|
|
|
SmiltysKretingoje liepsnojo flamenko ugnis
Ryškiaspalviai sijonai, griežtas batų kulnų kaukšėjimas, manieringi rankų judesiai ir išdidžiai iškelta galva - visa tai sudaro ispaniško šokio flamenko žavesį. Tačiau jam nebūtinai reikia ugniakraujų ispanių ir Ispanijos saulės karščio. Flamenko deivėmis pavirto ir kretingiškės, šokio paslapčių pasisėmusios iš Guillermo Horta.
Karteniškiai spektaklius rengė jau prieš šimtą metų
Kartenos mėgėjų teatras rengiasi paminėti 100-to metų jubiliejų. Kartenos mėgėjų teatras gerai žinomas ne tik Kretingos rajone, bet ir už jo ribų. Beveik 30 metų Kartenos teatrui vadovauja režisierė Martina Žąsytienė.
Kretingiškiams aktorė vaidino ir sirgdama
Mažoji Kretingos kultūros centro salė vieną vakarą, vykstant kamerinių spektaklių festivaliui „Kaukutis“, netalpino visų, susirinkusiųjų pasiklausyti aktorės Rūtos Staliliūnaitės parengtos programos. Tai pačią aktorę sugraudino iki ašarų.
Išsigydžiusi sielos žaizdas, režisierė pasinėrė į filmų kūrimą
Jau trečią rudenį, pasitraukusi iš oficialios televizijos ir įsiliejusi į Pakutuvėnų bendruomenės gyvenimą, režisierė Dalia Kanclerytė kuria dokumentinius filmus. Išgarsėjusi Lietuvą jau apkeliavusiu filmu „Pakūta mano meilė“, režisierė šią vasarą sukūrė filmus apie buvusį Tūbausių kleboną - tėvą Leopoldą, Šventosios Teresėlės relikvijų kelionę bei Lietuvos jaunimo dienas. Spalio 9 dieną D.Kanclerytė išskrido į JAV, kad juostoje įamžintų lietuviško spausdinto žodžio Amerikoje kūrėjus, lietuviškos dvasios, tikėjimo bei kultūros puoselėtojus.
Filmas apie tėvą Stanislovą – kaip pavėluota padėka
“Jaučiuosi kaip studentas, kuriam iki egzamino pritrūko vienos nakties, - sakė kretingiškis Jonas Šimkus, vienas iš dokumentinio videofilmo “Tėvas Stanislovas Paberžėje” autorių. – Gaila, kad taip ir nebesuradau laiko nuvykti pas tėvą Stanislovą, todėl filmą teko surinkti kaip mozaiką – iš atskirų detalių, kurias pavyko užfiksuoti kuriant filmą apie Lietuvos bažnyčias, lankantis pas tėvą Stanislovą su kretingiškių grupėmis”.
Kretingiškė rašytoja išbūrė ateitį ir Donatui Banioniui
Lietuvos teatro bei kino legendos 83-jų Donato Banionio gyvenime būta epizodų, susietų su Kretingoje gimusia rašytoja Liūne Janušyte bei jos pranašystėmis. Apie tai aktorius užsiminė viename iš „Palangos vasaros“ projekto renginių – susitikime su teatro mėgėjais, kuris buvo skirtas jo mokytojo, teatro grando Juozo Miltinio 100 gimimo metinėms paminėti. Susitikime dalyvavo ir jo sūnus, kino režisierius Raimundas Banionis.
Rašytojo mirties metinių proga pasirūpino išleisti knygą
Šį rugsėjį, šio rudens mėnesio 16-ą dieną sukanka metai, kai mirė buvęs Kretingos pašto viršininkas, rašytojas Pranciškus Šernas. Savo apsakymų, novelių, publicistikos, romanų gerbėjams palikęs septynias knygas, Pranciškus Šernas nebespėjo įvykdyti pusiau rimtai, pusiau juokais duoto pažado išleisti erotinį romaną, apie kurio užuomazgas rašytojas buvo prasitaręs per savo septintosios knygos “Paštininkai” pristatymą.
Knygų pavadinimai įamžinti nuotraukose
Jokūbavo bibliotekoje dirbanti Laima Paulauskienė subūrė mėgstantį fotografuoti jaunimą. Jaunųjų fotografų darbai sulaukė vietinių gyventojų dėmesio.
Antrasis darbėniškio sezonas Klaipėdos muzikiniame teatre
Šį rudenį 26-erių darbėniškis Mindaugas Rojus vėl yra pakviestas dainuoti Klaipėdos muzikiniame teatre. Tai – jau antrasis dar Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedroje studijuojančio ir bakalauro studijas baigiančio vaikino teatrinės veiklos sezonas. Debiutavęs pagrindiniu Eugenijaus Onegino vaidmeniu P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, M.Rojus per praėjusius metus į teatro sceną lipo apie 40 kartų. Vasarą po Kuršių marias plaukiojusiame muzikiniame - pramoginiame kelte jis koncertavo 14 sykių. Vaikinas dainavo J.Štrauso kūrinius, operečių fragmentus, neapolietiškas dainas.
Palangos parko skulptūrai „Laiminantis Kristus“ – 100 metų
Palangos miesto savivaldybė, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapija bei Lietuvos dailės muziejus surengė Botanikos parko skulptūros „Laiminantis Kristus“ 100-mečio paminėjimą. Senoji skulptūra sovietmečiu buvo sunaikinta. Dabartinė skulptūra Palangos botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafų Tiškevičių rūmus, pagal išlikusius archyvinius dokumentus buvo atkurta 1993 m.
|
|
