Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar jums įdomu, kodėl pykstasi rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Vaikščiojanti kūryba

  • Kuprinė
  • 2022-07-29

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai savo rašymo įgūdžius lavina ir per kūrybinius užsiėmimus. Šįsyk užduotis jaunuoliams – savo miestą pamatyti kitomis akimis. Žurnalistika ir iššūkiai yra neatsiejami, tai jaunuolius ir paskatina savo kūrybos „neįrėminti“ į jokias taisykles. „Kupriniečiai“, vaikščiodami po Kretingos miestą, įrašė kilusias mintis ir parengė kūrybinius tekstus. Tad kviečiame kartu su jais pasivaikščioti po Kretingą.

---

Ar lengva būti žmogumi?

Žmogus lyg vabalas. Jis gimsta, auga, užauga, dirba, atgyvena savo, kiek jam lemta, ir tada galiausiai – dingsta. Dingsta ir jo nebelieka. Vienus prisimena, kitų – ne. Vienus atmena, kaip reikalingus, kitus – kaip paprasčiausias šio pasaulio šiukšles. Dažnai man kyla klausimas, ar lengva būti žmogumi? O kas būtų, jeigu būčiau paprasčiausiu ne kiekvienam nematomu vabalu? Gal nebūtų taip sunku pritapti prie kasdien besikeičiančios kasdienybės ritmo? O galbūt būti vabalu yra taip pat sunku, kaip ir žmogumi... Vis dėlto gimstant vabalu, negali tapti kitos rūšies. Turiu mintyje, jeigu gimsti skruzde, tu negali kada panorėjęs tapti ir būti bite. Žmogus – gali. Jis turi galimybę keisti vos ne viską: nuo darbo iki lyties.

Evelina STONKUTĖ


„Man patinka šnekėti su žmonėmis, išgirsti jų istorijas. Daugelis klientų tampa draugais“, – apie savo veiklą kalbėjo Šiaurės Airijoje kirpyklą atidaręs kretingiškis Giedrius Kantaras.

Kretingiškis Giedrius Kantaras, kadaise planavęs studijuoti biologiją, išvyko pakeliauti, kol galiausiai apsistojo Šiaurės Airijoje, kuri tapo jo namais. Dabar 26-erių Giedrius įkūrė verslą – atidarė kirpyklą ir tapo savo srities profesionalu.

Baigęs mokyklą Giedrius planavo studijuoti biologiją užsienyje, bet paskutiniais metais mokykloje nebuvo užtikrintas savo sprendimu, nes jį domino ir daug kitų sričių, nesusijusių su biologija. „Spaudimas baigti mokslus aukštais balais, pasirinkti universitetą, studijas ir daug kitų asmeninių dalykų mane privertė sustoti ir padaryti pertrauką“, – teigė jaunuolis.

Baigęs mokyklą keliavo

Giedriaus geriausias draugas išvyko į Šiaurės Airiją, vis paklausdavo, gal ir jis nori atvažiuoti. „Ilgai negalvojęs, susipakavau lagaminą ir išvažiavau. Buvau sustojęs Italijoje, prie Gardos ežero. Ten nuostabus maistas, viskas autentiška ir šviežia. Šalis nuostabi, žmonės labai atsipalaidavę. Vis dėlto man per karšta, labiau mėgstu šaltį ir sniegą“, – tikino Giedrius. Taip pat jaunuolis pabuvojo Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje. Norėtų aplankyti daug kitų šalių, ketina vykti į Kanadą, Japoniją ir Islandiją.

Šiuo metu G. Kantaras gyvena Šiaurės Airijoje, Jungtinės Karalystės provincijoje. „Prieš 7 metus ketinau studijuoti biologiją Škotijos universitete, tad Šiaurės Airija turėjo būti tik stotelė vasarai praleisti. Bet mane sužavėjo žmonių draugiškumas ir nuoširdumas. Žmonės labai paprasti, kartais atrodo, kad visa šalis lyg viena didelė šeima“, – atviravo Giedrius, teigdamas, kad čia gyvena ir jo geriausias draugas, tad tai paskatino ir Giedrių likti bei įsikurti Šiaurės Airijoje.


Vienija pomėgis muzikai

  • Kuprinė
  • 2022-07-29
Grupės „Kabinetas 303” nariai: Jokūbas (iš kairės), Kristupas, Liepa, Adrija, Robertas

Palangoje susikūrusi ir vis dar auganti grupė „Kabinetas 303“ kartu muzikuoja pusę metų. Šiais metai šią grupę galėjome išvysti ir Kretingoje, todėl jau yra puikiai žinoma ir pamėgta kretingiškių, o ypač – tarp jaunų žmonių. Liepa, Jokūbas, Kristupas, Adrija ir Robertas yra ne tik moksleiviai, bet ir grojantys šios grupės jaunieji muzikantai.

Susikūrė netikėtai

Grupės veiklą pradėjo du jaunuoliai: būgnininkas Kristupas ir gitaristas Robertas. Ką tik susikūrusiai grupei reikėjo žmogaus, kuris mokėtų groti bosine gitara. Išmokti valdyti šį instrumentą pasiryžo Jokūbas.

„Grupės vokalistė prie mūsų grupės prisijungė likus porai dienų iki pirmojo koncerto. Prieš tai susirgo buvusi vokalistė ir mums greitai prireikė žmogaus, kuris ją pakeistų. Taip grupėje atsirado Adrija. Saksofonininkė Liepa mūsų grupėje atsirado taip pat atsitiktinai – sužinoję apie ją pakvietėme dalyvauti mūsų veikloje“, – grupės istoriją pasakojo jaunuoliai.

Muzikos kabineto numeris – 303

Jaunuolių teigimu, grupės pavadinimas kilo iš vietos, kurioje jie grojo. Ta vieta – mokyklos muzikos kabinetas. „Mūsų mokykloje muzikos kabineto numeris yra 303, todėl taip ir nusprendėme pasivadinti“, – teigė pašnekovai.

Vis dėlto, šios grupės pavadinimas nėra pirmasis. Prieš tai jie buvo pasivadinę „Garso ministerija“, bet dėl kilusių ginčų grupė nusprendė pakeisti į „Kabinetas 303“.

Grupės jaunuolių teigimu, sunkiausia būna tada, kai renkasi naujas dainas vadinamiesiems „koveriams“. Kiekvieno grupės nario muzikos skoniai yra skirtingi ir tuo pačiu – vienodi. Būna ir atvejų, kai nuomonės labai stipriai nesutampa šiuo klausimu. Nors grupė susikūrė neseniai, bet palaikymo sulaukia vis daugiau ir daugiau. Jaunuoliai pasakojo, kad palaikymo sulaukia ne tik iš artimųjų, bet ir iš draugų, kitų muzikos grupių, nepažįstamųjų. Grupė „Kabinetas 303“ atviravo, kad jau turi ir vieną ištikimą gerbėją. „Mūsų mokyklos socialinė pedagogė, Roberto auklėtoja Indrė yra kiečiausia mūsų grupės fanė“, – džiaugėsi jie.

Jaunuolių grupė kol kas nėra išleidusi savo dainų, bet jie patikino, kad greitai turėtų išvysti dienos šviesą jų pačių parašytos dainos.

Evelina STONKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Vasarą, atsiradus laisvo laiko, daugelis jaunimo atranda save su knyga rankose. Aš – ne išimtis, skaityti – vienas svarbiausių mano pomėgių. Noriu pasidalinti mintimis apie šią vasarą mane pakerėjusį romaną ,,Gražus pasauli, kurgi tu“. Knygos autorė yra airių kilmės rašytoja Sally Rooney, kurios kiekvienas kūrinys jau yra paragavęs bestselerio šlovės.

