- Kad ir kaip besikeistų laikai ir visuomenė, kultūros paskirtis bei svarbiausia užduotis yra ugdyti žmogų, kad jis tobulėtų, suvoktų meno, grožio vertę. O ką daro dabartinė kultūra? Tarkime, televizija, kuri tam tikra prasme irgi galėtų skleisti kultūrą, daro atvirkščiai – tik slopina žmogaus gerą skonį, dvasingumą. Juk visos televizijos laidos yra suvulgarintos, vienodos, jose figūruoja tie patys veidai, veikėjai, kurie nieko naujo ir naudingo nebegali pasakyti. Geriausiu laiku, kai žmogus galėtų nemokamai, tik spustelėjęs mygtuką mėgautis kultūra, rodomi tik lėkšti veiksmo filmai. Geroms kultūros laidoms, skoningiems filmams paliekamas vėlus metas. Dar gerai, kad televizija nėra vienintelė erdvė, kurioje skleidžiama kultūra. Kretingoje turime kultūros centrą, kuriame kultūrinio peno ieškantis žmogus gali pamatyti spektaklių, pasiklausyti koncertų, aplankyti parodas. Kretingoje kultūros padėtis dar nėra beviltiška – rodomi ir visuomenei pataikaujantys spektakliai bei koncertai, tačiau yra pateikiama ir gero produkto, kuris plečia kretingiškių akiratį. Be to, netoli turime Klaipėdą, kurioje taip pat netrūksta tikros, prastam skoniui nepataikaujančios kultūros apraiškų.

- Su besikeičiančia visuomene yra atsitikęs vienas paprastas dalykas – daug dirbame, esame pavargę, ištroškę ramybės, poilsio. Natūralu, kad daug dirbančiam žmogui norisi ne prastos, tačiau lengvos kultūros. Kad žiūrėdamas spektaklį, klausydamasis koncerto pamirštų rūpesčius, kad nebereikėtų pernelyg daug gilintis į turinį, mąstyti, ieškoti prasmių. Mėgstu kultūrą, tačiau, kaip ir daugelis, retai tam randu laiko. Jei tik nesu pervargusi, apsilankau Kretingos kultūros centre. Tačiau prisipažįstu – renkuosi linksmus, nuotaikingus renginius. Nemanau, kad lengvas kultūrinis renginys yra prastas renginys. Tiesiog besikeičiant visuomenei ir kultūra turi keistis – suteikti žmogui to, ko jam tuo metu labiausiai reikia.

- Su kultūra susiduriu žiūrėdamas televizorių, naršydamas internete, lankydamasis Kretingos kultūros centre. Norėčiau kultūros renginiuose lankytis dažniau, tačiau turiu mažai laiko – kaip ir daugelis žmonių. Todėl šiais laikais kultūrai yra sudėtinga pritraukti žiūrovą, skaitytoją, klausytoją. Seniau per televiziją rodydavo labai daug spektaklių. Dabar juos pakeitė filmai. Jie taip pat yra kultūros dalis, tačiau kokia kultūra, jei reklama komercinėse televizijose trunka 14 minučių? Kultūrą pasiglemžia komercija. Daug metų pats dalyvavau kultūriniame rajono gyvenime. Dabar gi į kultūros centrą užsuku ne norėdamas gauti dvasinio peno, o trokšdamas pažiūrėti, ar Kretingos kultūrinis gyvenimas dar gyvas. Ačiū Dievui, nesame dar mirę, žmogui dar yra kur nueiti, kuo pasidomėti.

- Tai yra fundamentalus klausimas, apie kurį galima rašyti mokslinius darbus. Esmė tokia, kad dabartinėje visuomenėje vyrauja masinė kultūra – įvairūs šou, kuriems svarbiausia - pinigai. Klasikinė kultūra, turinti tradicijas ir reikalaujanti profesionalumo, priklauso elitui. Elitas – nebūtinai turtingi žmonės. Tai žmonės, turintys išsilavinimą, gerą skonį, neabejingi grožiui, turintys vertybių, suvokiantys tradicijų prasmę. Vis dėlto ir masinė kultūra kartais gali būti gero skonio – pavyzdžiui, net „Eurovizijoje“ yra pasirodymų, kurie suteikia sielai peno. Kultūra tarsi taikosi prie visuomenės skonio – vienokia ji didmiesčiuose, kitokia – provincijoje. Tačiau tai nereiškia, kad provincijoje kultūra yra beskonė ar prastesnė. Turime Egidijaus Radžiaus teatrą, kurio režisierius Nerijus Gedminas spektakliais formuoja gerą žiūrovų skonį. Tomas Ambrozaitis mūsų mieste įkūrė kamerinės muzikos chorą, kuris taip pat džiugina kultūros ištroškusius klausytojus. Kartais sakoma, kad kultūros paskirtis - pralinksminti, atpalaiduoti pavargusį žmogų. Tačiau jei žmogus iš tiesų vertina tikrą kultūrą, lengvas lėkštas produktas, jį, pavargusį, gali dar labiau suerzinti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ Fotografavo Darius ŠYPALIS