|
|
|
KuprinėDžiazo klubo ritmu nuaidėjęs šimtadienis
Vasarį Pranciškonų gimnazijos bendruomenė susirinko į vieną laukiamiausių metų renginių – dvyliktokų šimtadienį. Šiais metais šventė buvo surengta jaukia ir elegantiška džiazo klubo tema, kuri visą vakarą kūrė išskirtinę atmosferą. Renginį organizavo III gimnazinių klasių mokiniai, kurie dar gerokai prieš šventę pradėjo ruoštis šiai svarbiai progai. Nors pradžioje buvo įvairių nuomonių dėl temos, organizatoriai susitelkė ir įdėjo daug pastangų, dirbdami komandoje ir siekdami bendro tikslo – sukurti įsimintiną renginį visai gimnazijos bendruomenei. Šių metų šimtadienyje netrūko naujovių. Buvo pristatytos naujos nominacijos, tokios kaip „Miško siela“ ir „Laidos ramybėlė“. Ypač smagi kūrybinio proceso dalis buvo ieškoti žmonių, kurie pristatys nominacijas, jas skelbė žinomų Lietuvos žmonių personažai. Renginio programą papuošė net trys šokiai, parengti kartu su šokių mokytoja Sigita Mačėnaite ir vienuoliktokėmis. Vienas jų buvo įkvėptas filmo „Kalifornijos svajos“ – scenoje atgijo dviejų žmonių šokis po žvaigždėtu dangumi, perteikęs lengvą ir svajingą džiazo nuotaiką. Publiką džiugino ir aktyvus vaikinų dalyvavimas – jų energingas pasirodymas sulaukė gausių aplodismentų.
Aktyvus ir kūrybiškas gyvenimas mokyklos bendruomenėje
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje nuolat vyksta įvairios veiklos, kurios praturtina mokinių kasdienybę ir skatina jų visapusišką tobulėjimą. Nuo integruotų pamokų ir kūrybinių užsiėmimų iki sporto varžybų, konkursų bei renginių – visa tai ugdo mokinių žinias, kūrybiškumą, bendradarbiavimo įgūdžius ir pilietiškumą. Pažino baroko epochą Atvira integruota istorijos, dailės ir lietuvių kalbos pamoka – tai kūrybiškas ir įtraukiantis mokymosi būdas, leidžiantis mokiniams plačiai pažinti temą. Tokios pamokos metu istorijos žinios susiejamos su menine raiška bei kalbos ugdymu. Integracija skatina bendradarbiavimą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, o mokiniai tampa aktyviais dalyviais. Vasario pabaigoje Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko atvira integruota istorijos, dailės ir lietuvių kalbos pamoka „Barokas: stilius, epocha ir M. K. Sarbievijus – Lietuvos baroko žvaigždė“. Pamoką vedė istorijos mokytoja Dalia Šimonienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Eglė Litvinienė bei dailės mokytoja Ieva Litvaitytė. Pamokoje ypatingas dėmesys skirtas Motiejui Sarbievijui – vienam žymiausių XVII amžiaus poetų, kuris garsino Lietuvą visoje Europoje. Mokiniai dirbo grupėmis, siejo literatūros kūrinį su istoriniu laikotarpiu, o dailės užduotys padėjo geriau suvokti baroko epochos meninę raišką. Pamoka visiems joje dalyvavusiems mokiniams padėjo geriau pažinti baroko epochą ir jos reikšmę Europos kultūrai. Sporto pasiekimai Kovo pradžioje Kretingos rajone įvyko bendrojo ugdymo mokyklų badmintono varžybos, kuriose dalyvavo penkių mokyklų merginų ir vaikinų komandos. Varžybos pasižymėjo atkaklia kova, sportiniu azartu ir puikia nuotaika. Dalyviai demonstravo ne tik sportinius techninius įgūdžius, bet ir komandinį susitelkimą bei ryžtą siekti pergalės. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sportininkai pasiekė puikių rezultatų. Merginų komanda – IGc klasės mokinė Liucija Gaudutė ir IIGa klasės mokinė Smiltė Bistrovaitė – iškovojo garbingą antrą vietą ir pasipuošė sidabro medaliais, o vaikinų komanda – IIGa klasės gimnazistai Lukas Galdikas ir Julius Lukauskas – pademonstravo puikų žaidimą ir iškovojo pirmą vietą bei pelnė aukso medalius.
Scena – trylikametės antrieji namai
Trylikametė Smiltė Jonkutė – jaunoji dainininkė, kurios vardas vis dažniau skamba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio konkursuose. Ji mokosi VII klasėje Palangoje, tačiau gyvena Kretingoje. Jauna atlikėja jau gali pasigirti solidžia patirtimi scenoje ir įspūdingais pasiekimais. Dainavimas – daugiau negu pomėgis Smiltė yra dalyvavusi daugybėje dainavimo konkursų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, taip pat televizijos projektuose. Juose ji ne kartą pelnė prizines vietas – nuo pirmosios iki trečiosios. Vis dėlto svarbiausia jai nėra pergalės. „Kai laimiu, jaučiuosi labai laiminga ir didžiuojuosi savimi, bet man svarbiausia – patirtis, scena ir galimybė tobulėti“, – teigė jaunoji atlikėja. Vienas įsimintiniausių konkursų Smiltei – įvykęs Vokietijoje. Pasak jos, tai buvo itin aukšto lygio renginys, primenantis „Euroviziją“ – su stipria konkurencija ir gausybe emocijų. Taip pat didelį įspūdį paliko konkursas Italijoje, kuriame dalyvavo atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių. Būtent Italijoje Smiltė dar kartą įrodė savo talentą – parsivežė dvi pirmąsias vietas skirtinguose žanruose ir sulaukė kvietimų dalyvauti konkursuose Graikijoje, Austrijoje. „Ruošiausi ilgai – repetavau, dirbau su mokytoja, tobulinau kūrinius. Ten ne tik dainavau, bet ir susipažinau su dalyviais iš kitų šalių“, – pasakojo ji. Ši patirtis merginai suteikė dar daugiau motyvacijos siekti savo tikslų. Artimiausiu metu Smiltė planuoja dalyvauti konkursuose Juodkrantėje, Vilniuje, Klaipėdoje ir Graikijoje. Kelionės į užsienį jai – ne tik galimybė pasirodyti scenoje, bet ir augti, mokytis, kaupti naujas patirtis. Dainavimas Smiltei – kur kas daugiau negu pomėgis. Tai jos didžiausia aistra ir saviraiškos būdas. „Dainuoju beveik kiekvieną dieną. Man tai būdas išreikšti save ir emocijas“, – tikino ji. Meilė muzikai gimė dar vaikystėje – dainuoti pradėjo būdama penkerių. Iš pradžių tai buvo paprastos dainelės, vėliau – muzikos pamokos ir pirmieji konkursai. Jaunoji atlikėja nevengia eksperimentuoti – atlieka įvairių žanrų kūrinius, ieško savito stiliaus ir nuolat tobulėja. Smiltės istorija rodo, kad atkaklumas, darbas ir meilė tam, ką darai, gali atverti duris net į didžiausias scenas.
Gyvenimas mokslų sūkuryje
Apie pirmūno gyvenimą su „Kuprinės“ skaitytojais pasidalijo Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Aleksandras Slušnys. Jis atvėrė duris į aktyvaus jaunuolio pasaulį ir papasakojo, su kokiais sunkumais tenka susidurti siekiant aukščiausių rezultatų. Dėmesys – mokslui Aleksandras atskleidė, kad jam sekasi beveik visose mokslo srityse, išskyrus menus. „Visiškai nedraugauju su piešimu“, – sakė vienuoliktokas. Kontroliniams darbams ir atsiskaitymams mokinys ruošiasi minimaliai – jis turi gerą atmintį, todėl dažnai pakanka atidžiai klausytis pamokoje, kad įsimintų svarbiausią informaciją. Egzaminų vaikinas nesibaimina, tačiau siekia kuo aukštesnių rezultatų, todėl supranta, kad teks įdėti nemažai pastangų. Tam tikrų mokymosi metodų Aleksandras neturi, tačiau yra puikiai įvaldęs greitąjį skaitymą, kuris padeda ruošiantis atsiskaitymams, susijusiems su privalomąja