Jaudintis dėl pasaulio

„Gražus pasauli, kurgi tu“ sutinkame keturis, savo širdyse ir galvose pasimetusius, trisdešimtmečius protagonistus – Eiliną, Alisą, Saimoną ir Feliksą. Veiksmas sukasi apie jų kasdienybę, tarpusavio santykius ir gilius, prasmingus pokalbius. Mane labiausiai patraukė ši citata: „Galbūt mes tiesiog esame gimę mylėti ir jaudintis dėl tų, kuriuos mylime, nors ir turėtume užsiimti svarbesniais reikalais“.

Žmonės rūpinasi civilizacijos išlikimu, globalinėmis problemomis. Nuolat apkrauname savas mintis aplinkinio pasaulio nutikimais, stengiamės ką nors daryti dėl jo trūkumų. Tačiau pačioje pasąmonėje ir kiekvieno širdyje glūdi tie tikrieji rūpesčiai, kurie, verta pripažinti, yra mums svarbesni už pasaulio gerovę.

Tai draugystės, meilė, santykiai, artimieji ir jų jausmai, mūsų jausmai jiems. Visų, kol kas egzistavusių civilizacijų žmogus nešė ant pečių būtent šiuos rūpesčius. O civilizacijos ir santvarkos, šalys ir bendruomenės nuolat griuvo, byrėjo, skyrėsi ir vėlgi vienijosi.

Tyri, tikri ir tvirti visada išliko žmonių jausmai, nuoširdumas. Pokalbiuose mes atrandame save ir kitus, ne enciklopedijose. Kol pasaulis griūva ir dega, mes tenorime būti mylimi ir suprasti ir dėl to stengiamės nejausti kaltės. Toks tas gyvenimas.

Grožis visada ir visur

Sally Rooney romane kiekvienas veikėjas, kaip ir realaus pasaulio žmogus, yra apkrautas karjeros ir santykių sunkumais. Tas nuolatinis skubėjimas ir nerimas dėl smulkmenų išties vargina ir sekina žmogų. Kol jis praranda pusiausvyrą.

Tačiau šioje knygoje veikėjai atranda grožį ir laimę mažuose dalykuose. Tai susitikimai po ilgų išsiskyrimo laikotarpių, savaitiniai bendraamžių vakarėliai, geros knygos, nauji drabužiai, tiesiog skani ryto kava.

Kai karjera ir darbas dažo gyvenimą pilkai, jo grožį galime atrasti būtent šiuose kasdieniuose dalykuose. Kiekvieną dienos minutę, visada ir visur.

,,Gražus pasauli, kurgi tu“ yra knyga apie žmones, patį žmogiškumą ir jo vertybes. Rekomenduoju ją perskaityti visiems.

Kamilė PULOKAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Literatų stovykloje

  • Kuprinė
  • 2022-07-26
„Vasaros akademijos“ dalyviai

Neseniai turėjau nuostabią galimybę dalyvauti Lietuvos rašytojų sąjungos surganizuotoje stovykloje „Vasaros akademija“, kurioje buvo sukviesti rašyti norintys moksleiviai. Tačiau patekti į šią stovyklą yra pakankamai sudėtinga, nes yra nedaug vietų. Taigi pasidalinsiu savo patirtimi iš šios stovyklos ir papasakosiu plačiau apie ją.

Žiniomis dalijosi žinomi žmonės

Stovyklą „Vasaros akademija“ Rašytojų sąjunga rengia nuo 2004 metų. Įprasta, kad vasaros stovyklose dažniausiai moksleiviai ilsisi, atsipalaiduoja nuo mokyklos darbų. Ši stovykla kiek kitokia, joje vyksta savęs, kaip asmenybės, ir rašytojo ugdymasis. Kiekvienas stovyklos dalyvis turi savo balsą, kiekvienas jų yra absoliučiai lygus tiek su stovyklos vadovais, tiek su stovyklautojais.

