|
|
|
KuprinėSavanoriai rengiasi Jaunimo vasaros akademijai
Septynioliktą kartą Žemaitijos regione vykstanti Jaunimo vasaros akademija „Kartu mes galime daug!“ šiais metais rengiama Kretingos rajone. Tai antras kartas, kuomet į mūsų rajoną suvažiuoja jaunuoliai, jaunimo darbuotojai, koordinatoriai, politikai iš beveik 20 šalies savivaldybių. Svečius priimti jau rengiasi mūsų savanoriai.
Amerikietė Lietuvoje save atrado naujai
Lietuvių šeimoje užaugusi šešiolikmetė Milana Podlinevas Lietuvoje lankėsi kone pirmą kartą ir čia praleido beveik visą vasarą. Kai paskutinį kartą mergina buvo Kretingoje, kur gyvena jos močiutė, ji buvo visai mažytė. O paaugusi viską pamatė kitomis akimis. Milana Lietuvoje Milana gyvena Čikagoje, šis miestas skiriasi nuo Lietuvos miestų, nes jis – naujas. Mergina stebėjosi, kad Lietuvoje yra gatvių, skirtų tik pėstiesiems, nes Čikagoje eismas daugiausiai vyksta automobiliais: „Man labai patinka gamta ir tai, kad čia galiu nuo vieno taško iki kito nueiti pėsčiomis.“ Merginą taip pat stebino kai kurie kultūriniai amerikiečių ir lietuvių skirtumai: „Mano draugams yra keista, kad lietuviai turi tautinius rūbus. Amerikoje neturime nieko panašaus, nes ten gyvena daug tautų ir nėra vieningos kultūros.“ M. Podlinevas ryškus skirtumai tarp Lietuvos ir Amerikos atsiskleidė architektūroje. Merginai lankantis Kaune į akis krito Kauno senamiestis, mat Čikagoje ji pratusi prie dangoraižių panoramos.
Solo debiutas: nepamirštamos emocijos ir noras pakartoti
Nuo vaikystės dainuojanti 21-erių kretingiškė Algimantė Kubilinskaitė Kretingos dvaro saldaininės kiemelyje debiutavo solo koncertu. Ilgai brendusi mintis surengti solinį koncertą tapo ne tik realybe, bet viršijo sau iškeltus lūkesčius.
Pateko tarp 20 geriausiųjų
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos devintokas Gytis Valanta pateko tarp 20-ties geriausiai informacines technologijas šalyje išmanančių mokinių. Jis dalyvavo nacionaliniame informacinių technologijų iššūkyje, kuris skirtas visos Lietuvos mokiniams gerinti žinias IT srityje. Per projektą 7–9 klasių mokiniai dalyvavo nuotolinėse pamokose ir sužinojo daugiau apie technologijų istoriją, kas mūsų laukia ateityje bei mokėsi programavimo pagrindų. Mokiniai taip pat išbandė jėgas atstovaudami savo mokyklai kovoje dėl pažangiausių mokyklų ir regionų vardo bei varžėsi dėl patekimo į 20-uką geriausių mokinių, kuriems atiteko individualios programavimo pamokos ir išmanūs prizai. Iššūkyje dalyvavo daugiau kaip 8,5 tūkst. mokinių iš visos Lietuvos, tarp jų – ir G. Valanta. Jis birželio 19 d. buvo pakviestas į baigiamąjį projekto renginį Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, kur pateko tarp 20-ties geriausiai technologijų išmanymą pademonstravusių mokinių Lietuvoje.
„Kuprinės“ informacija
Abiturientų išleistuvės be išleistuvių?