literatūra. Paklaustas apie didžiausią akademinį pasiekimą, jis teigė, kad sunku išskirti vieną. „Vieni jų – trečioji vieta meninio skaitymo konkurso regioniniame etape ir dalyvavimas laidoje „Tūkstantmečio vaikai“, – patikslino A. Slušnys. Aleksandras taip pat padeda draugams ir kitiems mokiniams moksluose. „Padedu ruoštis atsiskaitymams, stengiuosi domėtis jų gyvenimu, konsultuoju ir nurodau kryptį tam tikruose dalykuose“, – pasakojo jaunuolis. Jį labiausiai motyvuoja mintys apie ateitį ir siekis įgyti norimą profesiją. „Nesėkmės mane grūdina, o kiekvienas iššūkis padeda augti“, – teigė jis. A. Slušnys stengiasi dalyvauti įvairiose veiklose, nesvarstydamas, ar pavyks, ar ne, nes iš klaidų mokosi ir tobulėja. Kartais net ir pirmūnui kyla noras pasiduoti, tačiau jis pataria nuraminti mintis ir judėti pirmyn: „Dažniausiai mus stabdo tik mūsų pačių abejonės. Kai jų atsisakome, viskas galiausiai pavyksta.“ Vis dėlto, kaip jis pats teigė, geriausias būdas susitvarkyti su sunkumais yra kokybiškas miegas ir bendravimas su artimaisiais. Šiuo metu A. Slušniui sunku rasti balansą tarp mokslų ir poilsio, nes mokslai tampa pagrindiniu vienuoliktokų ir abiturientų gyvenimo centru. Vis dėlto jis stengiasi rasti laiko sau, pomėgiams, draugams ir šeimai. „Balansą padeda išlaikyti laiko planavimas ir nuolatinė komunikacija su savimi“, – teigė vienuoliktokas. Jis pridūrė, kad kartais reikia sugebėti pasakyti sau „sustok“, ir tuomet viską galima sutvarkyti.
Anglų pedagogės darbas – dinamiškas ir įdomus
Kretingiškė 23-ejų metų Ema Medutytė, pabaigusi anglų filologijos studijas, o dabar besimokanti pedagogikos kvalifikacinėse studijose VU, jau nuo rugsėjo pradėjo mokyti vaikus anglų kalbos Gedimino miesto mokykloje Vilniuje. Mergina padės geriau suprasti ir įsigilinti į anglų filologiją, su kokiais sunkumais susiduriama ir kodėl jaunuoliams verta rinktis tokią profesiją. Kodėl pasirinko pedagogiką Anglų kalbos mokytojos profesiją Ema pasirinko vedina stipraus noro dirbti su vaikais, prisidėti prie jų asmeninio ir akademinio augimo, padėti jiems tobulėti srityje, kurią gerai išmano. Merginos nuomone, pedagogika yra sritis, suteikianti žmogaus gyvenimui daug prasmės. Galimybė prisidėti prie šalies ateities ugdant vaikus jai pasirodė reikšmingesnė negu dokumentų vertimas. „Nors pastaroji sritis man taip pat yra įdomi, ši veikla nebeatrodo tokia perspektyvi atsižvelgiant į sparčiai tobulėjančius dirbtinio intelekto įrankius“, – sakė E. Medutytė. Nors dar vaikystėje Ema mėgdavo žaisti „mokyklą“, tikrasis šios profesijos pasirinkimo suvokimas atėjo universiteto praktikos metu. „Po vestų pamokų vaikų ištarti šilti žodžiai, nuoširdūs apkabinimai ir aiškiai juntamas mano darbo poveikis jų pažangai tapo lemiamu veiksniu, galutinai patvirtinusiu mano apsisprendimą tapti mokytoja“, – apie savo apsisprendimą pakomentavo ji. Mergina sakė, kad mokytojo darbas yra dinamiškas ir įvairiapusis – kiekviena diena gali nustebinti naujomis situacijomis ar patirtimis. „Galimybė organizuoti renginius, dalyvauti mokyklos bendruomenės veiklose dar labiau išplečia profesinės veiklos ribas ir suteikia kasdienybei gyvumo bei prasmės“, – tikino jaunoji mokytoja.