Patekti į ją iš tiesų gana sudėtinga. Yra du būdai patekti į stovyklą: būti pastebėtam kokiame nors konkurse ir sulaukti asmeninio kvietimo, kaip ir įvyko man, arba savo noru parašyti sklandų laišką, kodėl turėtų jus pasirinkti. Rašytojų sąjunga, viską įvertinusi, apsvarsčiusi, sudaro dalyvių sąrašus.

Šių metų liepos 17–22 d. į šią stovyklą buvo pakviesti dalyvauti 15 talentingų, jaunų poetų, prozininkų, tautosakininkų, publicistų. Juos ugdė ir mokė įvairiausi savo sričių žinovai.

Savo žinių lobyną dosniai atvėrė, įsitikinimais ir žiniomis dalijosi, subjektyvias kultūros ir meno politikos žinias atidavė net 12 vadovų, tarp kurių – Birutė Jonuškaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, šio sambūrio sumanytoja, Alvydas Šlepikas – rašytojas, aktorius, režisierius, scenaristas, Ričardas Šileika – rašytojas ir fotografas, Valdas Papievis – rašytojas, prozininkas, vertėjas, ir daugelis kitų įdomių žmonių.


Kretingiškė 29-erių Gintarė Labotakytė-Domarkienė gyvena Briuselyje ir šiuo metu dirba Europos Parlamente.

Kretingiškė 29-erių Gintarė Labotakytė-Domarkienė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune ne tik baigė tris studijų programas – viešosios komunikacijos bakalauro studijas, pedagogiką bei Europos Sąjungos viešosios politikos ir administravimo magistrantūros studijas, bet ir dirbo. Skaičiuojant laiką nuo bakalauro studijų pradžios, mergina universitete praleido aštuonerius metus, tačiau prieš kelerius metus G. Labotakytė-Domarkienė persikėlė į Briuselį ir šiuo metu dirba Europos Parlamente (EP).

Reikėjo naujo iššūkio

Nors Vytauto Didžiojo universitete jautėsi ir vis dar jaučiasi kaip namie, o, pasitaikius progai, aplanko ir buvusius kolegas, G. Labotakytė-Domarkienė atviravo, kad pokytis keisti darbo vietą įvyko natūraliai.

„Jaučiau, kad kol kas studijuoti užteks – norėjau naujo iššūkio. Kai sulaukiau pasiūlymo vykti dirbti į Europos Parlamentą, dvejonių neturėjau. Mano magistrantūros studijos tiesiogiai susijusios su mano dabartiniu darbu, turiniu ir tuo, kad tų studijų metu susipažinau su profesoriumi Liudu Mažyliu, kuris yra Europos politikos ekspertas ir buvo mano dėstytojas“, – pasakojo pašnekovė.

Vis dėlto perėjimas iš vieno darbo į kitą buvo sudėtingas emociškai, nes merginai buvo labai gaila palikti kolegas universitete, tad paskutinę darbo dieną teko nubraukti ne vieną ašarą. Pašnekovė teigė, jog profesine prasme buvo nusiteikusi, kad pokytis bus nelengvas, tačiau to vertas.

Į Briuselį G. Labotakytė-Domarkienė atvyko savaite anksčiau negu prasidėjo jos darbo kontraktas. Ji labai norėjo viską išmokti ir nekantravo pradėti dirbti. Vis dėlto ten atsidūrusi suprato, kokio dydžio ir sudėtingumo ši institucija. Darbe mergina praleisdavo po 12 valandų, daug skaitė ir po truputį viską aiškinosi. Jos teigimu, po trijų ar net ir po dvidešimties metų darbo čia vis dar reikėtų mokytis. Ši institucija yra labai dinamiška, ir kiekvienas gali jaustis tik mažas didelio mechanizmo sraigtelis.

