|
|
|
SmiltysSugrįžusi ištuštėjusio kaimo istorija
Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejuje buvo pristatytas šio muziejaus vadovės, mokyklos dailės ir lietuvių kalbos mokytojos Felicijos Stramilaitės parengtas leidinys “Šašaičių kaimas”. Pirmieji jo egzemplioriai iškeliavo pas buvusius senuosius šašaitiškius, kurie ištuštėjusio kaimo ir jo žmonių istoriją įamžino pasakojimuose ir atsiminimuose, taip pat į bibliotekas, Kretingos muziejų. Anot F.Stramilaitės, mintis išleisti nykstančio tautos paveldo dokumentą gimė dar tada, kai 1979-1980 m. dirbdama Kretingos skyriaus Kraštotyros draugijos atsakingąja sekretore pradėjo užrašinėti senųjų kaimų gyventojų atsiminimus. “Kadangi gyvenau Jokūbave, Šašaičiai nebuvo labai toli, dviračiu galėjau nuvažinėti. Tad nuo jų ir pradėjau,- pasakojo mokytoja.- Asociacijos su nykstančiomis savo gimtojo kaimo vietomis Aukštaitijoje, Pakruojo rajone, leido giliau ir jausmingiau pažvelgti į tragišką sodybų tuštėjimo metą”. 2000-2006 m. mokykla surengė vaikų vasaros poilsio stovyklas, kurių metu buvo organizuojamos kraštotyros ekspedicijos, neaplenkusios ir Šašaičių kaimo. Švietimo ministerija, finansavusi kraštotyrinę ekspediciją “Nykstančių kaimų istorijos”, pritarė mokinių ir vadovės ketinimui sudėti surinktą medžiagą į knygą bei finansavo jos leidimą. Išsamius straipsnius, kuriuose pateikiama Šašaičių kaimo istorinė praeitis, parašė Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas ir vyr. muziejininkė Nijolė Vasiliauskienė (Lukaitė), kilusi iš Šašaičių. Be įvairių šašaitiškių pasakojimų apie gyvenimo būdą, papročius, šventes, knygoje išspausdinti ir Lietuvoje garsių menininkių, kilusių iš Šašaičių kaimo, - dainininkės Reginos Maciūtės, poetės Elenos Karnauskaitės praėjusių dienų blyksniai.
Poetė Bronė Liniauskienė: “Visas gyvenimas sutelpa į laiką”
Praverti mokytojos ir poetės Bronės Liniauskienės namų duris paskatino ne tik redakciją pasiekiantys eilėraščiai, kuriuose - gilūs, gyvenimo vertę permąstančio žmogaus monologai, bet ir ilgesys. Kiekvienas, manau, ilgimės šio žmogaus žodžio - tarsi šviesos blyksnio. Kad jis apšviestų trumpas, prieblandos šešėliuose skęstančias gruodžio dienas. Kad suteiktų tvirtybės ir išminties...
“Išliekamoji šokio vertė yra kūrybinis procesas”
Pokalbis su Kretingos meno mokyklos choreografe, su muzikinio spektaklio vaikams “Liūtas karalius” idėjos autore Živile Adomaitiene įvyko tuomet, kai spektaklis Kretingoje buvo parodytas paskutinį kartą. O ir tų kartų buvę ne tiek jau daug: į premjerą “Liūto karaliaus” autoriai ir atlikėjai žiūrovą pakvietė pavasarį, rudenį gi per vieną dieną buvo parodyti trys spektakliai. “Šventę scenoje lydi grandiozinis užkulisinis darbas, kurio žiūrovas nemato, tačiau kuris yra labai sunkus. Lėšos, transportas, susitarimai dėl salės ir panašiai – visa tai yra per daug sunku, kad spektaklį galėtum kartoti ir kartoti”, - apie priežastis, nulėmusias sprendimą “Liūto karaliaus” nebekartoti Kretingoje, kalbėjo Živilė Adomaitienė.
Dviejų menininkų jungtyje - harmoningas kūrybos pasaulis
Jei iš arčiau norėtume susipažinti su Kretingos menininkų - skulptoriaus Gedimino ir keramikės Rasos Staškauskų - darbais, visų pirma turėtume apsilankyti Tūbausių bažnyčioje. Čia kurdamas šių maldos namų interjerą, Gediminas iš bronzos išliejo tabernakulį ir krikštyklą, iš medžio išskaptavo porą skulptūrų ir tris reljefus, Rasa nužiedė dvi keramikines vazas.
Garsaus skulptoriaus sūnus siekia dar didesnio tėvo darbų tęstinumo
Šią vasarą suėjo 85-eri metai, kai Kretingos rajone, Mončių kaime, gimė pasaulinio garso skulptorius Antanas Mončys (1921-1993 m.). Karo metais nublokštas toli nuo Lietuvos, skulptorius sugebėjo išsaugoti Tėvynės meilę, gimtąją žemaičių tarmę ir visa tai perduoti savo vaikams. Didžiausias jo troškimas buvo Tėvynėje surasti namus savo darbams ir pačiam suvisam grįžti į ją. Menininko norams buvo lemta išsipildyti - prieš aštuonerius metus Palangoje duris atvėrė A.Mončio vardu pavadintas muziejus, pats menininkas amžino poilsio atgulė Grūšlaukės kapinaitėse.
