UAB Pajūrio naujienos

ar
2008-05-17 12:53:30

Kulinarija pagal V. Sak : Fast food - greita mityba ar l?ta mirtis?

ved? mokslininkai i tyr?, kad bulvi? "?ipsai", taip vadinamos "bulv?s fri" ir "hamburgeriai" (bif teksai) turi savyje tok? didel? kiek? kancerogen? (cheminis junginys, skatinantis piktybini? navik? susidarym ), kad i? valgi? m?g?jai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti ?vairiems onkologiniams arba geriausiu atveju - nerviniams sutrikimams.. Ar ne tod?l "makdonaldiniu" maistu maitinami vaikai pasi ymi nervingumu, kartais ir nenusakomu elgesiu?

Tyrimai buvo atlikti Stokholmo universitete (Stockholm University), o tiriamasis kancerogenas, kuris susidaro ank ?iau min?tuose produktuose, buvo akrilamidas (acrylamide). Papras?iau tariant, kancerogenas atsiranda kepant ir gruzdinant daug angliavandeni? turin?ius valgius. Beje, tai svarbu yra ir pic? "fanatams" bei ry i? garbintojams, nors ry iai pagal sen sias maisto vartojimo tradicijas laikomi dietiniu produktu...

ved? biochemikai nustat? sensacing ir okiruojant? fakt , kad ?prastame bulvini? "?ips?" pakelyje kancerogenai 500 kart? (!!!) vir ija tas normas, kurias geriamajam vandeniui nustat? Pasaulin? Sveikatos Organizacija ( World Healt Organization, WHO). Bulv?se "fri" ir m?sainiuose (Burger King), kurie pardavin?jami vedijos "McDonalduose", kancerogen? norma vir yta net 100 kart?, tas pats pasakytina ir apie picas. iandien, kai statistinis lietuvis suvalgo 8 kartus daugiau pic? nei tradicini? lietuvi k? valgi?, dr siai b?t? galima teigti, kad statistinis lietuvis iupsneliais ? save ir ? savo vaikus krauna kancerogenus, tuo ir save, ir savo palikuonis bei kelias ateinan?ias kartas pasmerkdamas b?simies v? iniams susirgimams...

ved? mokslininkas Livas Buskas (Leif Busk), vadovaujantis vedijos Nacionalin?s maisto asociacijos (Sweden's National Food Administration) tyrim? departamentui, tiesiog pritrenktas gautais tyrim? rezultatais parei k?, kad per 30 savo specializacijos met? maisto pramon?je "toki? dalyk? dar neteko reg?ti"...

Ne?tik?tini ir ypatingai svarb?s tyr?j? atradimai privert? pakeisti mokslini? atradim? tradicinius pristatymo b?dus: prad ioje koleg? recenzijos, paskui publikacijos specialiuose leidiniuose ir tik paskui "kontaktai su visuomene". Mokslininkai, matydami, kad ? kart j? gauti duomenys rodo apie jau veikian ?i "u delsto sprogimo bomb ", vis? pirma nutar? organizuoti spaudos konferencij .

Akrilamidas yra balta arba skaidri kristalin? med iaga, tirpstanti vandenyje. inoma, kad jis ardo nervin? sistem ir, pagal onkolog? duomenis, yra genini? mutacij? bei piktybini? navik? pilvo ertm?je atsiradimo prie astis. ie duomenys gauti tiriant gyv?nus.

Pagal JAV Aplinkos apsaugos valdybos (The US Enviromental Protection Agency) klasifikacij , akrilamidas ?eina ? t? kancerogen? grup?, su kuria kontaktuojant patiriami "vidutinio sunkumo sveikatos pa eidimai".

Gali b?ti, kad greitai itokio maisto komplekto pardav?jai paklius ? kal?jim .

Pagal Pasaulin?s sveikatos organizacijos (WHO) reikalavimus, viename geriamojo vandens litre tur?t? b?ti ne daugiau kaip vienas mikrogramas akrilamido. Pagal naujus Europos s jungos reikalavimus, akrilamido kiekis suma intas iki 0, 1 mikrogramo. Suprantama, i? reikalavim? Lietuvos sveikatos centras arba ne ino, arba korupcijos sumetimais nepaiso. Tyrimais buvo nustatyta, kad virtose bulv?se ir m?soje kancerogen? i vis nesusidaro. Ar ne tod?l, kai senov?je lietuviai maist gamindavo duonkep?se krosnyse (gaminami daugiausiai b?davo virti, tro kinti, slopinti patiekalai), v? in?mis ligomis ma ai kas sirgdavo? iandien u sienio kulinariniai urnalai, interneto kulinarin?s svetain?s daug d?mesio skiria garintiems ir virtiems valgiams, ypatingai tro kiniams. Ne tik auk tesnio rango, bet ir bet kuri maitinimo ?mon?, kurioje dirba mitybos specialistai, o ne analfabetai diletantai, savo klientams valgiara ?iuose si?lo didel? pasirinkim tro kini?, o ne kept? valgi?, beje, ir labiau apsi viet? klientai m?sos, uvies, pauk tienos kepsni? u sisako ymiai ma iau.

- Kas vaikyst?je valg? bulvytes "fri", tas suaug?s turi daugiau galimybi? susirgti kr?t? v? iu, - paskelb? ir amerikie?i? mokslininkai. Harvardo universiteto medicinos fakulteto mokslinink? teigimu, ikimokykliniame am iuje kiekvien savait? suvalgyta bulvi? "fri" porcija didina rizik susirgti kr?t? v? iu. ie duomenys gauti stebint ilgame ? ius 80 t?kstan?i? medicinos seser? sveikatos poky?ius. Mokslininkai nustat? daugel? ry i? tarp mitybos re imo ir atsirandan?i? lig?. Kitaip sakant, "pasakyk kuo maitiniesi, pasakysiu kokiomis ligomis sergi".....

Paskutinis straipsnis, publikuotas "International Journal of Cancer", paremtas 582 moter?, sergan?i? kr?ties v? iu ir 1569 nesergan?i? moter? tyrimais nuo 1993 met?. Mokslininkai tyr? nuo 3 iki 5 met? mergai?i? mitybos re im , apklausdami j? mamas, kaip da nai ir kokius maisto produktus jos tada valg?. Karinos Maiklz ir jos kolegi? tyrim? duomenys rodo, kad, jei vaikai iki 5 met? kart per savait? suvalgo min?t? patiekal?, kr?t? v? io susirgimo galimyb?s padid?ja 27 procentais. Rizika susirgti kr?ties v? iu iki 60 met? vertinama 1:25. Mokslininkai taip pat pa ym?jo, kad i rizik sukelia ne bulv?s (virtos bulv?s, bulvi? ko ?), bet bulvi? kepimas keptuv?se ir ypatingai gruzdinimas gruzdintuv?se, kai bulv?s prisigeria kancerogen? ir riebal? r?g ?i?..

Britanijos organizacijos, kovojan?ios prie kr?t? v? ? generalin? direktor? Pamela Goldberg parei k?: "Atlikti tyrimai apie tai, kaip maitinimasis ankstyvoje jaunyst?je pasirei kia v? ini? susirgim? rizikai, yra okiruojantys"...

Lietuvoje sveikatos ir veterinarijos klerkai, priimdami ir aprobuodami darbui maitinimo ?mones, ypa? vaik? dar elius ir mokyklas, tikrina koks bus valgiara tis, kaip valgiai bus gaminami, ta?iau dar n?ra buv? atvej?, kad b?t? tikrinami, kaip kepami ar gruzdinami gaminiai, kuo yra maitinami vaikai. Dar blogiau, Lietuvos sveikatos ir kulinarijos klerk? leidimu, jau mokyklose statomi nuoding? g?rim? ir maisto automatai.

Agresyvi "greito maisto" (fast food), ypa? picerij? ir "MacDonald?" pl?tot?, cheminiais ir kancerogeniniais nuodingais priedais perdozuot? maisto produkt? gamyba, ypatingai ydinga vaik? mityba iandien tapo b?tina norma. Dar daugiau: Lietuvos maitinimo ?moni?: restoran?, kavini?, bar?, picerij? savininkai, direktoriai ir vadybininkai, nor?dami padidinti savo pelnus, valgiara ?iuose ?ved? net atskir skyri? - VALGIAI VAIKAMS, kur b?tinai yra si?lomi transgenini?, modifikuot?, cheminiais priedais dozuot? pigi? de reli?, gruzdintuv?se gruzdint? bulvy?i? ir krakmoling? chemizuot? ke?up?. Kitaip sakant, visos Lietuvos maitinimo ?mon?s, palaimintos Valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos, stengiasi vaikus maitinti trigubai nuodingesniu maistu!!!

Atrodo, kad tiek Seime, tiek Vyriausyb?je, Sveikatos apsaugos ir vietimo ministerijose, Valstybin?je maisto ir veterinarijos tarnyboje neb?ra tikr? vyr? ir moter?, n?ra n? vienos motinos ir t?vo, kurie turi vaik? ir kuriems r?p?t? vaik? ateitis, dar blogiau - kai kam, kurie gal ir turi vaikeli?, ai kiai labiau r?pi, kad j? at alos augt? kamuojami ?vairiausi? susirgim? ir lig?.

Paradoksas, kad Lietuvos vald ia pasir?pino kokiu maistu turi maitintis kaliniai: ?statymu patvirtinta, kiek kalorij? turi gauti tinginys kalinys - 2298 kcal, dirbantis kalinys - 3301 kcal, nepilnametis kalinys - 3023 kcal, tingin? kalin? - 1951 kcal, dirbanti kalin? - 2476 kcal. Kal?jimo vir ininkams vald ia grie tai nurod?, kad kaliniai privalo gauti ne tik duonos ir vandens, bet ir m?sos, uvies, dar ovi?. Kalinio racione b?tinai turi b?ti grikiai, ry iai, man? kruopos, kiau iniai, grietin?, pienas, kefyras, liesa var k?, fermentinis s?ris, liesos var k?s s?ris, pieni kos de rel?s ir net virta bei pusiau r?kyta de ra.

O kiek kalorij? (energin?s vert?s) maisto turi gauti k?dikiai, dar elinio, mokyklinio, studenti ko am iaus vaikai ir jaunuoliai? Kas pasir?pins kiek angliavandeni?, baltym?, riebal?, vitamin?, fiziologi kai aktyvi? mikroelement? su maistu turi gauti besivystantis vaik? organizmas, kad vaikai i augt? sveiki, protingi ir darbingi?

Lietuvos ateinanti karta pasmerkta valstybinei visa apiman?iai nevisavertei mitybai, kad tik grei?iau degraduot?, i sigimt? ir i mirt?. Jau iandien vald ia, Sveikatos apsaugos ir vietimo ministerij? ir ypa? Valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos klerkai pagreitino vaik? masin? nuodijim , - kaip kitaip galima paai kinti, kad Lietuvos mokymo ?staigose jau veikia nuodingais cheminiais priedais perdozuot? sald?si? ir g?rim? pardavimo automatai, kurie labiau civilizuotuose kra tuose jau yra u drausti... Net Rusijoje nustatyta, kad emiau i vardint? inom? firm? maisto produktuose ir g?rimuose rasta transgenini? komponent?:

"Coca-Cola" - "Coca-Cola", "Fanta", "Sprite", tonikas "Kinley";

"Cadbury" - okolado ir kakavos gaminiai;

"Danon" - vaik? maistelis, jogurtai, kefyras, var k?;

"Hershey's" - okoladas, gaivieji g?rimai;

"Mars" - okoladiniai saldianiai "Mars", "Snickers", "Twix";

"McDonald's" - greito maitinimo valgiai;

"Nestle" - vaik? maistelis, kava ir kavos g?rimai, okoladas;

"Pepsi-Cola"- "Pepsi", "Mirinda", "Seven Up".

Lietuvoje ypatingai reklamuojam? ir m?giam? "?ips?" dviejuose pakeliuose yra toks kancerogen? kiekis, kad gali rimtai sutrikti nervin? sistema. Kas paneigs, kad daugelis vaik? "?ips?" nevartoja kaip narkotiko?

ved? mokslinink? atlikta analiz? parod?, kad akrilamidas susidaro keptuose ir ypa? gruzdinamuose maisto produktuose. Pavyzd iui, keptose bulv?se akrilamido susidar? 12-40 kart? daugiau, nei keptuose "hamburgeriuose" (bif teksuose). Taip pat nustatyta, kad "McDonalduose" naudojami maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan. I j? E121, E123, E240 yra visai u drausti, E103, E105, E121 E123, E125, E126, E130, E131, E142, E152, E210, E211, E213-217, E240, E330, E447 priklauso kancerogen? grupei, alergenams - E230, E231, E232, E239, E311-313, o kepen? ir inkst? ligas sukelia E171-173, E320-322.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas

A.Vincentas Sakas

Ar skaitote produktų etiketes? (13 komentarai)