|
|
|
(1957) 2025-05-30Mokykloms trūksta pinigų, meras vadovus spaudžia taupyti
Mokslo metams baigiantis paaiškėjo, kad rajono ugdymo įstaigos nebeužtenka lėšų išsilaikyti ir teikia raštus rajono Savivaldybei. Tačiau meras Antanas Kalnius pinigų nežada, spaudžia jas pačias persižiūrėti pareigybes ir taupyti jų sąskaita. Taikiklyje – valdymo lėšos „Šiandien mes šnekam vien tik apie valdymo, tai yra apie pagrindinių administravimo lėšų – direktoriams, jų pavaduotojams – taupymą, o apie mokytojus diskusijų nėra“, – akcentavo A. Kalnius. Nuvažiavęs į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ugdymo įstaigoms prašyti lėšų, esą pirmiausia išgirsta klausimą, kodėl neatlikti „namų darbai“? Tai yra, kodėl nesutvarkytas mokyklų tinklas? Tos ugdymo įstaigos, kaip Marijono Daujoto progimnazija ir Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, kuriose mokinių skaičius yra pakankamas, problemų dėl valdymo lėšų neturi, joms užtenka. „Rajono biudžetas yra formuojamas ir tvirtinamas metams. Nuo sausio 1-osios dar nepraėjo pusmetis, o iš Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos jau gavau raštą, kad birželį valdymui trūks 70 tūkstančių eurų. Tai neatsitiktinai kyla klausimas, kaip asignavimų valdytojas dėliojasi etatus?“ – retoriškai klausė meras. Esą vadovui suteikta teisė spręsti, kokie specialistai reikalingi, bet jis turi žiūrėti ir į asignavimus. Tokia tvarka nuo pernai galioja ir kitoms Savivaldybės įmonėms – „Kretingos komunalininkui“, „Kretingos autobusų parkui“, „Kretingos vandenims“. Dar 2019 metais prie ugdymo įstaigų valdymo lėšų rajono Savivaldybė prisidėjo maždaug 190 tūkst., o dabar, pasak A. Kalniaus, suma išaugo iki 624 tūkst. eurų, vadinasi, būtent tiek reikėtų atseikėti iš rajono biudžeto. Kadangi Savivaldybė prisideda dar ir prie darželių, ir prie mokinio padėjėjų išlaikymo, mokykloms reikalingos lėšos nuo 2,5 mln. gali išaugti iki 2,8 mln. eurų. „Tai labai didelė suma. Todėl ir buvom pasikvietę vadovus, prašėm, kad ieškotų būdų sutaupyti, nes jie yra asignacijų valdytojai“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė meras. Kol pinigų rajono biudžete buvo pakankamai, visas valdymo lėšas dengdavo Savivaldybė. O kai šiemet susidarė trūkumas, direktoriai prašomi galvoti, kurių pareigybių atsisakyti, susimažinti turimus etatus.
Ką manote apie tai, kad sunkiai išgyvenantis Kretingos autobusų parkas keleivius veža nemokamai?
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo svarstyti Nekilnojamojo turto įstatymo pataisųprojektą, kuriuo siūloma plėsti nekilnojamojo turto mokėtojų ratą. Svarstomais pakeitimais siūloma skirtingai apmokestinti gyventojų turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinįnekilnojamąjį turtą. Siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės „grindis“ (mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį) ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc.,įtvirtinant, kad mažiausia „grindų“ riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui. Konkrečias neapmokestinamas būsto vertes ir virš jų taikomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ribas nustatytų savivaldybių tarybos. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas 50 procentų (75 proc. daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms) nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 tūkst. eurų. Kito (ne pagrindinio gyvenamojo) asmens nekomercinio nekilnojamojo turto vertę iki 2030 m. siūloma apmokestinti tokia tvarka: *0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 000 eurų; *0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 50 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų; *0,2 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų; *0,5 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų; *1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.
Parengta pagal Seimo informacinės tarnybos pranešimą
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje Kaune įvyko pirmosios miškininkystės olimpiados „Mes – miškui, miškas – visiems“ finalinis etapas, kuriame III vietą 5-6 klasių grupėje užėmė Ūla Kavaliauskaitė, Kretingos rajono Kartenos mokyklos-daugiafunkcinio centro mokinė, kurią paruošė biologijos mokytoja metodininkė Aušra Gedgaudienė. Pirmoji istorijoje profesijai skirta miškininkystės olimpiada buvo skirta 5–6 ir 7–8 klasių mokiniams, ją inicijavo ir organizavo Valstybinių miškų urėdija (VMU) ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūra (Lineša). Miškininkystės olimpiada sulaukė didžiulio susidomėjimo – į pirmąjį etapą užsiregistravo daugiau kaip 1200 moksleivių, o finale žiniomis varžėsi 88 geriausius rezultatus parodę moksleiviai. Pirmąjį etapą įveikė ir į respublikinį etapą pateko Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokinės, atrankoje užėmusios aukštas pozicijas: penktokė Ū. Kavaliauskaitė tarp 524 dalyvių buvo vienuolikta 5–6 klasių grupėje, o septintokė Brigita Briedytė tarp 531 dalyvių 7–8 klasių grupėje – 39. Abi mokines olimpiadai paruošė pedagogė A. Gedgaudienė. Olimpiados šalies etape dalyvavo ir į finalą taip pat pateko Salantų gimnazijos 6 klasės mokinė Smiltė Narvilaitė, kuri atrankiniame etape užėmė 34 vietą, mokinę parengė biologijos mokytoja metodininkė Rasa Bumblienė. Olimpiados finaliniame etape mokinės atliko teorines ir praktines užduotis, kurioms įveikti prireikė ne tik gamtamokslinių žinių, bet ir kritinio mąstymo, aplinkos pažinimo praktinių gebėjimų. Pateikus užduočių atsakymus komisijos vertinimui, moksleivių laukė paskaitos apie paukščius, žinduolius, miško plėšrūnus. Šias temas įdomiai pristatė VDU dėstytojai ir VMU atstovai. Mokytojams, kurie ruošė ir atlydėjo mokinius į olimpiadą, buvo suorganizuotas seminaras VMU Dubravos medelyne. Visi olimpiados dalyviai buvo apdovanoti organizatorių ir rėmėjų padėkos raštais, dovanomis, o prizininkams teko diplomai, specialios olimpiados statulėlės, kuprinės ir kt. staigmenos. Pirmajai tokiai olimpiadai įamžinti VDU ąžuolyne dalyviai pasodino vardinį ąžuoliuką. Iš pirmosios Lietuvos mokinių olimpiados „Mes – miškui, miškas – visiems" dalyviai grįžo kupini įspūdžių, puikiai atsiliepė apie olimpiados organizavimą, parodytą dėmesį mokiniams ir jų mokytojams. Kretingos rajono mokines ir mokytoją A. Gedgaudienę į olimpiadą lydėjo VMU Kretingos regioninio padalinio Miško auginimo specialistė Gražina Banienė, kuri taip pat buvo šio renginio moderatorė.
