|
SmiltysDvyliktokas išleido poezijos knygą
“Kūryba man – tartum kuras: įsipilu ir važiuoju toliau. Kūryba – tarsi karyba: kariauju su kasdienybe ir dažniausiai auka esu aš pats“, - sakė dvyliktokas Mindaugas Kazbaris, neseniai 300 egzempliorių tiražu išleidęs pirmąją savo poezijos rinktinę „Brūkšniniai kodai“.
Scenos paviliotas
Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro aktorius Valdemaras Povilaitis, švęsdamas jubiliejinę savo gyvenimo ir buvimo šiame teatre sukaktis, linkęs manyti, jog žmogaus prigimtyje užkoduoti nenumatyti posūkiai, kurių esmę pačiam sunku paaiškinti. Teatro senbuvis negalėtų dabar pasakyti, kokiais keliais teatras, tapęs viena svarbiausių saviraiškos erdvių, atėjo į jo gyvenimą ir pasiliko. Visam laikui...
Jaunos poetės pasaulyje - brandi kūrybinė patirtis
Pranciškonų gimnazijos mokinė Benedikta Daukšaitė tapo viena iš respublikinio jaunųjų filologų konkurso nugalėtojų. Užimta trečioji vieta merginai atvėrė kelius dalyvauti “Poezijos pavasario” renginiuose. Baigiamojoje klasėje besimokanti jaunoji poetė džiaugėsi ne tik laimėjimu, bet ir tuo, kad jai nebereikės laikyti vienos iš gimtosios kalbos egzamino dalies - interpretacijos. Paklausta, kada pradėjusi kurti eiles, mergina išsitarė, jog rimčiau į šį pomėgį pažvelgė prieš pusantrų metų. Rašyti, anot Benediktos, skatina vizualioje aplinkoje kritusi į akis detalė. “Aš užrašau viską, ką matau,- sakė mergina.- Bet kartu ir matau, ką rašau. Mano vaizduotė labai plati. Ryškūs vaizdai įsigeria į atmintį ir neduoda ramybės”. Konkursui atrinktas nedidelis pluoštelis eilėraščių tarsi patvirtino rašytojo Tomo Venclovos pasakytus žodžius, jog tikram poetui save išreikšti jų užtenka trijų dešimčių. Konkurso vertinimo komisijos, kurią sudarė tokie žinomi poetai, kaip Jonas Liniauskas, Gitana Montrimaitė, Šlepikas, nuomone, Benediktos Daukšaitės eilėraščiai pasižymi profesionalumu. Jie patarė merginai juos publikuoti kultūros savaitraščiuose “7 meno dienos”, “Šiaurės Atėnai”. Pranciškonų gimnazijoje yra nemažai kuriančių mokinių. Benedikta pasakojo, jog jie bendrauja tarpusavyje, daug diskutuoja apie kūrybą, pataria vieni kitiems. “Visi rašome skirtingai,- sakė Benedikta.- Turime savitą stilių, temas, formą. Su Mindaugu Kazbariu esame draugai, jis - geras kritikas, ir aš klausau jo patarimų”. Pagyrimo žodžių mergina negailėjo ir savo klasės auklėtojai, mokytojai Joanai Žilaitienei. Ji tikėjo merginos talento galia, ragino dalyvauti įvairiuose renginiuose, konkursuose, kad tik išeitų į viešumą, neliktų su savimi viena. “Pirmą kartą sutikau žmogų, kuris vardan mūsų, savo auklėtinių, tiek aukotųsi,- kalbėjo mergina.- Joana Žilaitienė - mano eilėraščių pirmoji vertintoja ir skatintoja. Jos dėka patikėjau, kad savyje turiu kūrėjos gyslelę”. Paklausta, kaip jaunas žmogus, kuriam tik 19 metų, gali savo kūryba prilygti profesionalams, Benedikta samprotavo, jog nereikėtų profesionalų sureikšminti, nes jie - tokie pat žmonės, kaip ir mes. Kūrybinė branda, anot merginos, ateina labai skirtingu laiku. Vyresni turi didesnę gyvenimo patirtį, o jauni - savitą būties potyrį. “Mes, jaunesni, savaip jaučiam tai, ką rašom. Tuo savotiškumu galime prilygti profesionalams“. Gyvenanti egzaminų nuotaikomis, mergina sakėsi kartas nuo karto vis prisėdanti prie savo eilėraščių, vis juos taisanti, redaguojanti: “Nenoriu, kad pasimirštų konkurso komisijos pasakytos pastabos ir patarimai”.
“Gyvenu nuolatiniame kūrybiniame procese”
Ne per seniausiai surengęs savo autorinį koncertą “Per gyvenimą su daina”, šiandien muzikos mokytojas ekspertas, chorų vadovas ir dirigentas, kompozitorius Aloyzas Žilys gyvena savo paties sumanyto chorų festivalio “Aš atdarysiu dainų skrynelę” rūpesčiais. Chorinės muzikos mėgėjai chorų muzikos šiandien klausysis Kretingos katalikų bažnyčioje, vienuolyno kiemelyje, kur suskambės ir Aloyzo Žilio sukurtos dainos “Svajos”, “Gera”, “Mano Kretinga”. Pastarąją dainą atliks jungtinis choras, kuriam diriguos festivalio meno vadovas Aloyzas Žilys. Kūrinius atliks ir jo vadovaujami moterų choras “Svaja” bei vyrų choras “Žilvinas”.
Dainų rinkinys vaikams jau pasiekė Respublikos mokyklas
“Gintaro dainelės” - taip vadinasi pirmasis kretingiškio mokytojo, kompozitoriaus ir atlikėjo Gintaro Puco dainų rinkinys vaikams. Jame - ne tik 16 dainelių natos, iliustruotos žaismingais dailininkės Violetos Stumbrienės piešiniais, bet ir kompaktinis diskas. Lidija Kuklienė: “Paroda Parlamento galerijoje - viso gyvenimo įvykis...”
Profesionalios dailininkės, Lietuvos dailininkų sąjungos narės, kretingiškės Lidijos Kuklienės tapybos ir kaligrafijos darbų paroda “Žolės šneka”, balandžio 4 d. atidaryta Lietuvos Respublikos Seimo Parlamento galerijoje - įvykis ne tik pačios menininkės kūrybinėje biografijoje. Tai akivaizdus įrodymas, kokių meno aukštumų gali pasiekti žmogus, gyvenantis ir kuriantis periferijoje.
Kultūros darbuotojai – apie kultūras vartotoją ir bendrą rajono politiką
Kokia šiandien rajone vykdoma kultūros politika, koks yra kultūros vartotojas, kaip jį ugdyti bei kodėl geri renginiai nesulaukia žiūrovų - tai ne vieninteliai klausimai, iškylantys kultūros darbuotojams.