Mokslo metai tiek Kretingoje, tiek visoje šalyje baigsis kitaip – dvyliktokų išleistuvėse nebebus įteikiami popieriniai atestatai, o išsiunčiamos tik elektroninės jų versijos. Šventė keisis Pakalbinta Pranciškonų gimnazijos abiturientė Kamilė Venckutė pripažino, kad atestatų skaitmenizavimo vertinti vienareikšmiškai neįmanoma. „Iš vienos pusės galima įžvelgti ir teigiamų pokyčių, nes tokiu būdu labiau tausosime gamtą, tačiau iš kitos pusės – šiek tiek keista ir neįprasta, nes nebetęsime tradicijos“, – kalbėjo mergina. Vis dėlto gimnazistės tokie pokyčiai nenustebino. „Reikia suprasti, kad šiais laikais labai svarbios išmaniosios technologijos, tad nenuostabu, jog ir atestatai suskaitmeninami“, – dalijosi įžvalgomis abiturientė. Kamilės teigimu, išleistuvių – atestatų įteikimo – šventė nepaprastai svarbi kiekvienam dvyliktokui. „Juk tokia akimirka! Mokyklos baigimas! Dvylika metų abiturientai mokėsi, siekė tikslų, todėl kiekvienas tikisi gauti bent kažkokį pažymėjimą, kad įgijo vidurinį išsilavinimą“, – tikino ji. Abiturientė taip pat apgailestavo, kad tokia tradicija taip greitai ir negrįžtamai keičiasi. „Visada būdavo malonu, kai tėvai ar seneliai pasakodavo savo prisiminimus, rodydami nuotraukas iš mokyklos laikų, atestatus ir kitus įvairius diplomus už pasiekimus“, – svarstė mergina. Abiturientė pripažino, kad dėl atestatų skaitmenizavimo išleistuvės bus kitokios. „Mums irgi dėl to šiek tiek liūdna. Gerai žinau, kad nelengva ir suorganizuoti tokią šventę, nes nebėra prasmės – atestatai suskaitmeninti“, – teigė pašnekovė. Nors nuo šiol abiturientams teliks galimybė patiems atsispausdinti atestatus, tačiau Kamilė atskleidė, kad bent Pranciškonų gimnazijoje šiais metais abiturientai dar tikrai gaus popierinius jų išrašus. „Bent jau turėsime šventę“, – juokėsi ji, tačiau pripažino, kad tokie metai turbūt bus paskutiniai. „Kitais mokslo metais, manau, viskas greičiausiai užsibaigs su paskutinio skambučio švente ir išleistuvių nebebus, nors jų, be jokios abejonės, laukia kiekvienas abiturientas“, – tikino abiturientė.
Eilėse – susipynę jauno žmogaus jausmai
Pranciškonų gimnazijos mokinė šiemet šeštą klasę baigusi Justė Petrauskaitė pasidalino savo eilėmis, kurias pati įvardino „poemomis“. Visiems visada kyla mintys pradėti kažką naujo, tai, ko dar nėra darę. Štai pašnekovė Justė nusprendė pradėti kurti eiles. Tai nutiko netikėtai ir visai neseniai. „Pasijaučiau lyg būčiau bedugnėje. Norėjau pasijusti geriau, todėl pradėjau rašyti, pastebėjau, kad tai man sekėsi, tad nusprendžiau tęsti savo kūrybą“, – sakė ji. Kuriant eiles vienas svarbiausių dalykų yra suprasti, apie ką kuri. Kaip teigė mergina, pradėti kurti reikia minties – apie ką kursi ir kodėl. „Mano kūryba yra apie liūdesį ir draugystę, ji taip pat man padeda išlieti negatyvias emocijas“, – mintimis pasidalino moksleivė. Dažniausiai jaunuoliams, išbandantiems naujas sritis, prireikia artimųjų ar draugų palaikymo, taip pat – svarbi jų nuomonė. Justė – ne išimtis. „Kūryba pasidalinau su savo šeima ir artimaisiais. Perskaitę eiles, jie negalėjo patikėti, kad tai parašiau aš. Jie mano eiles prilygino suaugusio žmogaus rašymui“, – pasakojo J. Petrauskaitė. Savo talentais mažiau ar daugiau džiaugiasi visi, tačiau reikia laiko jį atrasti. Šios moksleivės talentas – kurti. „Ankščiau buvau kiek jautresnė ir dažnai liedavau ašaras, tačiau, atradus savo pašaukimą, man palengvėjo. Nebereikia tiek daug verkti, nes jausmus galiu išlieti kurdama“, – atviravo mergina. Būsima septintokė prisipažino, kad eiles pradėjo rašyti neseniai. „Dažniausiai kuriu vakare, kai būnu su savimi“, – dalinosi Justė, pasvarsčiusi, kad sudėtingiausia jai kuriant – suformuluoti mintį perteikiančius sakinius. Mergina mėgaujasi savo kūryba, per ją atskleidžia savo jausmus, patirtus išgyvenimus, todėl kol kas neketina atsisakyti šio pomėgio. „Kai jaučiu norą rašyti, į sąsiuvinio eilutes lieju skausmą, liūdesį, kurį dažniausiai atneša santykiai su draugais“, – tikino ji.