„P. n." informacija
Apsaugotas būstas – žingsnis į žmonių su negalia savarankiškumą
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje aplankė jauną porą, buvusius Padvarių socialinės globos namų gyventojus, kurie šiuo metu savarankiškai gyvena už valstybės lėšas išnuomotame bute Kretingoje. Išmoko susitvarkyti patys Aušrinė Geštautaitė, nuo pusantrų metų augusi ir gyvenusi įvairiose globos įstaigose, susipažinusi ir apsigyvenusi kartu su Romu Jonkumi, džiaugėsi turėdama tikrus namus, kuriuose jaukiai įsikūrė tik dviese. „Mums čia puikiai sekasi, daug laisviau negu Grupinio gyvenimo namuose kuriuse ligi tol gyvenome vienerius metus. Ten gana griežta tvarka, viskas turi būti tvarkinga, švaru. Čia, savarankiškai gyvendami, patys tvarkomės”, – priversdama komiteto narius nusišypsoti, kalbėjo Aušrinė. Gyvenusi įvairiose valdiškose įstaigose, jauna moteris atviravo, kad jai ligi tol trūko pasitikėjimo savimi, ji juto baimę, kad nemokės susitvarkyti su kasdienybės iššūkiais, savarankiškai suktis virtuvėje ar prireikus išsikviesti pagalbą. Anksčiau jauna pora gyveno Grupinio gyvenimo namuose, kurie Kretingos rajone įkurti, pertvarkant institucinės globos sistemą. Šių namų gyventojai žmonės su nežymia psichine negalia, kuriems tereikia minimalios specialistų pagalbos, palaipsniui pratinantis pradėti visavertį ir savarankišką gyvenimą. „Pradėję gyventi savarankiškai, iš pradžių nemokėjome elgtis su pinigais, jų pritrūkdavo, tekdavo kreiptis pagalbos į brolį, o Aušrinei – į globėją, bet dabar jau išmokome susitvarkyti patys, stebime parduotuvių akcijas, neišmetame to, kas dar tinka vartoti“, – pasakojo Romas, daugiau nei jo mylimoji laiko praleidžiantis virtuvėje. „Taip, jis labai skaniai gamina ir dar tokius patiekalus, kurių aš tikrai nemokėčiau“, – draugą pagyrusi Aušrinė, komiteto narius ir svečius pakvietė pasivaišinti kava su pyragu.
Paroda – Jurgio Pabrėžos rožančiaus istorija
Kretingos miesto šventės ir Šv. Antano atlaidų programa šiemet prasidės parodomis, viena jų – birželio 6-ąją po vakaro Šv. Mišių, 19 val., Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios galerijoje bus atidaryta dokumentų ir fotografijų paroda „J. A. Pabrėžos rožančiaus istorija“. Jos sumanytojai – Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius. Šio skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė – taip pat viena pagrindinių prieš kelerius metus pradėto kurti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kelio, apimančio 7 savivaldybes – Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Raseinių, Rietavo, Šiaulių – kuriose gyveno, mokėsi ir dirbo J. Pabrėža, iniciatorių. Paprašyta papasakoti, galgi parodos lankytojų laukia staigmena – netikėtai atsiradęs eksponatas – rožančius, kuriuo, priklupęs po įtemptos dienos, praleistos tyrinėjant vaistažoles vienuolyno sode ir celėje, dirbant kitus mokslinius darbus, gydant ir lankant ligonius, tarp pirštų verdamas karolius, meldėsi pats Jurgis Ambraziejus Pabrėža, A. Pocienė kalbėjo: „Tikrojo Jurgio Pabrėžos rožančiaus neturime, ir nėra girdėta, kad jis būtų išlikęs ar kur nors saugomas. Ši paroda – simbolinė, tarsi rožančiaus karoliukai bus parodytos vietos, kuriose gyveno, mokėsi ir dirbo Jurgis Pabrėža. Yra išlikusi legenda: tuo metu, kai J. A. Pabrėža gyveno, fotografija tik žengė pirmuosius žingsnius, ir, kai vienas žmogus paprašęs jo nuotraukos, J. Pabrėža pasisiūlęs padovanoti savo rožančių, sakydamas, kad šis apie jį papasakos daugiau, negu nuotrauka. Manykime, kad iškilusis kraštietis vienuolis mokslininkas su tuo rožančiumi keliavo po įstaigas, kuriose mokėsi, ir po parapijas, kuriose dirbo dvasinį darbą.“ J. A. Pabrėža (1771–1849) gimė Lenkimuose, Skuodo rajone, ten ir buvo pakrikštytas, mokėsi Varniuose ir Vilniuje, o dirbo ir žmonėms tarnavo skirtingose vietose: Šiluvoje, Raudėnuose Šiaulių rajone, Tveruose Telšių rajone, Plungėje, Kartenoje, o ilgiausiai – per tris dešimtmečius – Kretingos pranciškonų vienuolyne. Visos šios vietovės parodoje ir bus suvertos tarsi karoliukai į vieną rožančių, kaip ir pats J. Pabrėža sakė, geriausiai atspindintį jo nueitą turtingo gyvenimo kelią. Pašnekovės žodžiais, Jurgis Ambraziejus Pabrėža keliavo per daugel vietų, tačiau paskutinė, ir mokslo bei veiklos požiūriu, svarbiausia jo gyvenimo stotelė buvo čia, Kretingos vienuolyne. Jis buvo pasaulietis pranciškonas, palikęs gilų įspaudą savo charizma, giliu broliškumo jausmu, įtaigiu žodžiu ir atjauta vargšams čia, Kretingos mieste, kur dirbo, gydė, pamokslavo ilgiausiai – 32-jus metus iš 78-erių savojo žemiškojo gyvenimo metų.