„Labiausiai pasijautė darbo komandoje skirtumas. VDU beveik visi departamente dirbantys kolegos sėdėjome vienoje erdvėje, nuolat pasikonsultuoti užsukdavo studentai ir moksleiviai, grodavo muzika, kolegė atsivesdavo šuniuką, buvo nuolatinis jaunatviškas šurmulys. Europos Parlamente daug daugiau individualumo, rimties ir skubėjimo. Gavau savo asmeninį kabinetą ir man skirtas užduotis. Kartais net nebūdavo, su kuo pasitarti, kaip užduotis atlikti, reikėjo aiškintis pačiai, bet taip ir tobulėjama, – patirtimi pasidalino pašnekovė. – Iš pradžių stebėdavausi, kaip žmonės čia neturi vienas kitam laiko ir net susitikimą trumpam išgerti kavos reikia derinti iš anksto, bet dabar tai jau ir mano kasdienybė.“


Jaunimo vasaros akademijoje Palangoje Kretingą atstovavę jaunuoliai, jaunimo atstovai

Palangoje įvyko tradicinis jau 16-ą kartą suorganizuotas renginys „Jaunimo vasaros akademija 2022“, kuriame dalyvavo ir kretingiškiai. Pasibaigus akademijos veikloms, jos vėliava buvo perduota mūsų rajonui, todėl renginys kitais metais įvyks Kretingoje. Paskutinį kartą  jaunimo akademija Kretingoje vyko 2012 m.

Dalyvavo veiklose

„Jaunimo vasaros akademijoje“ tris dienas jaunimas diskutavo aktualiais klausimais, įgijo žinių, socialinių kompetencijų, kitų žinių, linksminosi. „Dalyvavome savo pasirinktose veiklose, o jos buvo įvairios: nuo to, kaip susidėti išvykimo krepšį, iki politikos tyrimų analizės instituto mokymų anglų kalba „Kaip spręsti problemas, susijusias su jaunimu“. Taip pat dalyvavome orientacinėse varžybose. Be įvairių veiklų, vakarais vyko diskotekos, gyvai grojo grupė „Kabinetas 303“, žmonės sėdėjo prie laužo ir kitaip leido laiką“, – veiklas apibūdino akademijoje dalyvavęs Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokas Mykolas Daračius.

Akademiją organizuoja Žemaitijos regione esančios savivaldybės. Praėjusiais metais šis renginys įvyko Klaipėdos mieste. Į akademiją suvažiuoja 20 savivaldybių atstovai: jaunimo reikalų koordinatorius, jaunimo darbuotojas ir 10 jaunuolių.

„Stovykla skirta ugdyti šiuolaikinį jaunimą, jam padėti atverti save, susipažinti su jaunimu iš visos Lietuvos ir smagiai praleisti laiką“, – kalbėjo Mykolas.

Stovyklos uždarymo ceremonijoje akademijos vėliava buvo perduota Kretingai. Ją Kretingos rajono merui Antanui Kalniui perdavė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Vadinasi, kitais metais „Jaunimo vasaros akademija“ įvyks Kretingoje. „Po dešimt metų ši stovykla pagaliau grįžta į Kretingą. Perdavus vėliavą visi dainavome stovyklos himną ir taip uždarėme „Jaunimo vasaros akademiją 2022“, – įspūdžiais dalijosi M. Daračius.


Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Skominienė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Atėjus vasarai kiekvieno jaunuolio kasdienybė pasikeičia. Nebėra mokslų, atsiranda gausa laisvo laiko ir galimybių, kaip jį galima praleisti. Dažnas jaunuolis imasi sezoninio darbo, dėl kurio kinta gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai. Atsiranda rutinos ir sveikos gyvensenos palaikymo būtinybė. Kodėl šie dalykai jaunuolio gyvenime yra svarbūs, atsakė Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Skominienė.

Dienotvarkės nauda

Turbūt pastebėjote kokį stresą ir susierzinimą patiriate, kai jūsų diena tampa chaotiška, neorganizuota. Turėdami dienotvarkę jūs iš anksto žinosite, kad turite skirti tam tikrą laiką tam tikrai užduočiai atlikti, ir bus mažesnė tikimybė, kad nereikšmingi ir neplanuoti darbai išmuš jus iš vėžių ir nepadarysite būtinų užduočių. „Tai veiks ypač gerai, kai tai taps jūsų įpročiu“, – akcentavo specialistė.

