- Visiems dalinčiau dovanas: geriems vaikams - daugiau, blogiems – mažiau. Dovanas man padėtų gaminti elfai ir nykštukai. Dirbtumėme visus metus, nes labai daug ką reiktų apdovanoti. Suaugusiems turbūt dovanų neneščiau – kažkaip neįprasta. Pats sau dovanos irgi nedovanočiau – argi kas perka dovaną pats sau? Geriau jau susidėčiau dovanas į roges ir išvykčiau į kelionę, kurioje sustočiau daugelyje vietų, įlįsčiau pro kaminą į namus ir palikčiau mielų daiktų po egle.

- Atsižvelgčiau į žmonių norus ir per šv.Kalėdas dovanočiau tai, ko jie labiausiai nori. Visus metus nelabai turėčiau ką veikti, todėl ramiai skaityčiau pasaulio gyventojų laiškus, mąstyčiau, ką jiems padovanoti per šventes. Dovanų pati negaminčiau: lankyčiausi įvairiose parduotuvėse ir atidžiai rinkčiau daiktus, kuriuos dovanosiu. Būčiau gan griežtas Kalėdų senis – dovanas gautų tik geri vaikai.

- Jei būčiau Kalėdų senis, atsakingai visus metus rengčiausi šv. Kalėdoms, sudarinėčiau dovanų sąrašą, atidžiai suplanuočiau savo kelionę - kad nė vieni namai nebūtų aplenkti. Dovanas gautų visi geri vaikai, dėl blogų - pagalvočiau. Reikėtų dovanų ir suaugusiems, tačiau jie ir patys gali nusipirkti tai, ko nori. Būtinai sugalvočiau linksmą ir įspūdingą kalėdinę šventę, į kurią pakviesčiau visus - vaikus ir suaugusiuosius.

- Eičiau į žaislų parduotuves ir pirkčiau dovanas vaikams. Nupirkčiau daugybę žaidimų ir žaislų. Dovanas pirkčiau ir suaugusiems žmonėms. Tik, žinoma, žaislų jiems nedovanosi, išrinkčiau jiems naudingų daiktų. Stebėčiau žmones, ar jie per metus buvo geri: suaugusiems irgi būčiau atidus – jie turi stengtis, jei nori, kad Kalėdų senis juos apdovanotų.

vaikams po egle palikčiau tik pelenų maišelį – taip jie žinotų, kad kitais metais turi būti geresni. Jei būčiau Kalėdų senis, būčiau labai užsiėmusi – reiktų pagaminti labai daug dovanų ir perskaityti krūvas laiškų. Gyvenčiau Laplandijoje, iš kurios, sėdusi į roges ir lydima elfų, leisčiausi po pasaulį dalinti dovanų.

- Kalėdų senis viską žino, tad stebėčiau, ar vaikai per metus buvo geri savo tėvams, o šie – ar neskriaudė vaikų. Visi geri žmonės per šv. Kalėdas iš manęs gautų dovanų. Jas pirkčiau prekybos centruose – ten visko įmanoma rasti. O padėtų man elfai, paprašyčiau draugų. Gyvenčiau Šiaurės ašigalyje, o vasarą važiuočiau pailsėti ten, kur šilta – ir Kalėdų seniams reikia atostogų.

- Mokykloje labai daug meilių porelių: jos vaikšto susikibusios už rankų, bučiuojasi, leidžia kartu laisvalaikį po pamokų, o per pertraukas visuomet būna kartu. Aš galvoju, kad tokia draugystė gali pasibaigti santuoka, tai - visiškai įmanomas dalykas. Bet tuoktis tik baigus mokyklą gal nėra gerai. Pats norėčiau vesti sulaukęs 25 metų. Dažnai būna taip, kad mokyklinė meilė pasibaigia, kai vaikinas ir mergina po XII klasės įstoja mokytis į skirtingus universitetus.

- Gali. Bet labai dažnai ilgai trunkančios mokyklinės meilės staiga pasibaigia, kai vaikinas ir mergina įstoja į skirtingus universitetus. Tada meilė nebeištveria didelio išbandymo – atstumo. Aš manau: kad santuoka būtų tvirta, žmonės turi vienas kitą labai gerai pažinti. Tam reikia draugauti kokius penkerius metus. Negerai, kai žmonės susituokia 18 metų – juk tai dar beveik vaikai. Tekėti reiktų sulaukus mažiausiai 22 metų. O šiaip mokyklinė meilė šiek tiek trukdo – kenkia mokslams.

- Jei stipriai įsimyli, meilė gali trukti visą gyvenimą. Ji ištveria net atstumus – kai mylimieji, baigę mokyklą, turi išsiskirti studijuoti į skirtingas vietas. Svarbiausia yra vienas kitu pasitikėti ir būti ištikimiems – tada santykiai tikrai baigiasi santuoka. O tvirta santuoka bus tada, jei pora vienas kitą supras, padės, parems, kai sunku. Tačiau tikrai meilei, kai supranti, jog nori tą žmogų turėti visą gyvenimą šalia, reikia daug laiko – reikia draugauti kokius 7 metus.

- Mokyklinė meilė iki santuokos dažniausiai neišgyvena. Tuo metu vyksta per daug permainų – žmonės baigia mokyklą, renkasi profesiją, stoja kažkur studijuoti. Studijų meilė baigiasi santuoka daug dažniau negu mokyklinė. Nors meilei amžius įtakos neturi: žmogus iš tiesų gali pamilti ir būdamas tik mokinys, ir jau būdamas brandus. Meilės neveikia ir laikas: kai kurie supranta, kad nori būti kartu jau po pusės metų, kitiems prireikia keleto metų draugystės.

- Būna, pradeda žmonės mokykloje draugauti, ir mergina pastoja. Ir tenka tuoktis, sulaukus vos 18 metų. Taip mokyklinė meilė dažnai ir baigiasi santuoka. Aišku, geriau taip neatsitiktų. Tačiau jei abu sutaria kurti šeimą „iš reikalo“ ir tokie jauni – nieko baisaus. Pats norėčiau vesti sulaukęs 22 metų, tačiau jei surasčiau merginą, su kuria norėčiau būti visą gyvenimą, – galėčiau vesti ir anksčiau. Esu draugavęs su viena mergina dvejus metus ir jau maniau, kad su ja galėčiau kurti šeimą. Kad santuoka būtų tvirta, būtinai reikia vienas kitą pažinti ir būti brandiems.

- Tikra meilė, kuri pasibaigia santuoka, gali prasidėti ir mokykloje, ir studijose: nuoširdiems santykiams amžius įtakos neturi. Mokyklinė meilė dažnai pasibaigia vos tik baigus mokyklą – kai poros išvažiuoja studijuoti. Tačiau meilei atstumas nekenkia: pats draugauju su panele iš Jurbarko ir viskas kol kas gerai. Kad santuoka būtų tvirta, reikia išdraugauti mažiausiai trejus metus ir nesitaikstyti su akivaizdžiais charakterio neatitikimais. Jei kas netinka, geriau išsiskirti.