„Jei galėčiau, būčiau vien poetė“
Spalio 15-ąją penkiasdešimtąjį savo jubiliejų švęsianti Marijono Daujoto vidurinės mokyklos pedagogė Marija Bučkienė prisipažino, jog eiles ji rašiusi nuo vaikystės. Tik į viešumą jas „iškėlė“ prie? dešimtmetį. Šį rugsėjį M.Bučkienės talentas buvo įvertintas Lietuvos kūrėjų mastu, ir kretingiškė priimta į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą.
Koncertas skirtas Tarptautinei muzikos dienai
Minint Tarptautinę muzikos dieną, Kretingos kultūros centre muzikos gerbėjai turėjo progos išgirsti Valentinos Vadoklienės rečitalį. Jai akompanavo Tatjana Romaškina, renginį vedė aktorė Regina Šaltenytė.
“Man norisi, kad mano kūryba neštų gėrį”
“Įstabaus, reto balso savininkė”,- taip apie Angelę Joknytę, “Katalikų radijo” laidoje pristatydamas muzikos ir labdaros projektą PAX ET BONUM (Taika ir gėris), pasakė pranciškonų kunigas Arūnas Peškaitis. Šio projekto koncertuose Angelė dalyvavo kartu su Respublikoje žinomais atlikėjais: Judita Leitaite, Andriumi Mamontovu, Kostu Smoriginu, Marija Krupovec ir kitais.
Atidengs paminklą bulvei
Rytoj, rugsėjo 9 dieną, Nasrėnuose (Kūlupėnų seniūnijoje) vyks jubiliejinė bulvės šventė. Šventės pradžia - 12.00 val. Mintis parengti projektą “Bulvė - žemaičių karalienė” kilo kultūros centro direktorei Konstancijai Macienei. - Vykdydami rajono etnokultūros programą, negalime pamiršti ir kulinarinio paveldo bei jo panaudojimo šiandien,- sakė ji.- Todėl ir buvo sumanyta surengti bulvės šventę Nasrėnuose, kur diskutuosime apie bulvės kilmę, dalyvaujant biomedicinos mokslų daktarui Kęstučiui Rainiui bei Šventosios girininkui, Kretingos rajono savivaldybės Tarybos nariui Rimantui Kvikliui. Šį pavasarį suėjo 200 metų, kai Nasrėnuose pradėtos auginti bulvės (tai skelbia rašytiniai šaltiniai), kurių keletą iš Klaipėdos (tada Mėmelio) parvežė pasiturintis ūkininkas Pilypas Brazdauskis savo šeimynai. Paragavę ir 5 bulvikes sėklai palikę, taip ir prisidaugino. 13.00 val. bus atidengtas paminklas bulvei (autorius Alfonsas Skiesgilas). Taip, tai bulvei! Antrajai mūsų duonai, kuri turi ne tik įdomią praeitį, bet ir puikią ateitį. Pasirodo, bulvių baltymuose yra 14 (iš 20) nepakeičiamų aminorūgščių, labai reikalingų mūsų organizmui. Juk bulvė - vienintelis kultūrinis augalas, kuriuo maitindamasis ir nevalgydamas jokių kitokių produktų, žmogus gali gyventi gana ilgai. 13.30 val. pažiūrėję Kartenos teatro spektaklį “Žmogus, kuris savo veido ieškojo” (rež. Martina Žąsytienė), klausysimės kultūros centro folkloro ansamblio “Gervelė” (vad. D.Černienė) ir liaudiškos kapelos “Sodžius” (vad. Vyt. Kubilinskas) žemaitiškų dainų, pasigrožėsime keliaujančia amatų mokyklėle (projekto vad. D.Brazdeikienė), kur audimo ir piešimo pamokėles praves tautodailininkai R.Vaišnorienė ir A.Sereika. 15.00 val. matysime Egidijaus Radžiaus teatro spektaklį Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės “Kuprotas oželis”. Po to degustuosime bulvių patiekalus, kuriuos pagamins Imbarės, Kūlupėnų ir Laivių bendruomenių šeimininkės bei Kretingos rajono tautodailininkų klubo “Verpstė” narės. Ragausime ir galėsime įsigyti Jadvygos Balvočiūtės, Adelės Karaliūnaitės, Ilzės Jansonės (Latvija) vaistažolių arbatų. Linksmins ir pasišokti kvies Kūlupėnų liaudiškos kapelos (vad. St.Jucys ir A.Žvinklys), o Salantų kūrybos mėgėjų klubas “Paveiziek” (vad. L.Kaubrytė) pakvies pažiūrėti savos programos. Bulvės jubiliejinę šventę pasižadėjo vesti išradingieji vedėjai Birutė Laučienė ir Nerijus Gedminas.
Vita BERNIUTĖ
Neįgali menininkė gėles piešia naktį, o vasaras – žiemą
Kretingiškė tautodailininkė Genovaitė Čejauskaitė rugsėjo 11-ąją švęs jubiliejinį – 70-ąjį –gimtadienį. Ta proga menininkės darbų parodos atidaromos Kretingos kultūros centre, bibliotekoje ir bažnyčios galerijoje. „Pie?imas man duoda meilę, gerumą, džiaugsmą, - visas gyvenimo spalvas. Piešimas yra ir mano gydytojas“, - prisipažino nuo jaunystės neįgali dailininkė.
|
|