Milijonas peržiūrų – neatsitiktinė sėkmė
Slapyvardis „Mierka“ kilo labai paprastai – tai jo vardo Merūnas trumpinys. Tačiau už šio paprasto pavadinimo slypi jaunuolis, kuriam vaizdo įrašų kūrimas yra saviraiškos forma. Į filmavimo procesą jis žiūri atsakingai: „Prieš įjungdamas kamerą apgalvoju, ar tai, ką nufilmuosiu, bus naudinga žiūrovui.“ Kasdienybė per objektyvą M. Turauskio kūrybinė kelionė prasidėjo ne nuo socialinių tinklų, o nuo fotografijos, kuria jis domisi jau dvejus metus. Vaikinas yra laimėjęs antrą vietą respublikiniame fotografijų konkurse, o šiais metais surengė savo nuotraukų parodą „Per objektyvą“. Jaunuolis teigė, kad darbuose stengiasi atskleisti kasdienybės grožį. „Dažniausiai įamžinu gamtos vaizdus, žmones, mėgstu fotografuoti ir automobilius“, – vardino šešiolikmetis. Nors vaikino kūrybinė „virtuvė“ yra minimalistinė – ją sudaro kamera, nešiojamasis kompiuteris ir telefonas – tai netrukdo jam užfiksuoti įspūdingų kadrų. Merūnas įrodo, kad socialiniuose tinkluose yra vietos ne tik nugludintoms asmenukėms, bet ir paprastiems kasdienybės momentams, mintims. Tai atsispindi ir jo mėgstamiausiame turinyje. „Mano mėgstamiausias įrašas yra tas, kuriame pasakoju apie vairuotojo pažymėjimo gavimą“, – šypsojosi jis. Nors daugiausia dėmesio sulaukia brandaus stiliaus vaizdo įrašai, būtent kasdieniški pasakojimai jaunuoliui yra artimiausi širdžiai. Sėkmės paslaptis „Old money“ – visame pasaulyje išpopuliarėjusi mados tendencija. Šis stilius, paremtas klasika ir prabanga, skatina jaunimą rinktis kokybiškus, ilgaamžius drabužius. Merūnas pasinaudojo šia tendencija ir pradėjo kurti vaizdo įrašus apie savo aprangos derinius. Tai pasiteisino – jam pavyko „pramušti“ „TikTok“ algoritmus ir surinkti net 1,4 milijono peržiūrų. Tokie skaičiai šešiolikmetį sujaudino: „Iš pradžių jaučiau daug skirtingų emocijų, bet vėliau viską apgalvojau ir judu toliau.“ Užuot sustojęs, vaikinas toliau nuosekliai kuria turinį, dalijasi mintimis ir fotografijomis. Kaip pats sakė, jo kuriami vaizdo įrašai – tai estetiški vaizdai, įvairių įvaizdžių pristatymai ir atsakymai į žiūrovų klausimus. Nors sėkmė socialiniuose tinkluose gali atrodyti nenuspėjama, jaunasis kūrėjas tuo abejoja – jo pasiekimai rodo, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų. „Skaičiai rodo rezultatą“, – tvirtino M. Turauskis.
Antano Mončio įkvėpti
2026-ieji metai Kretingos rajone paskelbti menininko, modernisto Antano Mončio metais. Šiemet sukanka 105 metai nuo jo gimimo Mončiuose, Darbėnų seniūnijoje. Dar baigdamas Pranciškonų gimnaziją jaunuolis jau skaptavo pirmąsias medines skulptūrėles, stebėdamas valstietišką buitį, klausydamasis motinos pasakojimų grįžtant iš Grūšlaukės bažnyčios, įsižiūrėdamas į garsųjį Plokščių kaimo ąžuolą, kurį vėliau pavadins „savo vyresniuoju broliu“, pasisakys „esąs jo dalis“. Minėdama šią sukaktį Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos bendruomenė siekia pagerbti iškilų kūrėją, priartinti jo kūrybą prie kiekvieno savo mokinio, kad suprastume, kokia kūrybinė potencija pulsuoja, kokia įvairiapusė drąsa ir žemaitiška savastis skleidžiasi tame „žemaičio iš Paryžiaus“ charakteryje. Savo laiškuose artimiesiems Antanas Mončys rašė: „...aš noriu būti menininku. Aš turiu dar pakankamai jėgų siekti savo tikslo... Aš tikiu, kad mes sugrįšim dar kada į Lietuvą“. Jis tikėjo, kad jo „darbų dalia“ bus Lietuvai reikalinga. Antano Mončio darbai, sukaupti Palangoje esančiame jo vardo muziejuje, yra puiki medžiaga jauniems žmonėms tyrinėti kūrėjo palikimą, mokytis iš jo patirčių, ugdytis kūrybiškumą.
Švęsti Lietuvą kartu – prasminga
Salantų gimnazija kartu su Salantų kultūros centru ir Salantų bei Imbarės krašto bendruomenėmis Vasario 16-ąją kvietė visus švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygyje „16 kilometrų Lietuvai“ po Salantų kraštą. Vasario 16-osios šaltokas rytas neatbaidė atkaklių žygeivių – į žygį susirinko apie 300 dalyvių. Visus susirinkusius prie gimnazijos pasveikino ir į žygį išlydėjo Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė. Eisena per miestelį nusitęsė iki Salantų bažnyčios šventoriaus, kur palaidotas Salantų bažnyčios statytojas, kunigas, prelatas Pranas Urbonavičius. Uždegę žvakutę ant jo kapo, žygeiviai sustojo prie Nepriklausomybės paminklo, kur kartu su mūsų kraštiete Indre Jucyte sugiedojo Tautišką giesmę. Sveikinimo žodį tarė Salantų bažnyčios klebonas Rolandas Karpavičius, taip pat ir renginio organizatoriai, bendruomenės nariai ir svečiai. Sušilę nuo Indrės dainų žygeiviai toliau tęsė žygį: vieni rinkosi 4 kilometrų maršrutą, kiti – 8 km, o patys atkakliausi, kurių buvo daugiausia, žygiavo visus 16 kilometrų. Žygio dalyviai ne tik žygiavo, bet galėjo plačiau susipažinti ir su Salantų krašto istorija – per žygį galėjo stabtelti įrengtose žygio stotelėse: Gaidžio koplyčioje, prie Atminties ženklo Salantų žydų gelbėtojų Kasperaičių šeimai Imbarėje, Imbarės piliakalnyje, radinių slėptuvėje, kur galėjo susitikti su slėptuvės įkūrėju Egidijumi Zaleckiu, galėjo atiduoti pagarbą generolui Pranui Tamašauskui Imbarėje, kunigui, rašytojui Kazimierui Pakalniškiui Gedgaudžiuose, lietuviško žodžio ir tautinės savimonės puoselėtojui, ir Partizanų troboje Salantuose susitikti su Jonu Basanavičiumi. Gyvas istorijos patirtis kūrė teatro „Artyn“ aktoriai, klubas PILSOTS. Žygio pabaigoje visų žygeivių Salantų gimnazijoje laukė Salantų ir Imbarės krašto bendruomenių vaišės. Šis žygis parodė, kad švęsti Lietuvą kartu yra labai prasminga ir džiugu.
Salantų gimnazijos jaunųjų žurnalistų informacija
Pabrėžiečių laimėjimai ir praktinės veiklos
Šių metų sausio bei vasario mėnesiais vyko daug įvairių rajoninių, regioninių ir respublikinių olimpiadų, kuriose aktyviai dalyvavo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai. Atsakingai ruoštis padėjo mokytojų palaikymas, darbas pamokose ir savarankiškas domėjimasis pasirinktomis sritimis. Atsipirko ne vieno gimnazisto pastangos – užimtos prizinės vietos. Kai kurie jų buvo pakviesti atstovauti rajonui aukštesniuose etapuose. Olimpiadų kraitelė Lietuvos mokinių fizikos olimpiados rajoniniame etape puikius rezultatus pademonstravo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai: tarp devintokų I vietą iškovojo Kostas Miliauskas, o III vietą pelnė Elijus Kairys (mokyt. Virginija Kuprienė); dešimtokų gretose geriausiai pasirodė Tijus Valanta, laimėjęs I vietą (mokyt. V. Kuprienė), o II vietą užėmė Lukas Jasevičius (mokyt. Rasa Mineikienė); tarp III gimnazistų II vietą iškovojo Vytis Miliauskas (mokyt. V. Kuprienė); tarp dvyliktokų II vietą pelnė Rokas Kantaras, o III vietą – Vytautas Šakirzianovas (mokyt. V. Kuprienė). Sausį taip pat įvyko 58-asis Lietuvos mokinių biologijos rajoninis etapas. Jame jaunieji gimnazijos biologai pademonstravo gebėjimą derinti teorines ir praktines žinias atliekant sudėtingas užduotis: prizines vietas iškovojo keli gimnazijos devintokai – II vietą pelnė Justas Miliauskas ir Elijus Kairys (juos ruošė biologijos mokytoja Beata Viggins-Durgut), taip pat II vietą laimėjo Simona Mačiulskytė (ją ruošė vyresnioji biologijos mokytoja Lauryna Lubytė). Mokiniai turėjo parodyti supratimą apie gyvųjų organizmų sandarą, procesus ir tarpusavio ryšius. Lietuvos mokinių chemijos olimpiados rajoniniame etape sėkmingai pasirodė III vietą iškovojęs devintokas Elijus Kairys (chemijos mokytoja Gintarė Salienė), I vietą laimėjusiam dešimtokui Tijui Valantai (chemijos mokytoja G. Salienė). Mokiniai sprendė sudėtingus skaičiavimo uždavinius, analizavo reakcijų eigą, aiškino medžiagų savybes bei jų tarpusavio ryšius.