Marija KALNIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė
„Ritmo“ šokėjai koncertu užbaigė sezoną
Kultūra ar sportas? Klausimą, kas yra sportiniai šokiai, neretai išgirsta Kretingos pranciškonų gimnazijoje įsikūrusios šokių studijos „Ritmas“ vadovas ir treneris Alfonsas Mačėnas. Trys treneriai – triguba energija Atsakymas paprastas: kai respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose šokėjai varžosi ant parketo, kovoja dėl kuo aukštesnės vietos – tai sportas, o kai koncerto metu ant scenos per pusantros valandos iš žiūrovo sugeba išspausti ir juoką, ir ašarą, ir susimąstymą, – kultūra. Jaudinančių akimirkų „Ritmo“ šokėjai žiūrovams padovanojo ir tradiciniame baigiamajame šio sezono koncerte, kuris įvyko Kretingos rajono kultūros centre. Pasak trenerio, tai buvo atgaiva širdžiai ir patiems per metus įvairiuose konkursuose bei čempionatuose dalyvavusiems „Ritmo“ šokėjams, ir tarsi metinis atsiskaitymas jų tėvams.
Specialistas – ne tik darbuotojas, bet ir draugas
Kretingos atvirame jaunimo centre birželio pradžioje su jaunimu dirbti pradėjo socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė. Jos tikinimu, toks specialistas turi būti ne tik darbuotojas, bet ir jaunimo draugas. Visada norėjo dirbti su jaunimu Dominyka Šiaulių universitete įgijo socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybę, kiek vėliau dirbo darželyje su vaikais, o dabar savo jėgas išbandyti nusprendė Kretingos atvirame jaunimo centre. „Kai pirmą kartą jaunimo centras ieškojo darbuotojų, nesiryžau dalyvauti konkurse, taip pat ir antrą kartą. Tik po kurio laiko pamačiau, kad konkursas buvo pratęstas, ir supratau, kad ši darbo vieta laukia manęs“, – D. Paulauskienė sakė, kad dėl šio žingsnio pasitarė su dviem savo dukromis ir, sulaukusi jų palaikymo, nutarė dalyvauti konkurse, kurį ir laimėjo. Dirbti socialinį darbą su jaunimu moteris norėjo visada, tai ir padėjo apsispręsti priimti iššūkį, įsilieti į Atviro jaunimo centro kolektyvą. „Vien mano studijų pasirinkimas atskleidžia, kad visada norėjau dirbti su vaikais ir jaunimu“, – atkreipė dėmesį ji. Pamačiusi, kad Kretingoje pradėjo veikti Atviras jaunimo centras, Dominyka sekė jo veiklą, kuri vis labiau ją domino. „Kai atsidarė jaunimo centras, buvo sudėtinga suprasti, kas jis yra, tačiau, pradėjusi sekti jo veiklą, greitai viską supratau, man tai patiko. Toks veiklos su jaunimu pobūdis mane ir paskatino pasirinkti darbą šioje įstaigoje“, – tikino D. Paulauskienė.
Išsikėlė ambicingą tikslą įkurti menų centrą
Įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos“ Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje planuojama įrengti tarpdisciplininį menų centrą. Jam atsiradus keisis tradicinio ugdymo suvokimas – nebeliks aktų salės, įvairios mokymo disciplinos bus integruojamos su menais. „Toks centras bus pirmas Lietuvoje, galimai ir Europoje. Mes nusimatėme ambicingą tikslą – padaryti tai, ko kitur nėra“, – teigė progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Integruos įvairias disciplinas Tarpdisciplininis menų centras jau turi ir pavadinimą „Dagys“. Jį progimnazijos bendruomenė išrinko neatsitiktinai. Dagys yra vienas Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo Simono Daukanto slapyvardžių. Centre veiks keturios erdvės – kino, medijų ir vaizdo, įrašų ir garso studijos, fotostudija, eksperimentinė muzikos, šokio ir pojūčio lavinimo erdvė. Juose per meną bus mokomasi įvairių disciplinų. „Tarpdisciplininis menų centras reiškia, kad mokymosi rezultatų bus siekiama įvairias disciplinas integruojant tarpusavyje, pavyzdžiui, fotografiją su vaizdo menu ir panašiai“, – paaiškino progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Živilė Sabaliauskaitė. Vaikai bus skatinami tiksliuosius mokslus perprasti, juos pateikiant kitaip, per meną. „Planuojame, kad tas temas, kurių vaikai neišmoksta per matematiką ar sunkiai supranta fizikoje, chemijoje, jie išmoks būtent per meną. Jau turėjome vieną ugdymo dieną, kai vaikai gamino oru pučiamas mašinėles. Tai buvo ir su fizika, ir su menu susijęs dalykas“, – pavyzdžiu pasidalino S. Jonaitienė. Ją papildė ir Ž. Sabaliauskaitė, atkreipusi dėmesį, kad vaikams yra paprasčiau per savo patirtį įsisavinti įvairias mokslo disciplinas. Menų centre labai svarbu visų sričių mokytis, susiejus su tarpdisciplininiu menu, nes, kaip teigė Ž. Sabaliauskaitė, jeigu būtų mokomasi per disciplininį meną, ugdymas nesiskirtų nuo šiandien mokyklose organizuojamo įprasto ugdymo. „Norisi nutolti nuo tos tradicijos ir pereiti į šiuolaikinį, tarpdisciplininį meną, nes jis nėra izoliuotas ir neveikia pats savaime, jis tyrinėja kažkokią kitą sritį, tarkim, matematiką“, – sakė ji, akcentuodama, kad šiuolaikinis menas niekur Europoje nėra įtrauktas į ugdymo programas. Kurti tokį centrą Kretingoje progimnazijos bendruomenę įkvėpė jų jau turima patirtis. „Vykdydami projektus, į mokyklą pakviesdavome kitų šalių menininkus, kurie su mokiniais kurdavo ir tyrinėdavo įvairias temas per meną, vizualinius dalykus“, – tikino Ž. Sabaliauskaitė.