Auksė Gedvilaitė – dvylikos metų mergaitė, kilusi iš Kretingos rajono, Kurmaičių kaimo, kuri jau dabar ryžtingai žengia į ryškiomis šviesomis apšviestą sceną. Nors dar jauna, ji žino, ko nori: dainuoti, vaidinti ir dalintis savo emocijomis su publika. Meilė muzikai atsirado natūraliai Scena jai – ne tik pomėgis, bet ir vieta, kurioje ji jaučiasi tikrai gyva. Pirmieji pasirodymai, pavyzdžiui, respublikiniame dainų konkurse „Dainų dainelė“, ne tik suteikė pasitikėjimo, bet ir padovanojo jai ypatingą patirtį – jausmą, kad gali būti išgirsta ir įvertinta už tai, ką patinka daryti. Tai, kas prasidėjo kaip vaikiška svajonė, pamažu tampa rimta kelione kupina iššūkių, laimėjimų ir tikros meilės scenai. Auksės kelionė į sceną prasidėjo netikėtai – be didelio plano ar išankstinio pasiruošimo. Ji paprasčiausiai pasidavė vidiniam norui dainuoti ir išreikšti save. „Tai nebuvo primesta veikla – veikiau natūralus vidinis balsas, kviečiantis kurti, dainuoti ir būti matomai“, – tikino Auksė. Ji prisiminė, kaip mokykloje buvo pastebėta pedagogų, o vėliau pakviesta pasirodyti renginiuose. Nors pradžioje jautėsi kukliai, netrukus suprato – scena jai artima. Tai tapo savotiška jos erdve, kurioje gali būti savimi. „Dainų dainelė“ – įkvėpimas Viena ryškiausių Auksės patirčių – pasirodymas respublikiniame dainų konkurse „Dainų dainelė“. Šis konkursas jai tapo tikru proveržiu – tiek emociniu, tiek kūrybiniu. „Tuomet laimėjau šį konkursą ir dovanų gavau planšetinį kompiuterį, kas mane dar labiau skatino tuo užsiimti“, – patirtimi dalijosi A. Gedvilaitė. Kurmaitiškė iki šiol prisimena, kokie žodžiai skambėjo jos galvoje, išgirdus, kad ji laimėjo konkursą: „Oho, aš tikrai galiu laimėti.“ Tačiau svarbiausia jai buvo ne prizas, o – patirtis. Ji jautėsi įvertinta už tai, ką jai labai patinka daryti – dainuoti. Šis pasirodymas, kuriame vilkėjo įsimintiną suknelę, įsirėžė į atmintį taip stipriai, kad tą suknelę saugo iki šiol, kaip simbolį pirmosios scenos ir pirmųjų pergalių.
Gegužės 23 d. rytas Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje prasidėjo ypatingai – šventiškai nusiteikę abiturientai žengė raudonu kilimu, lydimi šypsenų, gėlių ir plojimų. Juos pasitiko visa mokyklos bendruomenė – mokiniai, mokytojai, administracijos atstovai. Vyravo šilta ir jaudinanti atmosfera. Paskutinis skambutis Po iškilmingo sutikimo vienuoliktokai abiturientus pakvietė į netradicinę pamoką. Humoras, prisiminimai ir nuoširdūs palinkėjimai kūrė ypatingą ryšį tarp mokinių, o draugiškas pokalbis leido pasidžiaugti šilta bendravimo akimirka, sustoti ir įvertinti kartu praleistus metus. Po gimnazistų pamokos, įvyko jautri ir nepamirštama paskutinė pamoka su klasės auklėtojomis. Tylūs žvilgsniai, padėkos žodžiai, simbolinės dovanos ir jaudulį spaudžiančios ašaros atskleidė tikrąją šios dienos prasmę – atsisveikinimą ne tik su mokykla, bet ir su svarbiausiu gyvenimo etapu. Iškilmingoji renginio dalis subūrė visus į vidinį gimnazijos kiemelį, kur abiturientus sveikino mokyklos direktorius Kęstutis Trakšelys, Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Taip pat skambėjo nuoširdūs žodžiai, palinkėjimai drąsiai žengti į gyvenimą, siekti svajonių ir niekada nepamiršti savo šaknų. Šventę papuošė mokyklos mokinių atliekami muzikiniai kūriniai, šokiai ir pasirodymai, o labiausiai sušildė tėvų, draugų ir artimųjų sveikinimai – su gėlėmis, apkabinimais ir kartais nedrąsiomis, bet labai svarbiomis frazėmis: „Didžiuojamės tavimi“. Paskutinio skambučio šventė – tai ne tik tradicija. Tai – jausminga, simbolinė diena, kai laikas trumpam sustoja ir leidžia padėkoti, atsisveikinti, prisiminti.
Kretinga, įgijusi Lietuvos jaunimo sostinės titulą, šiais metais jaunuoliams, jaunoms šeimoms siūlo vis daugiau veiklų, susitikimų, renginių. Į įvairias iniciatyvas įsitraukia ne tik Savivaldybės institucijos, jų atstovai, bet ir kitų šalies miestų organizacijos, savivaldybės. Kaip sekasi įgyvendinti projektą su „Kuprinės“ skaitytojais pasidalino Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Vyksta pagal planą „Galiu pasidžiaugti, kad viskas vyksta pagal planą. 2024 m. gruodžio mėnesį Kretingos rajono savivaldybės taryboje tvirtinome projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.“ veiklų planą, kuriame buvome suplanavę per 80 veiklų. Tačiau jau dabar žinome, kad metų pabaigoje turėsime ne 80, o per 100 įgyvendintų įvairių veiklų jaunimui, – apibendrino ji. – Smagu, kad sulaukiame didelio dėmesio iš Jaunimo reikalų agentūros, kitų savivaldybių, įvairių Lietuvos organizacijų, kurios siūlo veiklas vykdyti mūsų rajone, pavyzdžiui, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje pristatė parodą „Visit Nabo ArtBook“ ir surengė atvirą diskusiją jaunimui „Voices That Matter: Youth Reflections from Lithuania and the Nordics.“ Šioje parodoje eksponuojami aštuonių Šiaurės šalių knygų iliustratorių, komiksų kūrėjų ir dailininkų darbai, skirti specialiam leidiniui „Nabo ArtBook“. Diskusijoje, kuri vyko anglų kalba, dalyvavo Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helena Nilson (Helén Nilsson), Norvegijos ambasados Lietuvoje praktikantė Elvira Gill, Šiaurės ministrų tarybos biuro praktikantas Otto Nikūnas (Otto Nikunen) iš Suomijos, Kretingos bibliotekos savanorė ir Pranciškonų gimnazijos moksleivė Dominyka Šimkutė, Kretingos jaunimo atstovė Alicija Zacharavičiūtė. Pokalbį moderavo Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Mindaugas Černeckis. Tuo pat metu įvyko ir kūrybinės dirbtuvės „Maža knyga – didelė istorija“. Menininkės Juta Kibildytė, Milda Abraitytė ir Tutku Sonmez kvietė jaunus žmones vizualiai išreikšti savo mintis, nagrinėti asmenines ir visuomenines temas per piešinius ir pasakojimus. „Į mūsų miestą pavyko pakviesti Rusijos–Ukrainos karo veteranus iš Ukrainos. Susitikime dalyvavo Ukrainos karinių pajėgų tankų bataliono veteranas Volodymyras Čepa, nuo karo pradžios 2014 m. dalyvavęs įvairiose kovinėse operacijose visoje Ukrainoje, po sugrįžimo iš užsienio 2022 m. vasarį nedvejodamas vėl stojęs į ginkluotąsias pajėgas“, – dar vieną bendradarbiavimo pavyzdį išsakė I. Biliūnaitė-Rušinskė, įvardinusi, kad susitikime taip pat dalyvavo Mariupolio gynėjas, buvęs „Azov“ pulko karys Ivanas Bočkariovas. Karo veteranai viešėdami Kretingos rajone susitiko su Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų, Salantų ir Vydmantų gimnazijos moksleiviais. „Tai buvo išskirtinės pilietiškumo pamokos“, – tikino jaunimo reikalų koordinatorė.
Grupės „12 akių“ nariai susitiko mokykloje – Palangos senojoje gimnazijoje, kur susibūrė balandžio mėnesį įvykusiam konkursui. „Aš, Ugnė ir Gabija kartu dalyvavome respublikiniame lietuviškos estradinės dainos konkurse „Draugai draugams 2025“ kartu su dar keliais kitais muzikos mokytojo išrinktais muzikantais. Tada apie mus išgirdo Palangos atviros jaunimo erdvės „Be stogo“ jaunimo darbuotoja Asta Tiškutė, kuri pakvietė pasirodyti per erdvės atidarymą. Tuomet prie mūsų grupės narių prisidėjo ir Emilis“, – pradžią prisiminė būgnininkė Kornelija. Apie grupę Grupę sudaro keturi nariai: vadybininkė ir būgnininkė Kornelija Lukošiūtė, vokalistė Ugnė Šopagaitė, bosistas Emilis Kusas ir gitaristė Gabija Bertauskaitė. Visi jie nuo pat vaikystės sieja gyvenimą su muzika, o šios grupės atsiradimas – tai būdas tobulinti šiuos gebėjimus ir užsiimti patinkančia veikla. Kolektyvo pavadinimas – netipinis, tačiau turintis reikšmę. „Pavadinimas kilo iš to, kad du mūsų nariai nešioja akinius, tai taip pajuokavome, kad jie turi po keturias akis. Pridėjom likusių narių akis ir iš viso gavosi 12 akių“, – grupės nariai prisiminė, kaip atsirado pavadinimas. Grupė dar formuojasi, todėl savo sukurtų dainų kol kas neturi. „Kol kas tik perdainuojame dainas, ateityje norime kurti ir savo. Bet yra sudėtinga pasirinkti tinkamas dainas, kadangi trūksta dar vieno gitaristo ir mūsų visų muzikos skoniai – skirtingi, – kalbėjo Ugnė. – Kai nesutariame dėl dainų pasirinkimo, bandome pasikeisti instrumentais, mane moko groti būgnais, o Kornelija tuomet dainuoja. Taip eksperimentuojame ir ieškome savito stiliaus.“ Kadangi grupė susibūrė neseniai, jie dar nėra apsistoję ties vienu muzikos žanru, tačiau nori inkorporuoti daugiau roko dainų į savo grojaraštį. „Mes norime groti daugiau roko muzikos, tačiau dėl renginių, kuriuose grojame, pobūdžio, toks žanras ne visada tinka“, – paaiškino Emilis.
Gegužės 19–20 dienomis Darbėnų gimnazijoje buvo organizuojama stovykla antrų gimnazinių klasių mokiniams savanoriams. Stovyklą organizavo ir vykdė mokytoja Edita Gliožerienė, su tarptautinio projekto „Maceva“ komanda – steigėju Sergejumi Kanovičiumi, istoriku Mikaeliu Leiserovicu (Michael Leiserowitz), tyrėja Milda Jakulyte-Vasil ir organizacijos „Šalom“ savanoriais ėmėsi prasmingos ir jautrios misijos: tvarkė senąsias žydų kapines Darbėnų miestelyje. Mokiniai ne tik valė laiko ir gamtos pažeistus paminklus, bet ir gilinosi į žydų kultūros paveldą. Jie mokėsi skaityti hebrajiškus užrašus, tyrinėjo antkapiuose išlikusius simbolius ir tekstus – liudijimus apie čia gyvenusius žmones ir jų bendruomenę. „Žmogaus gyvenimas neturėtų išnykti kartu su juo. Net jei liko tik akmuo ir parašas – jis jau liudija. Ir jei mes išgirstame šį liudijimą, tampame jo tęsėjais“, – sakė rašytojas, visuomenininkas, kultūros paveldo puoselėtojas ir nevyriausybinės organizacijos „Maceva“ įkūrėjas S. Kanovičius. Jo vadovaujama iniciatyva siekiama ne tik atkurti pamirštų žydų kapinių orumą, bet ir telkti bendruomenes išsaugoti istorinę atmintį.
