Grafaitę Mariją Tiškevičiūtę pagerbė dviem progomis (9 komentarai)

kodel berniukai apvilkti su suknelemis,gal jie latentines mergaites ?

Kaip vokiečių dvarponių edelmannų Vorwerkuose apie Klaipėdą, Šilutę, Tilžę ar Gumbinę, ar slavų (moskalių, gudų, lenkų) dvarponių pomieščikų ar obšarnikų falvarkuose apie Vilnių, Šalčininkus (smulkesniuose) darbavosi kumetės ir kumečiai: Haausmadchen ar pokojowka (kambarinė), Wascherin ar praczka (skalbėja), Schafer ar pasterz (piemuo), ir po kelis, dar virėjos, kepėjos, valytojos, vežikai, šunų, kiaulių šėrikai, ir t.t., vis užsienietiškais prašmatniais pavadinimais. kiti dvarponiai ir kumečių vaikus mokydavo - ruošė sau "kadrus". Visos ir visi kaip ir pusiau "poniškais" rūbais, gyveno dvaro patalpose, nors gaudavo ir antausių, ir spyrių, ir buvo vadinami "litauische schweine" ar "chamy litewskie", bet nuėję į kaimus pas gimines jau kitus mėgdžiodami taip pravardžiuodavo, pakalbėdavo ir vokiškai ar lenkiškai, vaidindavo labiau ponus už ponus. O palikuonės dar kelias kartas išlaiko paveldėtą poniškų skudurų ilges

į

Skaitiau, ka po tuom vakūm šlebiem daugiaus nieka ė nebova.RimantasV. daugiaus gal parokoutė.

Vo kuoks to mondros.Mona buočios pasakuojė,ka vaikystė so šlebiem lakstė.Kelnės gaudava žėimą.Patuogę,triusikų nier,pritūpę ėr vėsus gamtuos rekalus atlėikti.Tep ėr puonatę darydava,tarna pavalydava.

Nuotraukuo šiuolėaikėnę,so vėskou kas priklausa.Šyšė rokavau api puonų vakus,vo tep pat api kaima vakus 1890m.ėr onksčiaus.Šep istuorėjė.

Beveik visus Lietuvos žmones carai, karaliai ar kaizeriai buvo pakišę po SVETIMŲ dvarponių priklausomybe. Dabar tų dvarponių palikuonys sėdi Lenkijoje, nieko ten tfu negauna, bet svajoja atgauti savo kumečius Lietuvoje, yra sudarę tokią revanšistinę kontorą "Wspolnota Polska", iš jos stumdo lietuvių kumečių lenkinimo kontorėlę "Akcja vyborčia poliakuv na Litve" (kurioj nė vieno tikro, kilmės lenko nėra), per ją ir baltarusę Dobrovolską, sudarinėja ilgiausius "savo" nuosavybių - miestelių ar kaimų iškraipytais pavadinimais sąrašus, pvz., viename jų Pisudskiai( Poszolton ir kt.)yra 726 - 730-ti, Tyškevičiai (Kretynga, Žydiki ir kt.) 1009 - 1015,Parčevskiai (Jakubowo ir kt.) 710 - 712 ir t.t. Ne tik Kretingoje, ir kitur samdo istorikus ar propagandistus, kad visaip liaupsintų dvarponius, o vietinius gyventojus rodytų kaip pasyvią stumdomą biomasę.

dvarponiai ypac liaupsinami, tuoj lieps ju kaukoles buciuoti

Ar bažnyčioje relikvijų nebučiuoja? Ten irgi yra mirusiųjų šventųjų kūno dalys.