Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar Lietuva pasirengusi likviduoti tokias avarijas, kaip lėktuvo katastrofa?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

Žemė turi didelių galių savo vaikams: išmaitinti jos istorijos, papročių, tradicijų, vaikai išeina nešdami savo maitintojos savitumą į platųjį pasaulį. Ir niekada neapsiriksi sakydamas: čia Dzūkijos, Aukštaitijos, o štai čia – Žemaitijos žemės vaisIai. Net ir praėjus šimtmečiams žemaičiai lieka ištikimi savo žemės pamokoms: kurti lakoniškai, tvirtai, kukliai, bet kartu ir puošniai.

Raimundas Puškorius, medžio drožėjas iš Kretingos:

- Pažiūrėjus į dabartinių tautodailininkų skulptūras, koplytstulpius, žemaitiškumo dvasią galima atpažinti kuklume. Nuo seno medžio drožėjai savo darbų stengdavosi neperkrauti detalėmis. Jie koncentruodavosi į pačią skulptūrą – kad ši būtų tvirta, atvira, neapkrauta detalėmis. Čia pasireiškia mūsų protėvių protingumas. Drožinėdami tvirtas, be smulkių detalių skulptūras jie galvodavo, kad šios kuo ilgiau gyvuotų. Pažiūrėkime į žemaitiškas Užgavėnių kaukes: jei jau jas drožinėdavo, tai iki galo atskleisdami charakterį, herojaus būdą. Norint išsaugoti žemaitiškumo dvasią, reikia apie tai kalbėti ir giliau mąstyti. Kartais menininkai pamato ką nors užsienyje ir nepagalvodami pritaiko suardydami tai, kas tradiciška ir būdinga tik mums. Dabar tokia madinga toji globalizacija. Gerai - semtis patirties, tačiau savitumą reikia išsaugoti.

Regina Jablonskienė, audėja iš Salantų:

- Niekur kitur audėjos neausdavo keturnyčiu audimu. Šis būdas naudojamas tik Žemaitijoje. Audžiant keturiomis nytimis, reikia gerokai pasukti galvą. Žemaičių audimuose geometriniai raštai susikerta kampuose, raštai simetriški. Jie labai saviti, paprasti, bet taip gražiai šviečia, yra puošnūs. Tautiniai rūbai Žemaitijoje, palyginus su Aukštaitija, Dzūkija, labai paprasti, valstietiški. Tačiau tereikia užsukti į Plungės, Salantų kraštą ir - jau kitaip: valstietiškumas čia derinamas su puošnumu. Žemaičių paprasti sijonai, bet palaidinės, skaros siuvinėtos adinuke – kai siuvinėjant paliekama skylutė. Prisimenu 1946 metus – buvau dar maža, o atmintin visam gyvenimui įstrigo senelio teta. Vaikščiojo po kiemą sena, tačiau tokia aukšta, liekna ir graži. Man, vaikui, sunku buvo akis atitraukti nuo puošnios skaros, siuvinėtos adinuke. Gaila, tuomet nekilo minčių tokias rūbų detales išsaugoti. Žemaitės, nors ir paprastais rūbais, atrasdavo būdų, kaip išsiskirti. Tėvo teta pasakodavo: kai jau ruošdavosi eiti į bažnyčią, apsiaudavo vilnones kojines iki kelių, įsispirdavo į vyžas, o galvą papuošdavo raiščiu. Taip žemaitės vadindavo skaras. Jas moterys stengdavosi išausti kuo įmantresnes, puošnesnes. Atėjusi į bažnyčią tėvo teta iškeldavo aukštai galvą ir žvalgydavosi, ar visi matą, kokiu raiščiu ji pasipuošusi. Ausdama stengiuosi laikytis visų tradicijų: nekeičiu šimtamečių raštų, neišradinėju naujovių. Kūnu ir siela esu žemaitė ir galvoju, kad nuo savo šaknų bėgti nereikia ir negalima.

Milda Rogačiovienė, riešinių mezgėja iš Vydmantų:

- Žemaitiškumo dvasia riešinėse atsiskleidžia per puošnumą. Žemaitijos krašto riešinės iš kitų regionų išsiskiria savo grožiu – įmegztomis žvaigždėmis, lapais, gėlių ornamentais. Žemaitės niekada negailėdavo karolių riešinėms – jos turėdavusios būti puošnios, turtingos. Galbūt tokia tradicija susiklostė todėl, kad žemaičiai gyveno turtingiau, geriau. Net ir riešinių spalvos būdavo ne niūrios, atvirkščiai, ryškios – geltonos, mėlynos. Tačiau žemaitės turėjo skonį: nors rinkdavosi ryškias spalvas, gausybę karolių, riešinės būdavo neperkrautos, grakščios, skoningos. Tuo ir seku – megzdama riešines stengiuosi jas padaryti puošnias, negalvodama, kad jų savikaina bus didelė. Svarbiausia, kad jos, kaip ir mūsų protėvių, būtų gražios ir išskirtinės.

