- Nežinau. Jaunimu turėtų rūpintis valdžia, mokyklų direktoriai. Svarbiausia yra pasirūpinti, kad jaunimas turėtų kuo užsiimti, kad neleistų laiko bet kaip. Valdininkai, organizacijos turėtų dirbti taip, kad miestuose ir kaimuose būtų įrengta sporto aikštelių. Vaikai jose sportuotų, būtų užsiėmę, o užimtumas sprendžia ir kitas jaunimo problemas.

- Nežinau tokių, bet, matyt, yra. Galbūt Savivaldybėje dirba žmogus, atsakingas už jaunimo reikalus, tačiau aš tokio nežinau, neįsivaizduoju, ką toks žmogus veikia. Mano nuomone, jaunimo užimtumas yra pagrindinis rūpestis, daug vaikų neturi ką veikti. Man pačiam gerai – prie mokyklos, namų yra sporto aikštelė, tad galiu žaisti krepšinį, futbolą.

- Nežinau. Mokyklos darbuotojai, valdininkai kartu turėtų spręsti jaunimo problemas, rūpintis vaikais, jaunuoliais. Mano nuomone, valdininkai, organizacijos turėtų labai daug dirbti, kad padidintų jaunimo užimtumą. Per daug laisvo laiko yra viena iš pagrindinių jaunimo problemų. Dabar tuo rūpinasi tik mokykla ir niekas daugiau.

- Nelabai. Gal ir yra žmonės Savivaldybėje ar dar kur nors, kurie tuo rūpinasi, bet aš to nelabai matau. Mokyklos kažkiek stengiasi didinti mokinių užimtumą, mieste nemažai sporto aikštelių. Iš dalies dėl daugelio jaunimo problemų yra kaltas per mažas užimtumas. Girtavimas, narkomanija yra ne vien mokyklos, bet ir rajono, valstybės problema.

- Manau, yra – jaunimo pagalbos linijos, mokyklose dirba psichologai, pagalbą suteikia parapijos namai. Turbūt ir Savivaldybėje turėtų dirbti žmonės, atsakingi už reikalus, susijusius su jaunimu. O problemų yra daug – emigruojantys tėvai, kurie palieka vaikus be priežiūros, per daug laisvės, alkoholis. Didžioji dalis rūpesčių lieka neišspręsta.

- Nežinau. Jaunimu turėtų rūpintis žmonės, susiję su mokykla, Savivaldybėje reiktų žmogaus, atsakingo už jaunimo reikalus. Policija taip pat turėtų įsijungti į jaunimo veiklą. Daugelis problemų kyla dėl užimtumo, todėl organizacijos galėtų mąstyti, kaip spręsti šią situaciją. Be abejo, mokykla stengiasi užimti jaunimą, bet to nepakanka.

- Nes nenori mokytis. Ko nors neišmoksta, nepadaro namų darbų, todėl geriau neina į pamoką. Galbūt jas praleidinėja ir dėl to, kad nepatinka mokytojas ar jo dėstomas dalykas. Pabėgę iš pamokų mokiniai eina namo arba vaikšto kur nors su draugais. Pati nesu bėgusi iš pamokų – dėl to kiltų vien tik nemalonumai.

- Gali būti įvairių priežasčių: mokinys gali nenorėti eiti į pamoką, nes yra jai nepasirengęs arba tiesiog jam nepatinka dėstomas dalykas. Iš pamokų vaikai bėga, jei mokytojas yra griežtas. Mokyklose nėra griežtos kontrolės dėl praleistų pamokų. Jei pagauna mokinį, bebūnantį ne pamokoje, paprašo pasiteisinti ar pasako tėvams, ir daugiau nieko.

- Nes nenori gauti naudingos informacijos. Nepadaryti namų darbai – ne priežastis neateiti į pamoką. Iš jų bėgantys vaikai tiesiog nenori mokytis. Pats nebėgu iš pamokų – man jose viskas įdomu, noriu kuo daugiau sužinoti. Mokytojai kontroliuoja lankomumą – žurnale pažymi, kas nebuvo pamokoje, socialinė darbuotoja gali apie praleistas pamokas pranešti tėvams.

- Turbūt todėl, kad nepatinka mokytis. Galbūt jiems visai nepatinka mokykla, jie nesupranta, kodėl reikia mokytis, kodėl pamokos yra svarbios. Žinoma, iš pamokų bėgama ir dėl paprastesnių priežasčių. Pavyzdžiui, jei nepadaro namų darbų, o mokytojas - griežtas. Neįsivaizduoju, ką veikia vaikai, pabėgę iš pamokų, nes pati pamokų specialiai nepraleidinėju.

- Nes nepatinka mokytis. Neatėjęs į pamoką, problemų neišsprendi – nesvarbu, ar tai nepadaryti namų darbai, ar nesuprantama tema. Paskui vis tiek reikia išmokti. O savarankiškai tokie vaikai tikrai nesimoko. Mokykloje buvo atvejų, kai auklėtojai važiavo kalbėtis su pamokas praleidinėjančių vaikų tėvais. Laikinai tai padeda, mokiniai sąžiningiau lanko pamokas.

- Gal gyvena blogose šeimose, kur tėvai neprižiūri. Arba pradeda draugauti su netinkamais žmonėmis, kurie išveda iš kelio, paskatina nelankyti pamokų. Kai kurie pamokas praleidinėja tiesiog todėl, kad tingi. Esu kartą pabėgęs iš pamokų. Nelabai geras jausmas, todėl niekad nebebėgsiu.