Gegužės mėnesio pradžioje Pranciškonų gimnazijoje įvyko renginys „Para gimnazijoje”. Antrus metus iš eilės gimnazijos jaunimas buvo kviečiamas mokykloje praleisti visą naktį. Šiemet renginyje veikė sporto, medicinos, muzikos, verslumo, policijos ir aviacijos laboratorijos – dirbtuvės, kuriose mokiniai ne tik smagiai leido laiką, bet ir pasisėmė naudingų žinių. Laboratorijų vadovai – savo srities profesionalai. Sporto laboratorijos užsiėmimus vedė jaunimo treneris Benas Sapatka. Mokiniams jis pasakojo, kad už fizinę ištvermę ne ką mažiau svarbus psichologinis tvirtumas, gebėjimas priimti pralaimėjimus, kurie galiausiai atveda į sėkmę. Sporto laboratoriją pasirinkę mokiniai atliko reakcijos pratimus ir net stovėjo ant vinių, mokydamiesi patirti, kad skausmas – tik jų galvoje. Medicinos laboratorijoje pirmosios pagalbos kursus vedė Raudonojo Kryžiaus jaunimo savanorės. Su muzikos kūrybos užkulisiais jaunimą supažindino metalo grupė iš Vilniaus „Shvininiai Sharvai”. Mokiniai buvo kviečiami kurti, improvizuoti ir leisti savo vaizduotei pasireikšti per muziką. Apie verslo ypatumus – idėjos gimimą, jos įgyvendinimą ir vingiuotą kelią į sėkmę pasakojo „Dvaro saldaininės” bendraįkūrėjai Justė ir Lukas Jasinskiai. Apie saugumą kelyje ir policininkės darbą pasakojo Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Gitana Macienė. Su aviacijos studijomis, perspektyvomis ir įdomybėmis supažindino trečiojo kurso sraigtasparnių pilotavimo studentas Dominykas Šmita. Mokiniai, dalyvavę šiame Pranciškonų gimnazijos Mokinių savivaldos organizuotame renginyje, turėjo galimybę patirti kažką naujo, sutikti naujų žmonių ir smagiai praleisti laiką. Tačiau svarbiausia – dalyvaudami bendruose žaidimuose ir laboratorijų veiklose dar geriau pažino save ir tapo artimesniais gimnazijos bendruomenėje.
Pakvaišę dėl muzikos
„Jauni ir pakvaišę dėl muzikos“, – tai geriausias apibūdinimas visai neseniai Salantų gimnazijoje susibūrusiai gyvo muzikavimo grupei „Horizontas“. Idėja sukurti grupę kilo šeštokui Edgarui Petrov, kuris jau nuo penktos klasės svajojo turėti savo muzikos grupę, mat jį nuo vaikystės lydėjo muzika. Kiekvieną dieną, vos grįžęs iš mokyklos, kaip sakė, sėsdavo prie pianino ir pradėdavo skambinti. Klavišiniais grojantis Edgaras kartu muzikuoti pasikvietė savo bendraklasį būgnininką Lauryną Vaičių, soline gitara grojančią aštuntokę Nataliją Alminaitę, o vokalo ėmėsi taip pat aštuntokė Viltė Lužaitė. Paklausus, kuo juos traukia muzika, visų nuomonė buvo panaši. „Man labai patinka tiek klausytis muzikos, tiek groti. Bandau suptis savo muzikoje. Grodama tobulėju ir kaip asmenybė. Muzika mane nuramina“, – mintis dėstė Natalija. Edgarą muzika žavi tuo, kad jos gali klausyti visur ir bet kada, taip pat, kad gali pats ją atkurti. Pasak būgnininko Lauryno, būgnai suteikia laisvės jausmą, sukelia adrenaliną: „Jais groti tikras malonumas.“ Viltė irgi muzikuoti pradėjo dar vaikystėje ir, pasak jos, vos tik pasigirsdavo muzika, iškart pradėdavo dainuoti: „Svajojau, kad vieną dieną tapsiu moteriškąja Merūno Vitulskio versija.“ Pasiteiravus grupės narių, ar patinka kartu muzikuoti, jie atsakė, kad grupėje jaučiasi labai patogiai ir gerai. Visi tarpusavyje puikiai sutaria. Kadangi ketveriukė draugavo dar ir prieš grupės susikūrimą, gerai pažinojo vienas kitą, tad jiems lengva kalbėtis, išsakyti savo nuomonę vienas kitam, retai būna didelių nesutarimų. Grupė repetuoti renkasi mokykloje po pamokų. Jei prireikia pagalbos, kaip patys sako, kreipiasi į muzikos mokytojus. Grupė jau grojo ne viename mokyklos renginyje ir susilaukė didelio palaikymo. Jau turi pakvietimų groti ir už mokyklos ribų, todėl labai stengiasi atsakingai groti ir eiti į suplanuotas repeticijas. Grupė groja lengvą roką, pop muziką. Tokią muziką pasirinko groti todėl, kad ji patinka jiems visiems ir dauguma kitų žmonių žino ją. Dabar renkasi ir groja žinomų atlikėjų dainas, bet ateityje žada sukurti ir savo dainų. Paklausus, kodėl pasirinktas toks grupės pavadinimas, Natalija atsakė, kad grupės nariai daug galvojo, kol nusprendė pasirinkti būtent tokį. Kilusias pavadinimo idėjas užsirašydavo. Iš visų iki tol turėtų variantų šis pasirodė geriausias. „Ypatingos reikšmės jis neturi, mums jis skambėjo gerai. Galbūt kada nors nuspręsime jį ir pasikeisti, niekas nežino“, – kalbėjo jie. Ieva NARVILAITĖ
VI klasė
Įmonės pinigai – į suklastotą sąskaitą
Antradienį apie 10.44 val. į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi įmonės atstovė: gegužės 8 d. apie 9 val. į Kretingoje esančios įmonės elektroninį paštą buvo atsiųsta suklastota sąskaita, į kurią apskaitininkė pervedė 14 tūkst. 135 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d
„P. n.“ informacija
Tūkstančiai „nuplaukė“ mokant mokesčius
Trečiadienį Palangos miesto policijos komisariate užregistruotas vyro pareiškimas, kad gegužės 9 d. jam ketinant sumokėti mokesčius ir prisijungus prie paslaugos tiekėjo savitarnos, nuo jo banko sąskaitos į kito asmens sąskaitą buvo pervesta 3 tūkst. 200 eurų. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.
„P. n.“ informacija
Aerobinės gimnastikos šokėjų medalių lietus
Kaune įvykusiose Lietuvos vaikų ir jaunimo aerobinės gimnastikos žaidynėse, kurios, Kretingos sporto mokyklos aerobikos trenerės Irinos Šlimienės teigimu, yra svarbiausios metų varžybos, sėkmingai startavo ir kretingiškės aerobinės gimnastikos sportininkės. „Mums šios varžybos buvo tarsi medalių lietus“, – savo auklėtinių pasiekimais pasidžiaugė trenerė, akcentuodama, kad nė vienas, dalyvavęs pasirodyme, negrįžo be apdovanojimo. Pirmą vietą dvejeto rungtyje iškovojo daugkartiniai įvairių varžybų čempionai bendraamžiai 5-erių metų Amelija Drakšaitė ir Gabrielius Ilgaudas. „Kaip visada, ši charizmatiška sportininkų pora sulaukė daug aplodismentų, susižavėjimo – jie jau tapę ir Aerobinės gimnastikos federacijos, ir teisėjų, ir žiūrovų numylėtiniais“, – teigė I. Šlimienė. Nugalėtojų vardus trejeto rungtyje iškovojo 14-metės Austėja Rimšaitė, Patricija Radiukaitė, Rugilė Kaminskaitė. Anot trenerės, mergaitės sportuoti kartu pradėjos beveik prieš metus, ir tai – geriausias jų pasiekimas. „Daug dirbo, atsakingos, štai – ir rezultatas“, – trenerė akcentavo, kad kretingiškės labai techniškai atliko visus privalomus elementus, už ką teisėjai skyrė gerų balų. Pasirodo, kad ir trenerė, ir pačios mergaitės nelabai tikėjosi tokio gero rezultato, bet įdėtos pastangos atvedė ant nugalėtojų pakylos. „Manau, kad šis trejetas labai perspektyvus, sportininkės neatitinka visuotinės tendencijos, kai tokių metų vaikai dažnai kaip ir linkę viską mesti. Matau, kad jos gali mokytis ir netgi tęsti sportinę karjerą“, – savo pastebėjimą išsakė I. Šlimienė. Kitais metais 13-metė Dangė Gruzdytė jau startuos A lygoje, o šiose varžybose ji vieneto rungtyje tapo II v. laimėtoja. Anot trenerės, iki I v. pritrūko labai nedaug – mergaitė pastebimai stiprėja, todėl ir rezultato ji sieks aukštesnėje lygoje.
Lurdo buksmedžius alina ugniukai
„Buksmediniai ugniukai – štai, kas kalti, kad nyksta ir Kretingoje prie lurdo, ir kitur Lietuvoje pasodinti buksmedžiai“, – įvardijo Klaipėdos botanikos sodo Dendrologinės kolekcijos kuratorė Jurgita Ignotienė. Atkeliavo iš Azijos Didžiausią žalą daro buksmedžių lapais ir jaunais ūgliais mintantys ugniuko vikšrai. Iš pradžių lapų paviršiuje atsiranda smulkios skylutės, bet ilgainiui gali likti styroti tik plikos krūmų šakos. Šie kenkėjai su iš Rytų Azijos regionų įvežamais augalais Europą pasiekė apie 2006-uosius, o į Lietuvą atkeliavo vėliau, prieš maždaug 5-erius metus. Į kaimyninę Latviją – taip pat, na, o estai kol kas džiaugiasi, kad pas juos buksmedinių ugniukų nėra. „Tai mums patvirtino kolegos iš vieno seniausių Baltijos šalyse Tartu botanikos sodo“, – sakė J. Ignotienė. Žalsvi su juodais kraščiukais buksmedinio ugniuko vikšrai išsirita balandžio pabaigoje, kai oro temperatūra siekia 10–12 laipsnių. Vikšro galva – juoda, blizganti, todėl tarp mažų žalių lapų lengva pastebėti. Dar labiau sušilus, vikšrai virsta lėliukėmis, o gegužės pabaigoje pradeda skraidyti iš jų išsiritę drugeliai – baltais sparnais su aplink esančiu storu tamsiai rudu kraštu. Susiporavusi patelė kiaušinius sudeda dažniausiai apatinėje lapo pusėje. Pašnekovės žodžiais, blogiausia, kad per sezoną generacijos būna po tris, o kai šilta, ir po keturis kartus. Buksmedžių krūmams labiausiai kenkia antrosios generacijos lervos, kurios maitinasi liepą. „Jau pats lotyniškas ugniuko kandies pavadinimas Cydalima perspectalis tarsi užkoduoja, kad buksmedžių perspektyva – liūdna. Pradžioje ir mes taip galvojom, bet dabar jau tokios panikos nebėra. Kadangi šis pavasaris buvo šaltas, ugniuko kandžių pastebėjom nedaug, nors Botanikos sode buksmedžių auginam tikrai nemažai“, – sakė J. Ignotienė.
Per Kretingos miesto šventę, kurios pagrindiniai renginiai įvyks savaitgalį, birželio 14–15 dienomis, tradiciškai laureatams bus įteiktos Kretingos rajono savivaldybės įsteigtos Kultūros ir meno premijos. Šiemet laureatų pagerbimo ceremonija bus surengta ne vasaros estradoje ar katalikų bažnyčioje, kaip būdavo anksčiau, o Kretingos muziejaus Baltojoje salėje – ji įvyks birželio 14-ąją 16 val. Šiemet Kultūros ir meno premijos yra paskirtos 3 nominantams: visuomenininkui, muziejininkui, dailininkui ir komiksų autoriui Artūrui Patamsiui; etninės kultūros ir paveldo, ypač – Užgavėnių šventės puoselėtojai Grūšlaukės kaimo bendruomenei ir Kretingos rajono kultūros centro senjorų šokių grupei „Rangė“, taip pat už ilgamečių kultūros tradicijų puoselėjimą. Šiemet Kretingos rajono taryba nusprendė Kultūros ir meno premijos dydį padvigubinti iki 2 tūkst. Eur kiekvienam asmeniui arba kolektyvui, ankstesnės premijos dydis siekė 1 tūkst. Eur. Tačiau, padidinus premijos dydį, buvo sumažintas nominantų skaičius nuo 5 iki 3. Kam skirti premijas, įvertinusi kandidatūras, gegužės 9-osios posėdyje nusprendė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, o gegužės 20-ąją patvirtino Kretingos rajono savivaldybės taryba. Premijos gali būti skiriamos Kretingos rajono kultūros ir meno kūrėjams – asmenims, kolektyvams, kūrėjų grupėms – už paskutiniųjų 5-erių metų reikšmingus pasiekimus architektūros, dailės, etnokultūros, fotografijos, kino, kraštotyros, kultūros paveldo, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, tautodailės, teatro ir kt. srityse. Kandidatus šia premijai gauti gali siūlyti Kretingos rajono kultūros, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kūrybinės sąjungos, profesionalūs pavieniai kultūros arba meno kūrėjai, turintys meno kūrėjo statusą.
„P. n.“ informacija
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą bei Kretingos rajono savivaldybę, kad kuo greičiau būtų parengtas planas išspręsti Kretingos rajone Žibos upelio taršą nuotekomis. Kaip informavo L. Jonausko patarėja Sonata Dirsytė, kelia nuostabą, kad nuotekų taršą gyventojai, įsikūrę šalia Žibos upelio, kenčia tokį ilgą laiką, o situacijos neišsprendė nė viena valstybinė institucija. „Kažkada ieškojome piktadarių, kurie užteršė Siesarčio upelį medžioklės trofėjų atliekomis. Ji buvo nusėta kaulais. Tai buvo kone „kaulų“ upės detektyvas. Žibos upelio atvejis nemažiau šokiruoja. Kretingos rajone tyvuliuoja siaubo filmą primenanti „kraujo“ upė, vietos gyventojai net negali naudoti šulinių vandens, nes nuotekos, plukdomos upelio vaga, yra užteršusios gyventojų šulinius. Tačiau šiuo atveju nėra jokios detektyvinės linijos. Jau dešimt metų aišku, kad tarša nuotekomis sklinda iš UAB „Kretingos vandenys“. Bendrovė pripažįsta, kad neturi pakankamai pajėgumų išvalyti nuotekas, todėl jos nevalytos ir išleidžiamos Žibos upelio vaga. Šokiruoja tas faktas, kad situacija institucijoms žinoma jau dešimt metų, tačiau niekas nepadaryta, kad tarša liautųsi“, – sakė L. Jonauskas. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas mano, kad reikiamos institucijos turėtų kuo ieškoti situacijos sprendimų. „Paprašiau Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento ir Kretingos rajono savivaldybės nuodugniai ištirti situaciją ir kuo greičiau imtis plano sudarymų, kaip efektyviai ir greitai galima būtų pažaboti taršą nuotekomis. Gyventojai nebegali būti UAB „Kretingos vandenys“ įkaitais, o neveiklumas dėl taršos nesuvaldymo negali būti toleruojamas“, – teigė L. Jonauskas.
„P. n.“ informacija
Vaikštinėdama pajūryje laikraščio skaitytoja Irena rado jūros išmestą nugaišusį ruonį. Moteris paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112, taip pat kreipėsi į redakciją teiraudamasi, kaip reikėtų elgtis pakrantėje radus tiek gyvus, tiek nugaišusius ruonius. Apie kasmetines gyvosios gamtos radybas pakrantėje ir, kaip reikėtų elgtis radus ruonius, komentavo Lietuvos jūrų muziejaus, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. „Paskutinius trejus metus kasmet priglausdavome apie 20 ruoniukų, šiemet – 14. Mažyliai būna itin išsekę ir nusilpę, tad juos atgaivinti reikia daug kantrybės ir laiko. Be abejo, per sezoną prarandame po 1–2 ruoniukus. Tuo užsiimame jau 37-erius metus, esame išgelbėję per 200 mažylių. Ruonių populiacija Baltijos jūroje šiuo metu yra stabili – apie 50 tūkstančių. Tik neramina didelis jauniklių mirtingumas. Tai įtakoja ir pasikeitusios klimatinės sąlygos ir stipriai išgaudyti žuvų resursai. Deja, mūsų pakrantėje jūra išmeta ir daug negyvų ruonių, kasmet apie 60. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi, reabilituojami, o sustiprėję – paleidžiami atgal į Baltijos jūrą”,– kalbėjo A. Grušas. Nuo kovo mėnesio prasideda ruonių jauniklių migracija, todėl mažyliai gali būti pastebėti pakrantėje. Pastebėjus ruonį – reikia pranešti Bendruoju pagalbos centro telefonu 112, iš kur informacija bus perduota atsakingiems muziejaus darbuotojams ir už ruonių atgabenimą atsakingai įstaigai VšĮ „Būk mano draugas“, kurie išsiaiškinę lokaciją, organizuoja gyvūno atgabenimą į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Pastebėjus pakrantėje ruonį nereikėtų jo varyti atgal į vandenį, neliesti, nešerti, palikti ramiai ilsėtis ir, jei yra galimybė likti netoliese, apsaugant ruoniuką nuo žmonių bei šunų, sulaukti kol atvyks pagalba. Pastebėjus negyvą ruonį, galima pranešti ir Jūrų muziejui el paštu: ljm@muziejus.lt
„P. n.“ informacija
Nuo užsitęsusių šalnų nukentėję ūkininkai galės gauti gauti kompensacijas. Antradienį įvykusiame Vyriausybės posėdyje visoje šalyje paskelbta ekstremalioji situacija. Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie balandžio–gegužės mėnesiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį užsitęsusias šalnas ir sukeltus padarinius. Kai kuriuose regionuose pažeista ar sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus, o kai kuriose vietovėse – ir iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus. Kad atvykusi komisija įvertintų nuostolius, į savo seniūnijas raginami kreiptis ir Kretingos rajono sodininkai bei daržininkai. Redakcijos žiniomis, kol kas kreipėsi tik vienas sodininkas iš Darbėnų seniūnijos.
„P. n.“ informacija
Aguonų žiedai – ir Kretingos kariūnams didžiavyriams
Šiųmetinės Kretingos miesto šventės ir Šv. Antano atlaidų renginių leitmotyvas – aguonos žiedas, vienas kurių šiemet atiteks garsiam kretingiškiui gydytojui, archeologui, Lietuvos kariuomenės kūrėjui generolui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune iniciatoriui Vladui Nagiui-Nagevičiui. Būtent jam po mirties bus sutektas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. „Aguonėlė“ davė pradžią Dainų šventei Kodėl aguonos žiedais šiemet bus „nuklotas“ renginių takas per Kretingos miesto 772-ąjį gimtadienį, birželio 7-ąją pradedant teatralizuotu koncertu „Iš aguonos grūdo“ prie lurdo, birželio 14-ąją baigiant performansu „Aguonos žiedas Jonui Karoliui“ prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo? Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė taip kalbėjo apie aguonos simbolio prasmę: „Kadangi prieš 120 metų 1905-aisiais Petrikaičių kaime buvo atliktas pirmasis sceninis tautinis šokis „Aguonėlė“, ilgainiui augęs jo žiedas, manoma, davė pradžią populiariosioms šalies Dainų šventėms. Jei miesto šventės renginių lankytojas atidžiau pažvelgtų ir pasidomėtų, matytų, kad nuo pirmojo sceninio šokio gimė ir šiandienos liaudies šokis, kiti žiūrovams skirti renginiai. Todėl aguona ir bus tas leitmotyvas, kuris susies praeities kartas su dabartinėmis“. Apie „Aguonėlės“ svarbą Kretingai liudija ir prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius, 1980-aisiais, minint šio šokio 75-metį, prie Kultūros centro pastatytas tautodailininkų Aniceto ir Raimundo Puškorių stogastulpis. Ryškiu aguonos žiedu bus nuspalvinta ir Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo V. Nagiui-Nagevičiui ceremonija, prasidėsianti birželio 15-ąją 14 val. Šv. Mišiomis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje ir iškilminga eisena užsibaigsianti prie generolo šeimos kapo senosiose Kretingos miesto kapinėse. Kretinga neleis būti užmirštam „Šiemet minimos V. Nagiaus-Nagevičiaus 145-osios gimimo metinės ir sukanka 30 metų, kai 1995-aisiais jo palaikai buvo pargabenti iš JAV ir palaidoti gimtosios Kretingos žemėje. Pradėjome gilintis ir mąstyti, kad ši asmenybė yra nepelnytai primiršta ir iškelti į garbingiausių miesto žmonių gretas. Išvien su Kretingos muziejumi ir istoriku Juliumi Kanarsku pasiryžome peržiūrėti sąrašus ir kitų mūsų miestui nusipelniusių žmonių, kad jų vardai nebūtų nunešti užmarštin“, – kalbėjo D. Činkienė.
Pareigūnai tęsia motoralio tradiciją
Tradiciniame žygyje motociklais su misija aplankyti kituose šalies komisariatuose bei priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose dirbančius kolegas dalyvavo ir būrelis kretingiškių pareigūnų. Rajono Policijos komisariato viršininko Algirdo Budgino žodžiais, pareigūnų motoraliai jau tapo tradicija, organizuojami nebe pirmus metus. Tiesa, iš pradžių dalyvaudavo vien tik policijos, o prieš porą trejetą metų prisijungė ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų bendruomenės. „Norime parodyti vienybę, kad visų mūsų tikslas yra tas pats – padėti žmonėms, užtikrinti jų saugumą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Valdas Kundrotas. Anot pašnekovų, šiame neformaliame renginyje užsimezga naujos ir atgaivinamos senos pažintys, yra galimybė pamatyti ir palyginti sąlygas, kuriomis dirba kolegos, pasidalyti patirtimi, be to, daugiau pažinti ir savo kraštą, nes trasa suplanuota per įvairius Lietuvos miestus ir miestelius. Pirmasis kretingiškių pareigūnų sustojimas buvo Plungėje, kur prie jų prisijungė tenykščiai kolegos, toliau maršrutas tęsėsi per Telšius, o finišas, kaip įprasta, buvo Panevėžio rajone, Krekenavoje. Čia, bazilikoje, dalyvius pasitiko ir pasveikino kapelionai, abiejų departamentų vadovai. Po šv. Mišių pareigūnai turėjo progą aplankyti apžvalgos bokštą, iš kurio gerai matyti Vidurio Lietuvos lygumos bei Nevėžio upės slėnis jose, taip pat pabuvojo Regioniniame parke 1969 metais įkurtame Pašilių stumbryne, pasigrožėjo stambiausiais Lietuvoje laukiniais žvėrimis, įrašytais ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Namus pasiekė per Vilkiją, Jurbarką. Organizatorių – Policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų – duomenimis, motoralyje šiemet dalyvavo apie 500 Lietuvos pareigūnų: 350 – policijos, 150 – ugniagesių.
|
|
