- Greičiausiai jis buvo kokioje nors sodyboje, kurioje visus metus kartu su nykštukais gamino dovanas. Jis visus metus iki Kalėdų turi labai daug darbo, todėl jam labai gerai slėptis ramioje vietoje. Be abejonės, Kalėdų Seniui reikia ir atostogų. Kadangi Ispanijoje jam per karšta, kol neprasidėjęs švenčių įkarštis, jis atostogavo Aliaskoje.

- Kalėdų Senis niekur nesislepia – jis paprasčiausiai visus metus turi labai daug darbo. Kol jam nereikia atlikti Kalėdų Senio pareigų ir rengtis Kalėdoms, jis aplanko vaikų namus, dovanoja džiaugsmą ir laimę mažiems bei dideliems. Laisvo laiko Kalėdų Senis turi labai mažai – tik vasarą. Jai pasibaigus pradeda gaminti dovanas – kad galėtų nudžiuginti visus, kurie jo laukia.

- Po lova. Tūno ten visus metus ir laukia Kalėdų. Iš po lovos Kalėdų Senis pasirodo tada, kai žmonės jau pasipuošia egles, pasipuošia namus. Tai ženklas, kad Kalėdų Senis namuose yra laukiamas. Iš tiesų po lova Kalėdų Senis nenuobodžiauja – ruošia dovanas, jas pakuoja ir pats labai laukia žiemos švenčių.

- Kalėdų Senis visus metus būna Laplandijoje, savo jaukioje rąstų trobelėje, kurioje liepsnoja židinys ir vyksta įtemptas darbas. Kalėdų Senis laisvo laiko beveik neturi – nuo Kalėdų iki Kalėdų jis dirba kartu su snieguolėmis ir nykštukais, kad per šventes turėtų ką padovanoti. Jam tereikia rūpintis tik dovanomis, nes visa jo buitimi pasirūpina Kalėdų Senio pagalbininkai.

- Viskas labai aišku: visus metus Kalėdų Senis slepiasi namuose, nes jis – tėtis arba mama. Kalėdų Senis stebi vaikus – kaip jie elgiasi, ar savo gerais darbais nusipelno dovanų. Jis turi visus metus laiko pagalvoti, kaip apdovanoti šeimą, kaip ją pradžiuginti. Seniau labai stengdavausi dovanas atrasti iš anksto, prieš Kalėdas. Bet supratau, kad taip švenčių laukti – neįdomu.

- Aš netikiu Kalėdų Seniu. Per televizorių rodo, kad į miestus atkeliauja Kalėdų Seniai – bet jie netikri, nes jie – žmonės. Kol buvau mažas, Kalėdų Seniu tikėdavau, bet kai pradėjau lankyti mokyklą, supratau, kad jis neegzistuoja.

Kartenos vidurinėje mokykloje lankėsi Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Jei tik sužinočiau, bandyčiau atkalbėti nuo tokių veiksmų. Galbūt net įspėčiau aplinkinius, kad jie man padėtų. Mano nuomone, už žiaurų elgesį su gyvūnais reikia bausti. Tačiau bausmės turėtų būti apgalvotos ir neperžengti ribų

- Bandyčiau atkalbėti, sakydama, kad gyvūnui skauda ir baisu lygiai taip pat, kaip ir žmogui. Negalima teisinti savo elgesio tuo, neva gyvūnas kuo nors prasikaltęs, kam nors įkandęs. Jei jau, tarkim, šuo yra agresyvus, nebegalima jo suvaldyti, geriau neskausmingai užmigdyti, o ne bandyti „auklėti“ žiauriu elgesiu.

- Net nežinau, nes man nėra tekę susidurti su tokia situacija. Tačiau tuos, kurie neseniai išgarsėjo nuo tilto numetę šunį ir kurie mėgsta tyčiotis iš gyvūnų, pavadinčiau idiotais. Tokiems žmonėms ne pro šalį būtų pasėdėti kalėjime arba susimokėti baudą. Ji už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų būti didesnė negu dešimt tūkstančių litų.

- Aš nubausčiau tą, kuris skriaudžia gyvūnus. Taip negalima elgtis. Vieną kartą mačiau, kaip vienas vaikas spardo šunį. Pasakiau jam, kad taip negalima daryti, kad kam nors pasakysiu, kaip jis negerai elgiasi. Tada manęs paklausė ir šuo buvo išgelbėtas.

- Jei sužinočiau apie žiaurius planus, perspėčiau pažįstamus, kankintojo šeimą – kad iš karto būtų užkirstas kelias žiauriam elgesiui. Man pačiam nėra tekę ko nors drausminti. Bet mąstau, kas verčia žmones, pavyzdžiui, numesti šunį nuo tilto. Tokie asmenys yra sadistai, ieško nenormalių pramogų arba nori pasirodyti prieš kitus.

- Neleisčiau taip elgtis. Bandyčiau atkalbėti, o jei jau veiksmas vyktų ir man nepavyktų jo sustabdyti, kreipčiausi į policiją, tėvus. Skriausti gyvūnus yra lygiai taip pat blogai, kaip ir skriausti žmones. Už žiaurų elgesį su gyvūnais reikėtų įvesti griežtas pinigines baudas, arba būtų galima kokiam mėnesiui sodinti į kalėjimą.

Salantų gimnazijoje lankėsi Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