalios – juk dovanoju brangiems žmonėms.

Valentas Gedutis:

- Lengviau yra nupirkti. Ypač, kai žinai, ko žmogus nori, kas jam patinka. Praėjusiais metais mamai medinį katiną nupirkau. Vaikystėje esu dovanojęs savo paties pieštą paveikslą. Manau, jis ir dabar kažkur namie tebėra padėtas. Ir pirktinė dovana gali būti tokia pat maloni, kaip ir paties daryta. Ir nebūtinai dovanos turi būti brangios. Svarbiausia - išsiaiškinti, kas žmogui patinka.

Martynas Žiobakas:

- Kaip kada. Dažniausiai pats darau atvirukus. Vaikystėje tai būdavo pačios mieliausios dovanos mamai ir tėčiui. Svarbu ne tai, kaip atvirukas atrodo, o tai, kas jame parašyta. Visada stengiuosi parašyti ką nors mielo ir šilto. Jei atvirukas atrodo įspūdingai ir sukuri gražų tekstą – nebereikia daugiau jokių dovanų, tuo labiau - brangių.

Simona Malatokaitė:

- Praėjusiais metais dariau, šią žiemą dar nieko nesugalvojau. Praėjusių metų dovana ir naujovė buvo eglė iš makaronų, apipurkšta įvairių spalvų dažais. Atrodė tikrai įspūdingai. Pačios darytos dovanos man visada siejasi su mama ir tėčiu. Juk jiems mieliau gauti vaiko padarytą dovaną negu parduotuvėje pirktą daiktą. Kita vertus, jei žmogus tau mielas – bet kokia jo dovana bus puiki.

Inga Kartavičiūtė:

- Pačios darytos dovanos – vaikystės prisiminimas. Dabar nebeturiu tam laiko ir galbūt sugebėjimų. Dovanas visada renku pagal žmogų – noriu, kad dovanotas daiktas būtų pirktas su meile ir mielas. Todėl dovanas visada kaip nors ypatingai supakuoju, nors perku paskutinę akimirką. Nors pati dovanų nedarau, norėčiau gauti rankų darbo staigmeną.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


„Kuprinė“ šį kartą lankėsi Jurgio Pabrėžos gimnazijoje ir jos moksleivių klausė:

Jovita Nicytė:

- Mėginčiau atkalbėti, nes man rūpi draugų sveikata. Jei man nepavyktų, draugui būtų sunku apsispręsti ir liautis, pasikalbėčiau su jo tėvais, mokytojais. Man dar nė karto neteko susidurti su žmogumi, vartojančiu narkotikus. Tačiau esu girdėjusi, kad tokių ateina į diskoteką Kultūros centre. Apie narkomaniją turėtų būti daugiau kalbama per pamokas, nes mokiniams informacija pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

Tomas Šlyžius:

- Nutraukčiau draugystę ir visiškai atsiribočiau. Narkotikus vartojančio draugo kompanija nėra pati tinkamiausia – tai gali ir patį įtraukti. Jei narkotikus vartotų tikrai geras draugas, gal praneščiau mokytojams, pats bandyčiau padėti. Nors nemanau, kad tai įmanoma. Nebent žmogus dar neįklimpęs į narkomanijos liūną. Pačiam yra tekę susidurti su narkomanu – ne itin malonus jausmas.

Aušra Navickaitė:

- Nustebčiau ir supykčiau. Tačiau jokiu būdu nenusigręžčiau ir stengčiausi padėti. Manau, į tokią bėdą pakliuvusį žmogų palikti likimo valiai būtų nežmoniška ir neteisinga. Draugą palaikyčiau morališkai, patarčiau. Jei tai nepadėtų, kreipčiausi į jo tėvus, kad gydytų savo vaiką. Mokykloje daug kalbama apie rūkymo žalą, bet aplinkui – pilna rūkalių. Apie narkomaniją mokykloje taip pat kalba, bet gal per mažai.

Dainius Rupeika:

- Iškart nebedraugaučiau ir pasakyčiau tėvams. Mus mokykloje moko, kad narkotikų vartoti negalima, kad tai labai pavojinga sveikatai. Apie tai namuose kalbuosi ir su tėvais, jie papasakoja daug dalykų, apie narkotikų žalą kalba per žinias. Man pačiam visiškai nesmalsu pabandyti narkotikų. Puikiai žinau, kad net pabandžius tik vieną kartą, prie narkotikų galima priprasti. O tai kenkia sveikatai, mąstymui ir bendravimui.

Vytautas Šlyžius:

- Padėčiau kovoti su žalingu įpročiu. Jei tai nepadėtų, kreipčiausi į mokyklos socialinę darbuotoją. Ji žinotų, į kokias institucijas ar gydymo įstaigas nukreipti narkotikus vartojantį moksleivį. Per pamokas mums pakanka informacijos apie narkomaniją. Tačiau svarbu ne tai, ką mums sako mokytojai, o tai, kaip mes tą informaciją priimame.

Aistė Antanaitytė:

- Bandyčiau atkalbėti nuo narkotikų – gal padėtų. Tėvams nesakyčiau, mokytojams taip pat – jie mokinį paskųstų tėvams. Neteko nė karto bendrauti su žmogum, vartojančiu narkotikus. Tačiau esu girdėjusi, kad Kretingoje yra vartojančių narkotikus ir kad jų galima įsigyti mūsų mieste. Vienas iš narkomanijos problemos sprendimo būdų – pateikti kuo daugiau informacijos mokyklose. Žinios yra ne tik naudingos, bet ir veiksmingos.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Dar nenudžiūvę paveikslai parodoje, varvantys aliejiniai dažai ant drobės, psichologijos studijos, iškeistos į dailės pažinimą, – menininkų pasaulyje niekada nebūna nuobodu ir nedvelkia rutina. Dailę studijuojanti kretingiškė Živilė Sabaliauskaitė teigia, kad menininkas turi tobulėti kasdien – jis neturi laiko nuobodžiauti.


Juodupėnų jaunimą sužavėjo krosiniai motociklai

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-09-28

Dalis Juodupėnų kaimo moksleivių laisvalaikį leidžia, važinėdami krosiniais motociklais. Moksleiviai padėjo suaugusiems įrengti tam skirtą uždarą trasą.


Vienoje pirmokų klasėje – dvynukai ir trynukai

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kuprinė
  • 2007-09-28

Šiemet Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos pirmokų klasė ypatinga: joje mokosi dvynukai ir trynukai. Linksmai nusiteikę vaikai beveik choru pasakojo vienas apie kitą ir pirmųjų savo mokslo metų įspūdžius.


Savanorių gatvės daugiabučių namų gyventojai nebegali apsikęsti rūkalių. Jų namų laiptines, kaip rūkomuosius, renkasi Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleiviai. Dar daugiau – pavalgę laiptinėse palieka vienkartinių indų, saulėgrąžų lukštų, kitų šiukšlių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas