Apie žliungančius Pastauninko takus – dar kartą (5 komentarai)

direktore turbut nezino kur pastauninko upelis randasi:)

Patvino upelis,
Paplovė takus.
Purvynus miestiečiai
Klampoja klampius.
Guminiais prekybą
Prie parko steigiu,
Valtelę nuomoju,
Plaukt mokinu.

Jau rado nisa kur pasireklamuoti.

Kaip smurglis - "dar kartą" išlindo ir nutįso idiotiškas baltarusiškas svetimžodis, kalbos šiukšlė "пастаунiк", apsišaukėlio, žemaitiškai nė nemokančio, istoriko J.Kanarsko ir neaiškios pavadinimų suteikimo komisijos nevalyvos veiklos rezultatas. Upelis, dar tekantis per Kretingą, nors ir beveik visai suniokotas, Vadinasi DOPOLTIS,nuosekliai iškraipytas į vadinamą bendrinę lietuvių kalbą būtų DUPULTIS, Dupulčio (ne prasimanyto dar labiau iškraipyto "dopulties") upelis, žemaitiškai DOPOLTI OPALIS. Šitas maždaug 8 - 10 km. ilgio labai švarus upelis tekėjo iš Ilgųjų Pievų miško, bet Kretingoje apie pusantro šimto metų buvo paverstas srutų grioviu, į kurį iš abipus įrengto nevalyvo ir užpelkėjusio bernardinams - pranciškonams priklausiusio KARVIŲ APTVARO ("pastauninko - ) svetimi atsivežti slavų kilmės kumečiai vertė mėšlą, o pačios karvės ir šlapimą. Tos srutos bėgo į vadinamą vienuolyno prūdą, kuris atliko nusodintuvo vaidmenį, jo gruntas dešimtis metrų gilyn užterštas, o pats srutomis užterštas vanduo per užtvanką tekėjo pro kvailą Prancūzijos "Liurdo" mėgdžionę jau kaip davatkiškai pervadintas "šv.Antano upelis".

Pri karvių opali
Paslydau ont blyna.
Drėbau kap stolpalis,
Ištaškiau porvyna.
Nuoriejau pakėltė
Ė etė tuoliaus,
Nebova kor tvertėis,
Šliaužiau ė klaupiaus.
Tep vardus "švėntųjų"
Vėsus mėnavuodams,
Opalin įpoulės,
Brudą mazguojaus