Nesigaili pasirinkusi ir teatrą, ir karatė
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gimnazistė Ula Gaubė yra aktyvi Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ teatro aktorė, tuo pačiu ji užsiima karatė sportu. Scenoje patiriami iššūkiai Ulos gyvenime teatras atsirado dar vaikystėje. Kaip ji pati sakė, teatrą lankyti pradėjo vos išmokusi vaikščioti. Merginai netgi teko suvaidinti keliuose suaugusiųjų spektakliuose. Vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“ lanko jau ketverius metus, to siekė nuo pradinių klasių. Merginos teigimu, būnant aktoriumi sunkiausia būna perteikti žiūrovui reikiamą emociją, mokėti ją suvaldyti. „Tu turi vaidinti taip, jog atrodytų, kad viskas vyksta dabar, realybėje ir tai nėra daugybę kartų surepetuotas spektaklis“, – teigė U. Gaubė. Taip pat sudėtinga nepasimesti salėje, scenoje, kai kas nors nutinka ne taip. Gebėti išsisukti iš situacijos, jeigu, pavyzdžiui, sulūžta dekoracija ar kažkas salėje pradeda juoktis, komentuoti spektaklį. „Taip yra buvę, tačiau, manau, iš visų šių nutikimų galima pasimokyti, o taip pat išlieka smagūs ir juokingi prisiminimai“, – mintimis dalinosi kretingiškė. Teatras taip pat moko dirbti komandoje. „Visi esame žmonės ir ne visada mums patinka vienas ar kitas žmogus, tačiau, kai esi scenoje, komandoje turi parodyti viską, ką gali geriausio individualiai, ir niekam nesvarbu, kas tau patinka, o kas ne“, – tikino Ula. Kartais grupėje būna ir nesutarimų, tačiau galų gale visi susitaiko ir dirba toliau. Spektakliai išlikę atmintyje Ulos teigimu, kai darai tai, kas patinka, dėti daug pastangų nereikia, nebent sieki tobulumo. Teatre vienintelis dalykas, reikalaujantis daugiau pastangų, – viską atlikti nuoširdžiai ir nepervaidinti, o tiesiog atiduoti dalelę savo širdies. Merginos manymu, tai yra viena sunkiausių aktorių gyvenimo dalių. U. Gaubei dėl pandemijos teko vaidinti tik viename „Atžalyno“ spektaklyje – „Audringa naktis“. Šiame spektaklyje Ula atlieka du vaidmenis: mergaitė, kuri niekaip negali naktį užmigti, ir mintis, kuri vis neduoda jai ramybės. Kai kretingiškė buvo mažesnė, jai teko užbaigti ir vieną suaugusiųjų spektaklį su fraze: „Mama?“ „Deja, spektaklio pavadinimo jau nebeprisimenu, tik žinau, kad jį statė Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė. Visi spektakliai ir pasirodymai, kuriuose mergina yra vaidinusi, yra vienaip ar kitaip įsimintini, tačiau jai mieliausias ir labiausiai išlikęs atmintyje – apie daržoves ir ateivį. Tada Ulai teko būti saulėgrąža. Ji vis dar prisimena, kaip buvo sudėtinga užsidėti saulėgrąžos žiedą primenančią kepurę. Teatras, merginos teigimu, lavina bendrą išprusimą ir kultūros suvokimą. Spektakliai taip pat yra viena pramogų, per kurią galima įgyti žinių, gerai praleisti laiką.
|
|
