- Iš vienos pusės gerai – mažiau mokytis reikės. Tačiau jei streikas užtruks, nukentės visų mokslai, ypač dvyliktokų, kurie turi ruoštis egzaminams. Mokytojo darbas nelengvas – reikia ne tik mokykloje vesti pamokas, išmokyti, bet ir iki išnaktų sėdėti prie sąsiuvinių, juos taisyti, ruoštis pamokoms. Už tokį darbą tikrai per mažai mokama, tad mokytojams nieko kita nelieka, tik streikuoti.

- Teigiamai – nereikės į mokyklą eiti. Galėsime mokytis patys. Vis vien, ko nesuprantame ar nespėjame per pamokas, turime aiškintis papildomai, savarankiškai. Esu dvyliktokas, todėl papildomai mokausi tų dalykų, kurių egzaminus laikysiu. Jei pats būčiau mokytojas, streikuočiau, nė kiek jų nesmerkiu. Jų darbas – sunkus ir svarbus, bet mažai apmokamas.

- Mokytojams mokamos tikrai per mažos algos. Kiek girdėjau, jie nori, kad algos būtų pakeltos 50 proc. Nemanau, kad streiku jie to pasieks. Suprantu mokytojus, tačiau nepavydžiu dvyliktokams – kaip jiems ruoštis egzaminams? Priverstinai neturėti pamokų gerai gal kokią savaitę, bet ne daugiau. Kas galvoja apie ateitį, nori mokytis.

- Kažkada svajojau būti mokytoja, dabar atsirado kitų norų. Mokytojo darbas yra labai menkai apmokamas. Matyt, mokytojai nebemato kitos išeities, tik streiką. Aš pati išgyvenu, kad dėl streiko nukentės mano mokslai. Per streiką mokysiuosi pati. Paprastai man užtenka tų žinių, kurias gaunu mokykloje. Jei mokytojų nebus, teks stengtis pačiai – tai sudėtingiau.

- Teigiamai. Sunkus darbas, ypač dėstyti lietuvių ir anglų kalbas, o atlyginimai maži. Būdama mokytoja eičiau streikuoti. Žinoma, gaila abiturientų – jei streikas užtruks, neaišku, kaip bus su egzaminais. Gali tekti mokėti pinigus korepetitoriams. Ne abiturientai mokysis savarankiškai – kartais neblogai padirbėti vienumoje.

- Nežinau. Iš vienos pusės gerai, kad nebus pamokų. Kita vertus, galima mokytis savarankiškai, bet kas paaiškins sudėtingus dalykus? Aš pati norėčiau dirbti lietuvių kalbos mokytoja. Žinau, kad visi mokytojai streikuos dėl mažų algų. Manęs nuo svajonės dirbti mokytoja tai neatgraso. Jei darbas patinka iš tiesų, alga nėra pirmoje vietoje.

- Nesirinkčiau savo tėvų profesijų. Būčiau kuo nors kitu – gal archeologe. Šiam mano norui mano tėvai nelabai pritaria – mano, kad tai pernelyg sudėtinga specialybė. Aš taip nesielgčiau. Vaikui nereikia visko drausti. Ilgiau leisčiau žiūrėti televizorių , naudotis kompiuteriu. Vis dėlto kartu ir griežtai auklėčiau vaikus – mano tėvai kartais per daug man nuolaidžiauja.

- Mažiau dirbčiau ir daugiau laiko skirčiau šeimai. Nevertinčiau taip visko pinigais – ne jie yra svarbiausi. Svarbiausios yra šeimos vertybės. Stengčiausi daugiau laiko skirti ne darbo reikalams, o savo vaikams. Duočiau jiems daugiau dienpinigių ir būčiau griežta mama. Griežta, tačiau teisinga – visada išklausyčiau, ką galvoja vaikas.

- Auklėčiau vaikus, dirbčiau darbus ir tvarkyčiau namus lygiai taip, kaip tai daro mano tėvai. Būčiau griežtas tėvas, nes griežtumas, o ne nuolaidumas yra geras auklėjimo būdas. Kasdien vaikas gautų po kelis litus dienpinigių arba gautų tam tikrą sumą savaitei. Pats nedirbčiau viršvalandžių, kad liktų laiko vaikams. Stengčiausi būti jų draugas.

- Dirbčiau ir rūpinčiausi savo vaikais. Pasirinkčiau tokią pat specialybę, kaip ir mano mamos – mokytojo. Tik būčiau ne darbų mokytojas, o pradinių klasių auklėtojas. Būčiau griežtas tėvas tuomet, jeigu vaikai neklausytų. Saugočiau vaikų sveikatą ir neleisčiau jiems per ilgai žiūrėti televizoriaus, sėdėti prie kompiuterio.

- Suteikčiau vaikams daugiau laisvės. Pavyzdžiui, man tėvai liepia būti namie penktą valandą vakaro. Aš leisčiau pabūti pas draugus ar kur kitur iki septynių. Neversčiau daryti to, ko labai nenori – tarkim, važiuoti į svečius, kur neįdomu. Stengčiausi būti tokia mama, kuriai apie viską galima išsipasakoti. Būdama savo tėvų vietoj, nesėdėčiau namie, o pramogaučiau, ne tik dirbčiau.

- Man pačiam tėvai nedraudžia sėdėti prie televizoriaus ir kompiuterio tiek, kiek noriu. Aš taip nedaryčiau – dvi valandos per dieną ir ne daugiau. Būčiau negriežtas tėvas. Auklėjimą lemtų vaikų elgesys. Aš, pavyzdžiui, kartais nenoriu eiti į mokyklą. Tėvai griežtai pasako, kad reikia. Taip ir turi būti, kaip kitaip. Bet svarbiausia būti ne tik tėvu, bet ir draugu savo vaikui.