|
|
|
SmiltysDailininkės akvarelės – tarsi dienoraštis
Antradienį po šv.Mišių bažnyčios galerija vos talpino dailininkės Liudos Liaudanskaitės draugus, kolegas, pažįstamus, atėjusius pasveikinti ją su 50-uoju jubiliejumi ir ta proga jai surengus savo akvarelės darbų parodą „Dovanok“.
Aštuoniasdešimtmetis rašomąją mašinėlę iškeitė į kompiuterį
Aštuntą dešimtį bebaigiąs Adomas Stoncelis iš Lazdininkų kaimo savo kūrybinėje laboratorijoje – taip jis vadina savo darbo kambarį - juokavo: „Žmonės sako: valdai plunksną. O aš norėčiau patikslinti - ne plunksną, o rašomąją mašinėlę. Dabar jau ir tą išnešiau į sandėliuką, nes ryžausi sėsti prie kompiuterio“.
Nemėgo kurti eilių apie meilę ir jausmus
Vartydama sąsiuvinius, kuriuose - nuo vaikystės kurtos eilės, 73-jų Ona Jočbalienė sakė, jog ji niekada popieriuje nemėgusi rodyti jausmų, išgyventi dėl meilės, lieti ašarų: „ Man tos temos nebuvo mielos. Kur kas įdomiau yra pastebėti gyvenimo negeroves, kelti visuomenines problemas, rodyti patriotinį užsidegimą“.
Haiku iš penkto aukšto
Kretingiškė Emilija Garbaliauskaitė, prieš trejus metus baigusi Pranciškonų gimnaziją, pasirinko psichologijos studijas Vilniaus universitete. Smalsauju: kaip tokie tikslūs mokslai siejasi su tokia trapia ir, atrodo, ore sklandančia jos kuriama poezija – haiku? „Rašydamas žvelgi į žmogų. O psichologija – mokslas apie žmogaus dvasią. Ir kūryboje, ir psichologijoje vis susiduri su žmogumi, jo išgyvenimais. Juk rašydamas, kaip ir psichologijoje, turi būti beprotiškai tikslus“, - sakė trečiakursė studentė.
Karpinius pamėgęs mokytojas dar tik kaupia šio meno patirtį
Simono Daukanto vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojo Justo Valaičio kabinete pavasarį pranašauja trapūs gamtos grožį ir būsimą Velykų džiaugsmą atskleidžiantys karpiniai. “Apsiginklavęs” siuvėjo antpirščiu ir aštriu peiliu mokytojas, būna, vienam karpiniui išpjaustyti sugaišta iki 3 dienų. “Esu jau iškarpęs per 100 karpinių. Suskaičiavau, kad gryno darbo susidarytų geras pusmetis”, - sakė mokytojas.
Tautodailininkų Teresės ir Alberto Žulkų darbuose – gili žemaitiška dvasia
Kaip Kretingą garsina tautodailininkų Puškorių giminė, taip Palangą – Žulkų šeima. Šiandien 71-ąjį gimtadienį švenčianti Teresė Žulkienė yra visoje Respublikoje garsi audėja. Ji pripažinta geriausia 2007 metų audėja Klaipėdos regione. Artėjančio 75-ojo gimtadienio proga personalinę parodą Gintaro muziejuje rengiantis Albertas Žulkus tebetęsia senąsias Žemaitijos dievdirbių tradicijas ir šiuolaikiškai derina medį bei gintarą.
„Paralelės“ – tai bandymas peržengti baltų ir slavų tautų sienas
Grupė Klaipėdos ir Kaliningrado srities (Rusija) rašytojų Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtame susitikime kretingiškiams skaitytojams pristatė naują dvikalbį - lietuvių ir rusų - almanachą „Paralelės“. „Siena tarp mūsų valstybių eina ties Pagėgiais. O naujasis literatūrinis projektas „Paralelės“ – tai bandymas peržengti tą sieną mūsų tautų bendrai nutiestu tiltu“, - almanacho idėją nusakė vyriausiasis šio žurnalo redaktorius Viačeslavas Karpenka.
Su siūlu ir adata – į lėlių ir kaukių pasaulį
Raguviškiuose jau 30 metų gyvenančią 68-erių Ievą Merkelienę supa jos pačios susikurtas lėlių ir kaukių pasaulis, į kurį ji kasdien keliauja rankose laikydama siūlą ir adatą. Dabar moteris kūrybinį pakilimą išgyvena siūdama raganas. “Tai kad jos šiuo metu – labai madingos. Visi jų nori, visiems jos patinka ir yra reikalingos”, - apie priežastis, kodėl ji pasirinkusi tokius personažus, kalbėjo Ieva Merkelienė.
Filmą apie nuskendusį Platelių varpą pavadino „Evangelija pagal Stonį“
Kai iš ekrano sodriai žemaitiškai šnekantys senieji plateliškiai samprotauja: būta ar nebūta prieš 300 metų ežere nuskendusio varpo, narai panyra į 40 m gelmes ir, ropodami Platelių dugnu, bando jį surasti. Mistika alsuojančius povandeninius vaizdus keičia žmogaus susigyvenimo su ežeru - tarsi gyva būtybe - vaizdai vasarą, rudenį, žiemą.
Sandrai Janušaitei – Operos švyturio apdovanojimas
Iš Kurmaičių kilusi, Kretingoje muzikos mokyklą baigusi mūsų kraštietė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistė Sandra Janušaitė už solinę karjerą buvo paskelbta 2007 metų operos soliste ir apdovanota Operos švyturiu. Šis garbingas apdovanojimas jai atiteko už Baterflai ir Zyglindos partijas operose „Madam Baterflai“ ir „Valkirija“. „Žinau, kad tai yra pats aukščiausias apdovanojimas Lietuvos operos dainininkui. Tačiau man tai – dar didesnis įsipareigojimas prieš žiūrovą. Scenoje kaskart stengiuosi išlieti visą save, žiūrovui atiduoti visą širdį“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė S.Janušaitė. Lyriškąją Mimi G.Pučinio operoje „Bohema“, kurią pastatė Dalia Ibelhauptaitė, dainavusi S.Janušaitė neseniai vaidmenimis susikeitė su Asmik Grigorian: dabar jos herojė – „blogietė“ Miuzetė. „Apsikeitimas vaidmenimis – tai vėlgi galimybė išbandyti kažką naujo. Tačiau man mielesnis iškliko Mimi vaidmuo“, - tikino S.Janušaitė, prieš kelias dienas grįžusi iš gastrolių Rygoje. Vilniuje įsikūrusi operos solistė teigė, jog už pastebėtą meilę muzikai ir savo muzikinę karjerą ji esanti dėkinga prieš pusmetį anapilin išėjusiai savo motinai Adelijai Janušienei.
„P.n.“ informacija
|
|