Algimantui Verbutui – padėka už lėlininkystės tradicijų puoselėjimą
Vilniuje įvykusiame Pasaulinės lėlių teatrų asociacijos UNIMA Lietuvos skyriaus suvažiavime Kretingos vaikų teatro – studijos „Atžalynas” režisieriui Algimantui Verbutui buvo įteiktas padėkos raštas už lėlininkystės tradicijų puoselėjimą Kretingos rajone bei šalyje. Apdovanojimą režisieriui įteikė UNIMA – Lietuva prezidentas A.Žiurauskas. Režisierius A.Verbutas - garsus rajone ir Respublikoje rengiamais kasmetiniais tradiciniais festivaliais „Kaukutis“, „Atžalyno scena“. Šį rugsėjį Kretingoje ketinama surengti UNIMA - Lietuvos lėlių teatrų – festivalį „Kaukutis“. A.Verbuto parengta kojūkininkų grupė atstovauja Kretingai įvairiuose prestižiniuose šalies renginiuose. Po Velykų kojūkininkai ir „Atžalyno“ aktoriai išvyksta į tarptautinį jaunimo festivalį Rygoje. Kojūkininkai vaikščios Rygos senamiesčio grindiniu. „Numatome parengti kaukių personažų ant kojūkų pasirodymą per Kretingos miesto šventę. Jau esame pakviesti į Klaipėdos Jūros šventę, Sostinės dienas Vilniuje, Oskaro Koršunovo organizuojamą teatro festivalį Druskininkuose“, - teigė A.Verbutas. Tradiciniu tampa A.Verbuto organizuojamas renginys „Lėlininko sekmadienis“, - šiemet jis pervadintas į „Lėlininko pirmadienį“. Į šį renginį yra kviečiami profesionalūs aktoriai, režisieriai, rengiamos kūrybinės dirbtuvės, skaitomos paskaitos apie lėlių kūrimo tradicijas. Gegužės 15 dieną bus surengtas išvažiuojamasis „Lėlininko pirmadienis“. Vilniaus „Lėlės“ teatro aktoriai atvyks į rajoną ir kaimo vietovių vaikams parodys spektaklį „Stebuklingi bateliai“. Taip pat vaikams suprantamai bus papasakota, kuo žymus Kretingos rajonas Lietuvos ir pasaulio lėlininkystės istorijoje. A.Verbutas parengė leidinį „Liaudiškasis lėlių teatras Kretingos rajone“, kuriame nušvietė lėlių teatro ir senųjų lėlių – „žalnierių“ – ištakas. Leidinyje surinkta medžiaga apie senojo Žemaitijos lėlininko Stepono Gedrimo kūrybą, apie „medinukų“ autorių Bronių Žymantą bei Kretingos muziejuje saugomą vieną seniausių iki šių dienų išlikusią teatrinę lėlę „Velniukas Jonis“.
Rokas Zubovas neneigė esąs geriausias prosenelio - M.K.Čiurlionio - kūrybos žinovas
“Suskaičiavau, kad vien Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius pernai scenoje grojau 55 kartus. Teko koncertuoti Norvegijoje, Rusijoje, Argentinoje, Urugvajuje”, - plačią koncertų geografiją vardijo M.K.Čiurlionio proanūkis, 40-metis pianistas Rokas Zubovas. Pranciškonų gimnazijos kvietimu R.Zubovas jau antrąkart lankėsi Kretingoje. Šįkart maestro pravedė moksleiviams integruotą dailės – muzikos – anglų kalbos pamoką, kurioje nagrinėjo M.K.Čiurlionio kūrybą, ir koncertavo miesto visuomenei.
Kultūros paveldas įamžintas fotoalbume
Kretingos kultūros skyrių jau pasiekė fotoalbumo “Kretingos rajono kultūros paveldas” pirmieji egzemplioriai. Fotoalbumą išleido “Libra Memelensis” leidykla, tiražas – tūkstantis egzempliorių. Fotoalbumas išleistas Kretingos rajono savivaldybės lėšomis. Projekto kuratorė - Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė. Leidinyje - žymiausi Kretingos rajono kultūros paveldo objektai, išlikę iki šių dienų. Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas knygoje apžvelgia Kretingos krašto kultūros paveldo objektų gausą ir įvairovę. Rajone žinomi 745 kultūrinę vertę turintys objektai. Iš jų 549 įrašyti Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašuose. Šiame leidinyje kultūros paveldo objektus A.Kanarskas suskirstė į archeologinį, mitologinį, istorinį, architektūrinį ir dailės paveldą. Fotoalbume - Kęstučio Demerecko, Algirdo Mulvinsko, Jolantos Peleckienės, Jono Šimkaus, Pauliaus Gvildžio, Haroldo Pocevičiaus, Egidijaus Mačernio, Evaldo Darulio, Rimvydo Šulinsko, Ritos Nagienės, Audreolės Pažereckaitės nuotraukos. Spalvingą ir gražų fotoalbumą ateityje bus galima įsigyti knygyne.
|