Dienotvarkė neleidžia patekti į stresą keliančias situacijas, nes visada žinosite, kur ir kada turite būti, ką būtina atlikti ir kad viskas vyksta pagal planą. Ši rutinos savybė tokia gera, kad taikoma sergantiems bipoliniu sutrikimu, esant perdegimo sindromui.

Dienotvarkė ne tik padeda padaryti daugiau užduočių per dieną, bet ir turėti daugiau laisvo laiko, išnaudoti jį kokybiškesniam poilsiui. „Rutina taip pat padeda spręsti mitybos problemas, atsiranda aiškus laikas valgymui, reguliariai valgant nepristigsite energijos“, – akcentavo K. Skominienė.

Kas rutinoje svarbiausia

Kiekvienas dirbantysis, besimokantis asmuo privalo sureguliuoti savo gyvenimo režimą: rytą dirbti-mokytis, o vakare ilsėtis. Tinkamas gyvenimo režimas yra darbas–poilsis–miegas. Auksinė taisyklė „8–8–8“ neleis supainioti asmeninių poreikių su darbiniais.

Sveikatingumo specialistė teigė, kad į savo rutiną būtiną įtraukti fizinį aktyvumą, nes mūsų kasdienybėje vyrauja pasyvios veiklos, vis mažiau judame. Mankštą atlikti būtina bent du kartus per savaitę.

„Pasak psichologų, rutinos laikymasis sukuria saugumo ir užtikrintumo jausmus. Labai svarbu palaikyti socialinius poreikius – bendrauti, veikti, dirbti, sveikai maitintis, skirti laiko sau ir savo pomėgiams“, – prioritetus išskyrė K. Skominienė.

Planuojant dienotvarkę reikėtų dieną susidėlioti nuo svarbiausių prioritetų ir paskirstyti veiklas rytą, dieną, vakarą. Planuojant rekomenduojama išskirti keturis poreikius: biologinius, dalykus, būtinus pragyvenimui, lavinančias veiklas, malonumus ir pramogas. Visi esame skirtingi, todėl dienotvarkė atspindi mūsų prioritetus ir tikslus.


Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre svečiavosi tarptautinio projekto iš Turkijos partneriai.

Birželio pradžioje Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre svečiavosi tarptautinio projekto „How to survive in nature“ partneriai iš Turkijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Portugalijos. Svečius iš užsienio pasveikino mokyklos direktorė Laima Mačernienė, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Sonata Petravičienė.

Aptarė veiklas...

„Erasmus+“ projektas Kartenos mokykloje vyksta jau nuo 2019 metų. Jo pabaiga buvo planuota 2021 metais, bet dėl pandemijos projektas buvo pratęstas iki 2022 m. „Susitikimas Kartenoje buvo paskutinis, baigiamasis, skirtas ir veikloms apibendrinti“, – teigė šio projekto koordinatorė Jūratė Lisauskienė.

Kartenoje įvykusio projekto „How to survive in nature“ tema buvo menai ir amatai.

Projektas turėjo du tikslus: pasidalinti idėjomis, metodais, praktinių veiklų pavyzdžiais vedant dailės, technologijų pamokas lauke ar naudojant jose gamtinius išteklius. Taip pat supažindinti svečius su Lietuva, jos žmonėmis, kultūra, istorija ir tradicijomis.

... ir susipažino

Svečiai iš arčiau pamatė Kartenos mokyklą, jos veiklą, susipažino su Lietuvos švietimo sistema. Lankėsi pamokose, dalyvavo praktinėse veiklose, kurias vedė dailės ir technologijų mokytoja Indrė Paulienė.

Projekto partneriai taip pat aplankė Kartenos piliakalnį, pabuvojo Kretingoje, Palangoje, Klaipėdoje, Plateliuose.

„Plateliuose dalyvavome botanikos sodo, gintaro, medaus, saldainių gaminimo edukacijose. Buvo puiki nacionalinė vakaronė su žemaitiškais valgiais, žaidimais, dainomis“, – įvardijo J. Lisauskienė.

