|
|
|
SmiltysGruzijos šešėlių teatras tęsia protėvių tradicijas
Baltame ekrane – juodi judančių medžių kontūrai, paukščių bei žvėrių figūros ir ligi smulkiausių detalių matomos jų kūnų detalės. Įspūdingiausia yra tai, kad tokius vaizdus Gruzijos teatro „Budrugana Gagra“ aktoriai sukuria rankų šešėliais, - tuo šis teatras yra unikalus ir, beje, vienintelis pasaulyje. Pamatyti šešėlių teatro spektaklį, rodytą Palangos „Ramybės“ kultūros centre, turėjo galimybę ir Kretingos meno mylėtojai.
Poezija iš meilės
Marijono Daujoto vidurinės mokyklos vienuoliktoko Jono Daukanto eilėraščiuose sklando lengvas liūdesys, ilgesys ir savęs paieškos. Vaikinas viename literatūros konkurse yra pelnęs „Nerimstančios širdies“ nominaciją. „Esu romantikas, ir mane įkvepia jausmai“, - sako jaunasis kūrėjas.
Ištikimas vienatvei ir ištuštėjusiai tėviškei
Tėviškės laukai, vakarėjantis dangus ir vienišas paukštis jame. Ilgesys. Džiaugsmas. Nerimo virpesiai. Tokia spalvinė gamtos ir jausmų paletė vyrauja darbėniškio mokytojo lituanisto Juozo Maksvyčio eilėraščiuose. Mokytojo kūryba jau kelerius metus yra žinoma ir „Smilčių“ skaitytojams.
Ir nutapyta slyvos šaka gali kvepėti
Kartenos bibliotekoje surengta tapybos ant šilko paroda. Parodos autorė – Antonina Balčaitienė. Tai - pirmoji jos personalinė paroda.
Ir nutilus kaltams, darbai tebevaikšto po pasaulį
Senąjį Alfonsą Skiesgilą, šiomis dienomis sulaukusį 90 metų, įkalino ligos patalas, užkirtęs kelią tris dešimtmečius mylėtai mūzai – drožybai. “Nereik tėvo nervint”, - sūnums pasakiusi motina Adolfina Skiesgilienė, kai dar buvo vilties pamatyti senąjį medžio drožėją. “Valgyk, tėve, kuo daugiau, kad stiprus būtum”, - ragino sūnus Adomas. Tėvas gi atsakęs: “Kad neturiu su kuo galynėtis, kam man tas maistas”. “Tėvo humoro jausmas dar išlikęs”, - pasidžiaugė kitas sūnus Alfonsas, kuris su broliu prisiėmė nelengvą misiją – kalbėti už tėvą.
Nuo drožėjos - ligi molinukų „karalienės“
Raguviškiuose gyvenanti tautodailininkė Virginija Barzdžiuvienė, į Žemaitijos tautodailininkų būrį prieš 30 metų įžengusi kaip medžio drožėja, ilgainiui tapo molio dirbinių meistre ir savo molinukų gamybos patirtį paskleidė po apylinkes. Jos sukurti molinukų etalonai, pavirtę šimtais tūkstančių varpelių, švilpukų, figūrėlių, pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir pasaulį. Šiuo metu jais vis dar „maitinama“ plačioji Rusija.
Mistinę dieną – chuliganiška paroda
Šiandien Klaipėdos parodų rūmuose atidaroma kretingiškio dailininko siurrealisto Andriaus Miežio naujai sukurto tapybos darbų ciklo „Smulkus mitologinis chuliganizmas“ paroda. Į ciklą dailininkas sujungė 10 juodai baltų, monochromine technika ir šokiruojančia tematika atliktų darbų. Menininkas pajuokavo, jog ir parodos laikas – chuliganiškai mistinis: organizatoriai ją paskyrė 13 dieną ir dar penktadienį.
Fotografijose – gimtinė ir jos žmonės
Salantų gimnazijos antrajame aukšte veikia dvi fotografijos parodos - “Mano kraštas” bei “Aš ir mes”, kuriose eksponuojami keturiolikos vietinių gimnazistų meninės fotografijos darbai.
„Ugnės dienoraštį“ kurianti mergina pati dienoraščio nerašo
Kai aplanko įkvėpimas, Jurgio Pabrėžos gimnazijos dešimtokė Indrė Rumbutytė kelioms valandoms pasineria į penkiolikmetės Ugnės gyvenimą. Būtent toks I.Rumbutytės sugalvotos herojės vardas. Išgalvotos veikėjos gyvenimas verda nuo vasaros rašomame kūrinyje „Ugnės dienoraštis“.
Trapi šilko ir vilnos draugystė
Vydmantiškės Razminos Umantienės suvelti šalikai minkšti tarsi sniegas ir vienetiniai lyg snaigės: trapios vilnos bei šilko vijos antrą kartą niekuomet nepasikartoja ir įmantriai papuošia pečius ar kaklą. Tačiau vos prieš trejus metus abejingų nepaliekančių subtilių šalikų moteris net neketino mokytis gaminti.
|
|