Nijolė Vasiliauskienė, Kretingos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja:

- Žemaitiškumo dvasia skirtinga įvairiose srityse. Kalbant apie žemaičių keramiką, ji – paprasta, žemiška. Mūsų protėviai visada naudodavo tik žemės spalvas, dirbinius puošė simboliais to, ką matė aplinkui. Todėl ant puodų vinguriuoja žalčiai, šviečia saulės, skleidžiasi augaliniai motyvai. Seniau žmonės, galvodami apie grožį, galvodavo ir apie praktiškumą, tradicijas. Dabar gi keramikai neretai dažniau rūpinasi savo pirkėjų skoniu – gamina tokius gaminius, kurie patrauklūs klientams, todėl išsaugoti žemaitiškumą ne visada pavyksta.


Po kūrybos lapija gimsta žodis

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Smiltys
  • 2011-12-09

„Talentu apdovanotas vaikas gali ir neišdrįsti kurti, jei šalia esantieji – tėvai, mokytojai – nebus įžvalgūs ir jo nepastūmės. Ne, nereikia prievartos! Tik švelniai palydėti vaiką. Kad jis neužsisklęstų lyg kriauklė, kad nebūtų baugštus, kad išaugtų jo žodis“,- sakė Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Danutė Dunauskaitė, sukvietusi į šventę jaunuosius literatus iš viso rajono.


Dainų perlus veria jau 30 metų

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Smiltys
  • 2011-12-09

Kretingos kultūros centro Vydmantų filialo folklorinis ansamblis „Žemčiūga“ atšventė trisdešimties metų jubiliejų. Savo veiklą pradėjęs su šešiais atlikėjais, dabar gali pasigirti trigubai išaugusiu jų skaičiumi.


Poezijos pasaulį palieka su nauja knyga

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Smiltys
  • 2011-12-09

„Išeinu iš poezijos. Ir tas išėjimas man – toks natūralus, nors ir neplanuotas. Tiesiog jaučiu, kad nebetelpu eilių rime, lygiavime, kad stengdamasi išlaikyti formą imu pamesti mintį“,- kalbėjo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė kretingiškė Marija Bučkienė, gruodžio 19 dieną viešai pristatysianti ką tik iš leidyklos gautą naująją savo kūrybos rinktinę „Sutemos stiklo akyse“.


„Visi mes esame gyvenimo komentatoriai, - įsitikinęs kretingiškis rašytojas Algis Kuklys, kurio filosofiniai pamąstymai apie gyvenimą, įvairios įžvalgos sugulė dar į šiais metais išleistą naują esė knygą „Provincialo komentarai“. – Komentuojame visi, nes kiekvieną mūsų vienaip ar kitaip paliečia gyvenimo įvykiai. Komentarams pasirenkame skirtingas auditorijas, skirtingas tribūnas. Mano tribūna yra knyga“.


Mandala neleidžia protui „plepėti“

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Smiltys
  • 2011-12-09

Atėjęs Didžiojo laukimo metas skatina stabtelėti rutinos greitkelyje, įsiklausyti, ką šneka širdis ir ko nori siela, pavargęs kūnas. Tik tame greitkelyje dažnai pasistatome sau ne vieną draudžiamąjį ženklą: neturiu laiko, reikia sumokėti mokesčius, gal kitą savaitgalį – kai nereiks kuopti namų. Jokūbaviškė mokytoja ir dailininkė Felicija Stramilaitė sako, kad tokiame bėgime sau kasdien reikia atrasti bent keliolika minučių – tada ir siela ramesnė, ir kūnas sveikesnis, ir gyvenimo džiaugsmas didesnis.


„Grok, žemaiti!“ – sielos ir muzikos šventė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2011-11-11

Ant Kultūros centro direktoriaus Prano Razmaus stalo – šūsnis nuotraukų, kurios atspindi ilgą liaudiškų kapelų šventės „Grok, žemaiti!“ istoriją. Grojančiam žemaičiui – jau dvidešimt. Per tą laiką keitėsi šventės dalyviai, repertuaras, bet nesikeitė viena – noras groti ir rengti vieną smagiausių mūsų regione švenčių.


Kretingiškės darbai – Kaune ir Radviliškyj

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Smiltys
  • 2011-11-11

Kretingiškės dailininkės Lidijos Kuklienės tapybos darbai šiuo metu eksponuojami Kaune – prestižinėje galerijoje „Aukso pjūvis“. Mėnesio pabaigoje L.Kuklienės talentu galės žavėtis ir radviliškiečiai – Radviliškyje bus eksponuojami menininkės kaligrafijos darbai.


Tapo adata – ne teptuku

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Smiltys
  • 2011-11-11

Į Kūlupėnų biblioteką užsukę skaitytojai šiuo metu pirmiausiai nueina ne prie knygų lentynų. Kūlupėniškių dėmesį patraukia ant sienų kabantys paveikslai – ne vienas pasvarsto, kokia gi technika jie nutapyti. Ir tik priėjus arčiau pasigrožėti egzotiškais peizažais paaiškėja, kad paveikslų autorė Bronė Vaičienė smulkiausias piešinių detales išgauna ne teptuko potėpiais, o adatos ir siūlų dygsniais.


Artėja XVIII tarptautinis S.Šimkaus chorų konkursas, kurio metu atliekama sakralinė muzika skambės ir Kretingos katalikų bažnyčioje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas