|
|
|
(1973) 2025-07-29Atidaryti neurologijos kliniką ir architektūros studiją padėjo ir pandemija
Kretingoje, Taikos gatvėje, liepą duris atvėrė neurologijos klinika „Neurolinija“. Tai kretingiškių gydytojų ir architekto Grykšų per COVID-19 pandemiją pradėtas projektas, ypatingas ir tuo, kad viename moderniame pastate suderintos dvi šeimos veiklos sritys – medicina ir architektūra. Kaip gimė šeimos verslo namai Daugeliui kretingiškių pristatyti gydytojų Reginos ir Vytauto Grykšų nereikia: ji – šeimos gydytoja, jis – neurochirurgas. Be to, abu žinomi kaip visuomenininkai savąja gyvenimiška patirtimi, išmintimi dalijęsi su būsimais jaunavedžiais Kretingos katalikų bažnyčioje, padėję jauniems žmonėms pasirengti santuokos sakramentui. Visuomeniškas yra ir jų sūnus, architektas Vytautas Grykšas, padedantis „siūti“ Kretingos miesto žaliąjį rūbą, neabejingas gimtosios Kretingos tvarkymui šiandieną, miesto vystymo ateities vizijoms, projektams. Vytautas vyresnysis daugelį metų dirbti vyksta į Klaipėdą, sūnus Vytautas patalpas architektūros studijai kurį laiką nuomojosi Palangoje. Kodėl visos šeimos verslui pasirinko vietą Kretingoje? Tėvas Vytautas akcentavo, kad Kretinga yra geroje strateginėje vietoje, o klinika paslaugas teikia ne vien Kretingos rajono ir apylinkių, bet ir kitų šalies savivaldybių gyventojams. Architektas Vytautas apleistą, su nudegusiu namu sklypą Taikos ir J. Jablonskio gatvių suėjime buvo nužiūrėjęs pakeliui į namus. Kretinga Grykšų šeimai yra savas miestas, kurį pamilo ir sūnaus žmona Eglė. Likimas ar Dievo pirštas: Eglė, kaip ir jos uošviai, yra gydytoja, be to – neurologė. Ši Grykšų šeimos istorija Taikos gatvėje prasidėjo per COVID-ą. „Ligoninė (kurioje dirbo, – aut. past.) buvo uždaryta, architekto paslaugų irgi mažai kam reikėjo. Per karantiną sutaupėme pinigų, nes poreikiai susitraukė, neliko kelionių, kitų ne pačių būtiniausių išlaidų. Statyboje, pastato viduje galėjome dirbti be kaukės, kai be jos iš namų žengti neleido“, – šeimos projekto pradžią prisiminė neurochirurgas Vytautas Grykšas.
Naujai nušvis visa Dupulčių gyvenvietė
Šiemet Kretingos rajono biudžete numatyta per 250 tūkst. Eur rajono gatvių, gyvenviečių apšvietimui įrengti arba atnaujinti. „Liūto dalis“ šių lėšų – 111 tūkst. Eur – atiteks Dupulčių gyvenvietei Žalgirio seniūnijoje naujai apšviesti. Žalgirio seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas teigė, kad Dupulčiuose apšvietimas bus modernizuojamas 9 gyvenvietės gatvėse: Bendrabučio, Pirties, Naujojoje, Trumpojoje, Liepų, Meilės, Laukų, Sodininkų ir Daržų alėjoje. Kai kuriose šių gatvių linijos ir šviestuvai bus pakeisti, o kai kur įrengti naujai po žeme. Apšvietimo modernizavimo projektas bus įgyvendinamas per 2-ejus metus. „Realūs darbai dar neprasidėję, nuo birželio numatytas 4 mėn. terminas projektavimo darbams. Tikimės juos prasidėsiant rudenį. Konkursą laimėjęs rangovas – įmonė „Aremsa“ nusiteikusi ryžtingai: darbus jie nori pradėti šiemet ir užbaigti kitąmet“, – viltingai kalbėjo D. Bieliūnas. Miestas apšviestas naujai Kretingos miesto ir rajono seniūnijų gatvių ir gyvenviečių apšvietimo sistemų modernizavimo ir plėtros programos koordinatorė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė teigė, kad šiemet lėšos apšvietimo darbams paskirstytos taip: be Dupulčių gyvenvietei skirtos kone pusės sumos, dar už 72,5 tūkst. Eur bus naujai įrengtas apšvietimas Palaukės ir Kamanių gatvėse Padvarių gyvenvietėje; už 47,1 tūkst. Eur bus apšviesta Peldžių gatvė Grūšlaukėje; už 38 tūkst. Eur naujai įrengtas apšvietimas Velėnijų gatvėje Tuzų kaime Imbarės seniūnijoje. „Apie 250 tūkst. Eur, – tokia fiksuota suma iš rajono biudžeto modernizuoti gatvių apšvietimą skiriama jau kelerius metus. Yra sudaroma eilė trejiems metams į priekį ir darbai pagal ją vykdomi nuosekliai. Kretingos miestui šiemet lėšų neteks, kadangi pernai buvo atlikta itin daug darbų, – kai kuriose gatvėse tebevykdomi rangos darbai buvo nupirkti anksčiau. Galiu patikinti, kad Kretingos mieste jau 99 proc. gatvių apšvietimo modernizuota, senuosius šviestuvus pakeičiant moderniais LED šviestuvais. Bet, kadangi Kretingos miesto ribos vis plečiasi, prijungiant naujus kvartalus ir gatves, reikia pasirūpinti ir jas apšviesti. Kluonalių gatvė, Sodžiaus g. „Žemaitijos“ sodininkų bendrijoje ir į ją vedanti Mokyklos gatvė, Mėlynių g. „Vienybės“ sodininkų bendrijoje – šios miestui priskirtos gatvės yra įrašytos į eilę. Kitąmet vyks viešieji darbų pirkimai, o realūs darbai turėtų prasidėti už poros metų“, – kalbėjo seniūnė G. Liobikienė.
Palangos gelbėtojų vadas: „Ši vasara išskirtinė, nes jos nėra“
Paklaustas, kuo šių metų vasara išskirtinė Palangos gelbėtojams, jų vadas Jonas Pirožnikas išpoškino nedvejodamas: lig šiol jos nebuvo! – Kai manęs kas nors paklausia, kiek kartų per šį sezoną kėlėm raudoną vėliavą, atsakau, ir kiek kartų – geltoną. Raudoną – kai maudytis buvo draudžiama, geltoną – kai pavojinga. O tokių dienų ir buvo daugiausiai, nes daug lietaus, vėjų, bangų, duobių, srovių. Vandens temperatūra šokinėja. Pavyzdžiui, trečiadienį vakare – 15-os laipsnių, o ketvirtadienį jau 20. Ir tokie staigūs kitimai dabar būdingi visame pasaulyje. – O kuo ši vasara kitokia poilsiautojų prasme – gal atvažiuoja sąmoningesni, drausmingesni, atsakingesni, labiau reaguoja į gelbėtojų perspėjimus? – Naujausiais duomenimis, praėjusį sekmadienį apie 14 val. Nemirsetos paplūdimyje, prie kempingo, nuskendo vyras. Iki tol keturis poilsiautojus Palangoje pavyko išgelbėti. Vienas jų, 1992 metais gimęs panevėžietis, neįsivertino jėgų, pailso beplaukdamas pasižiūrėti užmestų žvejybos tinklų. Pasakysiu taip: visokių žmonių visada buvo, yra ir bus. Antai gal prieš porą savaičių du neblaivūs iš pažiūros 22–26-erių vyrai iš mandrumo į jūrą sugalvojo įšokti nuo tilto. Gerai, kad gelbėtojai ištraukė. Turėdamas progą pabendrauti, aš pats vieno paklausiau, ko jis čia taip išsidirbinėja, juolab girtas? Gyrėsi, kad parvažiavo atostogų, kad pinigų turi – ko negerti? – esą kitą savaitę grįš vištų pešti ar žuvų skusti į Airiją, kur uždarbiauja. Kai tokio intelekto žmonės neturi kuo daugiau pasigirti, tai išgarsėti siekia bent taip.
Pandemijos metu užgimęs projektas išsiskleidė ir Kretingoje
Paskutinį liepos penktadienį Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje į kūrybines koliažo dirbtuves „Emocijos ir Muzika“, pristatydami tarptautinį projektą „ZebraCollageStorytelling“, vaikus ir jaunimą pakvietė šio projekto įkūrėjai Roberta Branco ir Jose Branco. Šeimyninis projektas, gimęs per kovidą Šis projektas skirtas mažamečiams vaikams, kurie dalyvavo su tėveliais, ir taip pat vyresniems vaikams bei paaugliams jų dėmesingumui, empatijai, komunikacijai, kūrybiškumui ir smulkiajai motorikai lavinanti. Užsiėmimas vyko pasitelkus interaktyvų istorijos pasakojimą („Spalvų monstriukas“), kuris natūraliai peraugo į koliažo dirbtuves. Pasirodymo metu buvo naudojama viena iš paveikiausių ir vaikų dėmesį pritraukiančių strategijų – istorijos pasakojimas, užduodant klausimus, įvedant pakartojimus – tiek verbalinius, tiek fizinius. „Tai šeimyninis projektas, gimęs pandemijos metu. Abu su vyru darbuojamės neformalaus ugdymo srityje, todėl per kovidą, kai viskas užsidarė, galvojome, kaip pasiekti žmones, kad galėtume su jais bendrauti, ir vieną dieną mano vyras prisiminė kažkada padaręs koliažą. Tai buvo kertinis momentas. Pernakt jis padarė tris atvirukus, kuriuos išsiuntėme draugams, jiems patiko mūsų idėja siekti svajonių, ir tai tapo mudviejų projektu. Mudu kuriame atvirukus pagal asmenines istorijas, juos galima įrėminti, dovanoti. Taip pat, dirbdami mokymuose, edukacijose, pastebėjome, kad tai nuostabus būdas saviraiškai, savęs paieškoms, idėjų transformavimui bei kūrybai“ – pasakojo kraštietė, šiuo metu su šeima Portugalijoje gyvenanti ir projektą Kretingoje pristačiusi Roberta Branco.
Kai kalendorinė vasarą artės pabaigos link, rugpjūčio 23-osios vakarą, minint Baltijos kelią, kretingiškiai ir svečiai kviečiami į antrąkart rengiamą tarptautinį chorinės muzikos festivalį „Baltijos sąskambiai“, – šiemet jis skirtas pirmosios Kretingos rajono dainų ir šokių šventės 75-mečiui paminėti. Esant geram orui, koncertas vyks lurde, lyjant lietui – Kretingos rajono kultūros centro žiūrovų salėje. Šio projekto tikslas – prasmingu chorinės muzikos renginiu pažymėti reikšmingas Kretingos miestui ir rajonui datas. Pastaruoju metu, minint net keletą su Dainų švenčių tradicija susijusių datų Kretingos rajone, pažymėtina, kad chorinis muzikavimas mūsų mieste turi prasmingas ir gilias šaknis. Daugelis kretingiškių iki šiol mena XX a. antroje pusėje visą miesto inteligentiją vienijusį, aukštų meninių laimėjimų pasiekusį pavyzdinį mišrų chorą „Gintaras“, kuriam vadovavo maestro Gediminas Purlys. Lietuvoje buvo žinomi ir dar du chorai: moterų choras „Svaja“ bei vyrų choras „Žilvinas“ (vad. Aloyzas Žilys). Pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais Kretingoje veikiant Vytauto Didžiojo universiteto Religijos studijų institutui, Kretingą garsino jaunatviškas kamerinis studentų ir miesto jaunuomenės choras „Juodai balta“ (vad. Asta Timukaitė). Vėliau chorinę tradiciją tęsė Kretingos kamerinis choras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio.
Drama Žutautuose
Sekmadienį apie 22 val. Žutautų kaime esančio gyvenamojo namo kieme vyras, gimęs 1985 metais, grasino bendraamžei moteriai, galimai benzinu apipylė ją ir automobilį „Volkswagen“. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 145 str.
„P. n.“ informacija
Keturi girti, vienas jų sukėlė mirtiną avariją
Sekmadienį – Kretingoje, o penktadienį – Darbėnų kelyje ir Bangų gatvėje Palangoje užfiksuoti neblaivūs vairuotojai, kurių vienas sukėlė mirtiną avariją. Skaudi nelaimė penktadienį apie 13.20 val. įvyko, kai Darbėnų kelyje Palangoje automobilis „Fiat Doblo“, vairuojamas neblaivaus (1,73 prom.) vyro, gimusio 1984 metais, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir, atsitrenkęs į automobilį „Renault“, vairuojamą 1976 m. gimusio asmens, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apvirto. Per eismo įvykį žuvo 1984 m. gimusi automobilio „Fiat Doblo“ keleivė. Vairuotojas uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 6 d. Tą pačią dieną apie 10 val. kelyje Darbėnai – Šventoji, patikrinus automobilio „Subaru“ 1984 m. gim. vairuotoją, jam nustatytas 2,41 prom. neblaivumas. Panašiu laiku Bangų gatvėje automobilio „Toyota“ vairuotojas, gimęs 1990 m., įpūtė 1,80 prom. Sekmadienį apie 2.50 val. Vytauto gatvėje Kretingoje į policijos akiratį su 2,48 prom. papuolė 1995 metais gimęs „Peugeot“ vairuotojas.
„P. n.“ informacija
Kiniškų baldų neįleido dėl radiacijos
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sustabdytas vilkikas, kurio vežamas jūrinis konteineris skleidė padidėjusią radiaciją. Ketvirtadienį Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai Konteinerių terminalo „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje užfiksavo, kaip suveikė stacionari radiacinės kontrolės įranga, per 19-uosius stacionarius radiacijos kontrolės vartus įvažiavus balniniam vilkikui „Volvo FH“ su puspriekabe „Wielton“. Automobilį vairavo 64-erių lietuvis. Vilkikas buvo sustabdytas ir patikrintas dar kartą. Nustatyta, kad puspriekabėje esantis jūrinis konteineris skleidžia padidėjusią gama spinduliuotę. Konteineryje buvo gabenami baldai iš Kinijos. Gavėjas – Klaipėdoje registruota Lietuvos įmonė. Įtariant, kad krovinyje gali būti neteisėtas jonizuojančios spinduliuotės šaltinis, pasieniečiai iškvietė Radiacinės saugos centro (RSC) specialistus. Įvertinus situaciją, priimtas sprendimas neleisti šio krovinio įvežti į Lietuvą.
„P. n.“ informacija
Didėja nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos
Lietuvos muitinė pranešė, kad Kriminalinės tarnybos pareigūnai per pirmą 2025–ųjų pusmetį sulaikė 3,3 mln. pakelių nelegalių cigarečių, kai pernai per visus metus – 4,76 mln. Iš viso šiemet pradėti 88 ikiteisminiai tyrimai, daugiausia – 47 – dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos. Beveik visi, tiksliau 44, pradėti dėl kvaišalų, rastų pašto siuntose. Tendencija siųsti smulkias narkotikų siuntas paštu vyrauja jau keliolika metų. Dėl tabako ir jo gaminių kontrabandos muitinės pareigūnai šiemet pradėjo 13 ikiteisminių tyrimų, sulaikė 3,34 mln. pakelių nelegalių cigarečių. Kaip teigiama Muitinės spaudos pranešime, tai perpus daugiau negu buvo sulaikyta pernai per pusmetį. Šiemet sulaikytų rūkalų vertė su mokesčiais viršija 15 mln. eurų. Apie 56 proc. rūkalų, įvežtų su kroviniais iš Latvijos, šiemet sulaikyta šalies viduje. Įtariama, kad vilkikais gabenamos tiek „originalios“ baltarusiškos cigaretės, tiek Latvijos šešėliniuose fabrikuose pagaminti baltarusiškų rūkalų falsifikatai. Kontrabandininkams užsidarė ir Lietuvos pasienis su Rusija. Pernai čia dar buvo sulaikyta 28 proc. visos cigarečių kontrabandos, o šiemet – apie 3 proc. Muitinės pareigūnai tai sieja sustiprinta krovininių vilkikų kontrole. Mažiau sulaikoma ir pasienyje su Baltarusija – 2024 m. per pusmetį ten įkliuvo 49 proc. nelegalių rūkalų, o 2025 m. – 41 proc. Nemaža dalis rūkalų kontrabandos iš Baltarusijos įvežama lengvaisiais automobiliais, kurie tikrinami pasirinktinai, įvertinus rizikos profilį.
„P. n.“ informacija
Du su promilėmis, penki – be asmens dokumentų
Automobilio „Toyota“ vairuotojas, gimęs 1980 m., įpūtė 0,43, o automobilį „Audi“ vairavęs 1974 m. gimęs vyras – 0,70 prom. Pažeidėjams surašyti protokolai pagal LR ANK 422 str. 5 d. VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai užfiksavo ir 5 asmenis, kurie valstybių sieną kirto neturėdami asmens dokumentų. Bendras priemones Lietuvos ir Latvijos pareigūnai rengia reguliariai, bent kartą per ketvirtį. Šiuo metu, atsižvelgiant į Lenkijos pasienyje sustiprintą kontrolę dėl nelegalios migracijos, kontrolė stiprinama ir pasienyje su Latvija.
„P. n.“ informacija
Skrabalų muzika iš Raguviškių iškeliauja po pasaulį
Vaizdingame Kretingos rajono Raguviškių kaime gyvenantis, Veiviržėnų kultūros centre meno vadovu dirbantis 55-erių skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas ne tik išpopuliarino šį senovinį liaudies instrumentą, bet juo išgarsino ir Lietuvos vardą – koncertuodamas jau apvažiavo pusę pasaulio, tapdamas ir savotišku mūsų kultūros ambasadoriumi. Pagerbė Prezidentą Antaną Smetoną R. Šilinskas kelis kartus yra atstovavęs mūsų šaliai pasaulinėse „Expo“ parodose Japonijoje, Ispanijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje. Jam, kaip Lietuvą reprezentuojančiam atlikėjui, teko triskart lydėti Prezidentą Valdą Adamkų jo darbinėse kelionėse: 2007 m. – į JAV ir Portugaliją, o 2008 m. – po Pietų Amerikos šalis: Argentiną, Braziliją, Čilę. Tarptautiniame kultūros ir turizmo festivalyje Pekine, Čaoyango rajone, 2013-aisiais buvo vienintelis atlikėjas, pirmąkart pristatęs Lietuvą šios tolimos Azijos šalies klausytojams. Šiandieną R. Šilinską, kaip savitą – charizmatišką ir dinamišką – atlikėją, jau žino visos po pasaulį išsibarsčiusios lietuvių bendruomenės, jis kviečiamas koncertuoti į tarptautinius festivalius, šventes. Vien pastarųjų dvejų trejų metų R. Šilinsko koncertinė geografija labai plati, lyg iš rašto jis vardino tai, kas per tuos metus jam labiausiai įsiminė: 2022-ųjų spalį koncertavo Lietuvos ambasadoje Izraelyje; 2023-ųjų Jonines šventė Toronto lietuvių centre „Anapilis“, dalyvavo Argentinos lietuvių bendruomenės šventėje Buenos Airėse, o pernai su Argentinos lietuvių šokėjų kolektyvu nusifilmavo TV laidai „Duokim garo“. Šiemet kovą skido į Sakartvelo sostinę Tbilisį, iš kur, atviravo skrabalininkas, dar negrįžo instrumentas, dabar grojąs kitu komplektu – šių turįs bent keturis. Paskutinė tolima jo kelionė – į Klyvlendą šį birželį, kur su orkestru koncertavo festivalyje „Viena šeima – viena tauta“. „Šįkart man pavyko įgyvendinti ir seną svajonę – aplankyti Prezidento Antano Smetonos kapą, pamatyti, kur jo gyventa. Man tai buvo labai svarbu, nes daug apie Prezidentą A. Smetoną teko girdėti iš savo senelio Povilo Kriaučiūno, kuris jį pažinojo – abu buvo kilę iš Ukmergės. Man svarbiau išlikęs jo pasakojimas, negu istorijos interpretavimai, nes senelis Prezidentą regėjo savo akimis“, – reikšmingą pastarosios kelionės momentą akcentavo atlikėjas.
Praėjusio ketvirtadienio popietę Kretingoje, Šventosios g. 29A, duris atvėrė pirmasis „Hesburger“ tinklo restoranas mūsų mieste. Naujojo restorano bendras plotas – 187 kv. m, viduje įrengtos 44 sėdimos vietos klientams, taip pat veikia keliaujantiems skirta maisto išsivežimo paslauga. Restorane sukurta 15 naujų darbo vietų Kretingos gyventojams. Kretinga pasirinkta neatsitiktinai „Džiaugiamės, kad Kretingoje duris atvėrė „Hesburger“ restoranas – pirmoji diena buvo labai intensyvi ir sėkminga. Nors atsidarėme tik popiet, bet tądien apsilankė daugybė žmonių. Remiantis pardavimo čekių skaičiumi, per dieną buvo beveik 500 užsakymų. Nuotaika buvo labai pozityvi, jautėsi, kad „Hesburger“ restorano Kretingoje žmonės tikrai laukė. Itin džiugu, kad sulaukėme daug šeimų su vaikais – mažieji svečiai noriai rinkosi vaikų rinkinius ir kitus jiems patinkančius patiekalus”, – restorano atsidarymo įspūdžiais dalinosi „Hesburger“ tarptautinės komunikacijos ir rinkodaros direktorė Ieva Salmela. „Hesburger“ tinklo, kuris yra didžiausias greitojo aptarnavimo restoranų tinklas Baltijos šalyse ir Suomijoje, restorano Kretingoje investicijos siekė 2 mln. Eur. „Kretingą pasirinkome neatsitiktinai – tai miestas su stipria bendruomene, istorinis bei kultūrinis traukos centras. Mums svarbu augti ne vien didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl ieškome galimybių ir mažesniuose regionuose, kur matome realų poreikį mūsų siūlomiems produktams ir paslaugoms“, – sakė „Hesburger“ tarptautinės komunikacijos ir rinkodaros direktorė I. Salmela.
|
|