Žinių troškimas vienuoliktokę veda į priekį
Kretingoje gausu stropiai besimokančių ir aktyviai mokslo veikloje dalyvaujančių jaunuolių. Viena jų – Pranciškonų gimnazijos mokinė Amanda Indrišiūnaitė, kuri yra daugkartinė biologijos, chemijos ir kitų įvairiausių olimpiadų laimėtoja. Žavisi biologija Amanda yra dalyvavusi chemijos, biologijos olimpiadų miestų etapuose, iki dešimtos klasės ir matematikos rajono etapuose. Jai teko pasirodyti ir Lietuvos gamtos mokslų olimpiadoje, po kurios pateko į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą. Iš respublikinių olimpiadų vienuoliktokė gali pasidžiaugti trimis biologijos šalies etapais, vienu chemijos olimpiados šalies etapu ir šių metų medicinos olimpiada. „Didžiausiais pasiekimais laikau respublikinių olimpiadų rezultatus: 8 klasėje STEAM olimpiadoje iškovojau sidabro medalį, devintoje klasėje – Lietuvos gamtos mokslų olimpiadoje laimėjau III vieta, tame pačiame konkurse dešimtoje klasėje pelniau II vietą ir patekau į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą“, – dalijosi ji. Amanda teigė, kad dažniausiai dalyvauja STEM srities olimpiadose, iš kurios labiausiai ją žavi biologija. „Visad norėjau susieti gyvenimą su šia sritimi, nes man patinka gilintis, kapstytis po procesus, kurie supa mus. Biologija yra besivystanti mokslo šaka ir niekad nežinai, ką naujo galima atrasti”, – pasakojo ji. Šiuo metu gimnazistė ruošiasi biologijos olimpiados šalies etapui. Reikalauja daug darbo Olimpiadose mergina pradėjo dalyvauti nuo pirmos klasės, o rimtai į tai pradėjo žiūrėti nuo devintos. „Tada prasidėjo intensyvus mokymasis, nuolatinis darbas, siekiant kuo aukštesnių rezultatų”, – prisiminė A. Indrišiūnaitė. Pasiruošimas olimpiadoms, pasak vienuoliktokės, atima be galo daug laiko. Ji taip pat nebijo atskleisti, kad susiduria ir su didelio krūvio keliamais sunkumais, tačiau su jais susitvarko pasikliaudama vidine stiprybe. „Būna silpnybės momentų, kai norisi tiesiog viską mesti, kai rankos dreba ir sakai sau, kad nebegali, tačiau galiausiai supranti, kad ne veltui dirbai ir reikia tiesiog savyje atrasti jėgų judėti į priekį”, – atviravo mergina. Ruoštis Amandai padeda mokytojai, draugai ir kiti artimieji. „Jie mane skatina, motyvuoja ir lydi kiekviename žingsnyje. Yra žmonių, be kurių, ko gero, nebūčiau pozicijoje, kurioje šiuo metu esu”, – dėkingumą išreiškė ji.
|
|