Didžiausias iššūkis buvo, kaip per tokį trumpą laiką įdomiai pristatyti, parodyti visą Lietuvos kraštą, kad svečiai išsivežtų geriausius įspūdžius ir kad norėtų grįžti dar ne vieną kartą.

J. Lisauskienės teigimu, prie šio projekto organizavimo ir realizavimo prisidėjo visa mokyklos bendruomenė. „Nebuvo nė vieno, kuris nebūtų turėjęs savo įsipareigojimo“, – apibendrino J. Lisauskienė.

Evelina STONKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Improvizacija, akimirkai sustabdžiusi Kretingą

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2022-06-17
LMTA šiuolaikinio šokio III kurso studentai sprendimus, kokius veiksmus atlikti, priėmė improvizacijos metu.

Miesto šventę Kretingoje užbaigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai, kurie savo improvizuotu šokiu ir muzika sekmadienio vakarą kretingiškius paskatino akimirkai sustoti.

Kuria veiksme

Sekmadienį miesto Rotušės aikštėje savo pasirodymą surengė LMTA šiuolaikinio šokio bei muzikos studentai. „Mus pakvietė pasirodyti Kretingoje ir mes sutikome. Prieš tai improvizacijas rodėme Klaipėdoje, taip pat yra tekę jas atlikti ir Dūmų fabrike Vilniuje“, – sakė 22-ejų studentė Dominyka Markevičiūtė.

Šokėjus pakvietė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė: „Esu mačiusi jų pasirodymą, kuris mane labai sužavėjo. Nusprendžiau pasiūlyti jiems atvykti į Kretingą.“

LMTA studentai Rotušės aikštėje surengė daugiau kaip valandą trukusias improvizacijas. Improvizacijos konkrečios minties neturėjo. „Improvizacija, jos kūryba vyksta veiksmo metu. Ką jaučiame, galvojame, tą ir šokame. Viskas labai abstraktu“, – improvizacijas apibūdino Dominyka.

Ją papildė ir 21-erių šokėja Emilija Karosaitė: „Viskas prasideda nuo vieno žmogaus. Improvizacijoje rezonuoja jo patirtys, išgyvenimai, jausmai. Tačiau visa tai susilieja į vieną visumą ir rezultato niekas negali nuspėti.“

Paklaustos, kaip studentams sekasi improvizuoti, jos tikino, kad per kurį laiką jau atsirado bendras ryšys. „Kartu su džiazo grupe ir savo kurso draugais improvizuojame nuo rugsėjo mėnesio, turėjome ir keletą repeticijų. Manau, kad jau jaučiamas tarpusavio ryšys“, – kalbėjo D. Markevičiūtė.

„Per improvizaciją yra priimami tam tikri choreografiniai sprendimai, viskas daroma spontaniškai, todėl reikia daug žinių ir įgūdžių. Improvizuojant galima šokti kaip visi komandos nariai arba, atvirkščiai, priimti sprendimą ir tapti tuo, kuris perima iniciatyvą, savo sprendimais išsiskiria ir panašiai. Kontrastavimas yra labai įdomus dalykas“, – apie improvizacijų ypatumus kalbėjo Emilija.

Šokant labai svarbu matyti ir jausti vienas kitą. „Turime stebėti, kokius judesius atlieka kiti šokėjai, kartu kurti kompozicijas. Kadangi čia improvizuoja ir džiazo grupė, turime sugebėti prisitaikyti ir vieni prie kitų“, – iššūkius įvardijo Dominyka, pridūrusi, kad improvizacija įdomi tuo, kad niekada nežinai, kas gausis, o tai – intriguoja.

Kurti improvizacijas kilo pačių studentų iniciatyva. „Vieną kartą mūsų paprašė parengti pasirodymą, tuomet kilo mintis rengti būtent tokias improvizacijas“, – atskleidė D. Markevičiūtė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas